Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-14 · Byla Nr. ATP-777-318/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
ATP-777-318/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03832-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Pocienė
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-777-318/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03832-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2; 79.1; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutarties, kuria J. G. skundas netenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė N. Š. 2015 m. sausio 19 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. G. atžvilgiu, kuriame nurodė, kad jis 2014 m. rugsėjo 18 d., apie 9.24 val., Antakalnio g. 82 Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti draudžiamoje vietoje – ant šaligatvio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi pažeidimo metu) 155.5 p. draudimą sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė, nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Šie veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės D. L. 2015 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. 57 EUR bauda.

Skundu J. G. nesutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu ir prašė šį nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas J. G. skundo netenkino, nes, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima (ATPK 250 str.), J. G. kaltė įrodyta, veikimas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. kvalifikuotas teisingai.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde J. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Pažeidėjo nuomone, dangos rūšis negali būti pagrindu tvirtinti, ar kelio dalis skirta pėstiesiems (šaligatvis), ar automobiliams. Todėl šiuo atveju įprotis, kelio dangos plyteles vadinti šaligatvio plytelėmis, yra klaidingas.

J. G. pažymi, kad vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, yra kelkraštis kelio, skirto automobilių įvažiavimui prie Antakalnio g. 84 namo. Tai patvirtina aplinkybė, jog įvažiavimas prie minėto namo, yra pažymėtas viešoje internetinėje programoje. Šio įvažiavimo pakraštyje yra kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. manymu, šis kelio ženklas suteikia informaciją automobilio vairuotojui, o ne pėsčiajam, nes draudžia už jo važiuoti. Šis ženklas pastatytas šalia važiuojamosios kelio dalies, kurio kelkraštyje ir buