- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- II-246-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00111-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-218-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 2 d. nutarimu A. S. buvo pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad ji 2024 m. spalio 4 d., 14.55 val., vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, ir jai paskirta nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl 2025 m. sausio 2 d. nutarimo, kuriuo prašoma nutraukti bylos teiseną ir anuliuoti skirtas baudas nesant administracinio nusižengimo požymiams. Teigia, kad automobilis buvo statomas daugiabučio aikštelėje, transporto priemonė nebuvo palikta atkarpose, pažymėtose kelio ženklų, kurie draustų ar ribotų automobilio statymą. Pridėta nuotrauka, kurioje matomi kiti automobiliai, pastatyti toje pačioje vietoje, kurioje buvo palikta pareiškėjos transporto priemonė. Statyti šioje vietoje galima, kadangi nėra stovėjimą draudžiančių ženklų.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti, kadangi priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad teritorija atribota nuo automobiliams skirtos važiuojamosios (parkavimo) dalies borteliu, kuris dalinai nuvažinėtas transporto priemonių. Teritorijos, kurioje stovi pareiškėjos automobilis, danga įvairialypė, sudaryta iš grunto, vejos ir išvažinėtos vejos, tačiau neįžvelgiama jokių KET nustatytų požymių, kurie galėtų nurodyti transporto priemones vairuojantiems asmenims, jog tai yra automobilių stovėjimo (statymo) vietos.
Iki teismo posėdžio pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog nesutinka su Institucijos nurodomomis aplinkybėmis, kad jos transporto priemonės priekiniai ratai buvo ant vejos, nes vaizdas neryškus, išplaukęs, neužfiksuotas aiškus plotas galimo pažeidimo. Minėtoje vietoje esantis kietas gruntas be augalinio sluoksnio neatitinka sąvokos veja, taip pat sąvokos šaligatvis. Bortelio sąvoka negali būti traktuojama, nes įvažiuojant į parkavimo vietą minėtoje vietoje jo tiesiog nėra. Šaligatvis yra įrengtas priešingoje kelio pusėje. Vieta, kur užfiksuotas pažeidimas, labiau atitinka kelkraščio apibrėžimą, kur stovėjimas nėra draudžiamas, jeigu minėtoje zonoje nėra draudžiamųjų ženklų. Taip pat nutarime grindžiamas pažeidimas užfiksuotas nesant kitų nusižengimo požymių, tokių kaip pavojingumas, kilusių padarinių bei nenustatyta subjektyvioji pusė – kaltė. Realiuoju laiku statydama automobilį negalėjo suvokti esamo saugomo gėrio – objekto (vejos, šaligatvio), numatyti kilsiančių padarinių, o tuo labiau jų norėti. Valstybė negali reikalauti laikytis taisyklių, įstatymų ir kitų norminių aktų aiškiai klaidindama savo piliečius, provokuodama juos padaryti tarimą administracinį nusižengimą aiškiai ir suprantamai neišreiškiant valios, t. y. nesiimant veiksmų – nesutvarkius aplinkos, prižiūrint ir pasėjant veją nurodytoje vietoje, kurios automobilio statymo vietoje ir aplink nėra, įrengdami šaligatvius ar įrengiant stovėjimą draudžiančius ženklus, kaip tai padarė šalia atliekų konteinerių. Pastatytas automobilis niekaip negalėjo pažeisti viešosios tvarkos – automobilis nebuvo pastatytas ant šaligatvio, taip pat nebuvo statomas ant vejos, automobilio statymo vietoje nebuvo jokių draudžiamų ženklų, kurie draustų tokį stovėjimo būdą, pats savaime automobilio statymas neįrengtoje aikštelėje, jei tai nepažeidžia taisyklėse numatytų saugomų vertybių, nėra baudžiamas. Savivaldybė ilgus metus nesiėmė jokių veiksmų, kad ši nuosavybės teise valdoma jos teritorija būtų prižiūrima, vešėtų veja, būtų sutvarkyta infrastruktūra, šaligatviai, įrengti ribojantys statymą ženklai ir šiais konkliudentiniais veiksmais būtų aiškiai išreikšta valia dėl saugomų vertybių.
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. nurodė, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi automobilio ant vejos nestatė. Nurodė argumentus, kurie buvo išdėstyti rašytiniuose paaiškinimuose. Papildomai nurodė, jog daug metų ten statomi automobiliai. Yra vienas asmuo, kuris nuolat aktyviai skundžia statančius automobilius nurodytoje vietoje asmenis. Tas asmuo net negyvena toje vietoje, tiesiog važinėja užsidėjęs kamerą po kiemus. Pareiškėjos nuomone jis tiesiog drumsčia gyventojų ramybę ir, pasak to asmens, nori padaryti tvarką. Pateikti duomenys rodo, jog toje vietoje, kur stovėjo jos automobilis yra automobilių stovėjimo aikštelė be dangos. Šie duomenys yra skirti darbuotojams, kurie susiję su ūkio tvarkymu. Ten aiškiai nurodyta, kur yra kelias, kur įvažiavimas į parkavimo vietą, kur yra parkavimas su danga, kur yra parkavimas be dangos. Pareiškėja turi du mažamečius vaikus, jai patogiau yra statyti automobilį netoli įėjimo, kadangi taip lengviau pasirūpinti vaikais. O jis čia dalina baudas po kelis kartus per mėnesį, vis tik pinigai reikia sumokėti. Vienintelis ženklas, draudžiantis statyti ir stovėti yra šalia atliekų konteinerių. Yra gavusi daugiau baudų dėl automobilio statymo toje vietoje, dalį jų yra sumokėjusi, nes nesigilino. Mano, jog čia to paties asmens pateikti įrodymai dėl pažeidimo, kurtis manipuliuoja ir prašo netgi atlyginti jam žalą. Jis savavališkai atvyksta į kiemus, užsiimta tokia veikla ir bando savavališkai įvesti tvarką. Pareiškėja nurodė, jog kreipėsi į bendriją, kad būtų sutvarkyta automobilių stovėjimo aikštelė. Pareiškėja yra grįžusi neseniai iš užsienio ir bando integruotis, todėl dar rimtai neužsiėmė šiuo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.
KET 150.5 punktas reglamentuoja, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2024 m. spalio 4 d., 14.55 val., (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuota stovinti A. S. priklausanti transporto priemonė Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ginčas kilo dėl to, ar automobilis stovėjo nepažeisdamas KET reikalavimų.
Pareiškėjos teigimu, jos automobilis stovėjo leistinoje vietoje, kadangi ten yra automobilių stovėjimo aikštelė be dangos. Vis tik teismas tokius A. S. teiginius teismas laiko nepagrįstais, juos paneigia byloje surinkta ir teismo ištirta medžiaga.
Iš foto nuotraukos, kurioje užfiksuotas stovintis pareiškėjai priklausantis automobilis, matyti, kad jis stovi neleistinoje vietoje, t. y. tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Juo labiau, kad priekiniai ratai yra ant žole apaugusios vietos (b. l. 6). Iš nuotraukos matyti, kad toliau auga žolė. Nors prie pat pastatyto automobilio, išskyrus jo priekinius ratus, nėra žolės, tačiau akivaizdu, kad ji išvažinėta, žemė suplūkta dėl nuolatinio automobilių statymo, todėl veja šioje vietoje neauga dėl objektyvių priežasčių. Be to, iš nuotraukų matyti, kad plotas, kuriame buvo pastatytas A. S. automobilis, atskiria važiuojamąją kelio dalį bortelis, kuris yra išvažinėtas, išlaužytas, dalyje vietų jo visai nelikę. Nors pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymą, veja turi būti laikoma tik tokia žolė ar pievelė, kuri specialiai suformuota, apželdinta ir atlieka specialią kultūrinę paskirtį, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aptariama teritorija turi kitą paskirtį, tai yra žalioji zona, ir nors kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių iš esmės visam savo plote yra išvažinėta, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Akivaizdu, kad žolė ir suplūktos žemės plotas, kur buvo pastatytas A. S. priklausantis automobilis, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galiojimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Vilniaus apygardos teismo nutartys ATP-255-196/2016, ATP-352-211/2015).
A. S. teiginiai, kad minėtoje vietoje nėra draudžiamų ženklų statyti automobilį, be to minėtoje vietoje automobilius stato ir kiti vairuotojai, nešalina jos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyta, kur negalima automobiliu sustoti ar palikti jo stovėti. Pavyzdžiui, automobiliu sustoti ir stovėti negalima skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjoje, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Tačiau minėtais atvejais stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu atveju nėra statomi, kiekvienam vairuotojui minėti draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Priešingai, KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Iš nuotraukos matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį nusižengimo vietoje, nėra. Šias aplinkybes dėl automobilių statymą leidžiančių ženklų nebuvimo patvirtino ir pati pareiškėja.
Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad statydama automobilį, ji objektyviai nesuvokė, kad daro administracinį nusižengimą t. y., stato automobilį ant vejos. Nesant tokio suvokimo, asmens traukti administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, nors ir išvažinėtu ir aptrupėjusiu nuo nuolatinio automobilių statymo, šiuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui. Be to, kaip jau minėta, kas matyti ir iš nuotraukų (b. l. 5, 6), šalia automobilio, aptariamoje teritorijoje akivaizdžiai matyti likusios vejos plotai, poilsio zonos dalis, todėl pareiškėja turėjo suprasti, kad tai savavališkai suformuotas užvažiavimas ir būtent dėl nuolat statomų automobilių veja yra išvažinėta ir naikinama.
Teismo posėdžio metu A. S. argumentavo, jog vietoje, kurioje ji buvo pastačiusi automobilį, yra kieta kelio danga, ten nuolat statomi automobiliai, pateikė nuotraukas. A. S. pateiktoje nuotraukoje matyti (b. l. 3), kad kelio danga yra apsnigta, ten stovi daug automobilių, tačiau matomas išlikęs bortelis (jo dalis), atskirianti teritoriją nuo kelio važiuojamosios dalies. Vis tik teismas atkreipia dėmesį, kad pateiktos nuotraukos neįrodo, kad kiti automobilių savininkai elgiasi teisėtai, palikdami automobilių statymui neskirtoje vietoje savo automobilių ir automobiliai statomi leidžiamoje vietoje. Taip pat, pareiškėjos subjektyvus įsitikinimas, kad tame mane net negyvenantis asmuo neturi teisės manipuliuoti ir važinėdamas po kiemus dalinti baudas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo, užfiksuoto skundžiamu nutarimu. A. S. padaryta veika – automobilio stovėjimas ant vejos – buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte, t. y. KET 150.5 punkte, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumui neturi įtakos , kas užfiksavo pažeidimą ir kodėl tai padarė.
Nesutiktina su pareiškėjos teiginiais, kad savivaldybė pati ilgus metus nesiėmė jokių veiksmų, kad ši nuosavybės teise valdoma jos teritorija būtų prižiūrima, vešėtų veja, būtų sutvarkyta infrastruktūra, šaligatviai, įrengti ribojantys statymą ženklai ir šiais konkliudentiniais veiksmais būtų aiškiai išreikšta valia dėl saugomų vertybių. Kaip matyti iš pateiktų pažeidimo padarymo metu nuotraukų, toliau nuo pareiškėjos pastatyto automobilio esančiame plote žolė auga ir yra pakankamai vešli, nors pažeidimas užfiksuotas spalio mėnesį. Tai, kad dėl neleistinoje vietoje statomų automobilių žolė yra ištrypta, išvažinėta ir neauga, negalima laikyti, kad suteikiama teisė statyti automobilius pažeidžiant KET reikalavimus. Aplinkybės, kad teritorijoje nuolat statomi gyventojų automobiliai ir veja dėl neatsakingo vairuotojų elgesio yra išvažinėta ir ji neauga, nepašalina pareiškėjos atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje.
Teismo posėdžio metu pareiškėja pateikė užfiksuotas ekrano nuotraukas iš Vilniaus miesto plano, kuriose teritorija, kur buvo užfiksuotas pažeidimas, nurodyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė be dangos. Pareiškėja teigia, kad būtent ten ir yra automobilių stovėjimo aikštelė be dangos, todėl nutarimas priimtas neteisėtai ir nepagrįstai. Su šiais pareiškėjos teiginiais nesutiktina. Iš viešai prieinamo Vilniaus miesto teritorijų plano (https://maps.vilnius.lt/transportas#) matyti, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pažeidimo metu pareiškėjos automobilis, priklauso žaliajai zonai. Ten nėra įregistruota automobilių stovėjimo vieta, jos nežymi statymą leidžiantys ženklai. Tai, kad pareiškėjos pateiktose ekrano nuotraukose aplinką tvarkantiems asmenims nurodytas plotas yra pažymėtas kaip automobilių stovėjimo aikštelė be dangos, nesant jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo vertinti, kad nurodytoje administracinio nusižengimo padarymo vietoje iš tikrųjų yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė be dangos. Juo labiau, viešai prieinamame žemėlapyje (https://maps.vilnius.lt/transportas) yra aiškiai išskirta atliekų aikštelė, o jokia papildoma zona nėra išskirta ir priklauso vientisam žaliajam plotui.
Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. Kaip minėta, KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.
Taigi įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog A. S. pažeidė KET 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Esant aptartų aplinkybių visumai, A. S. skundo tenkinti nėra pagrindo.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų. Skundžiamu nutarimu A. S. buvo paskirta bauda, kurios dydis neviršija nuobaudos vidurkio, numatyto minėtos normos sankcijoje. Teismo vertinimu, A. S. buvo paskirta tinkamo dydžio bauda, ji nėra laikytina aiškiai per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Taigi įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti skundžiamo nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-218-2025 palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.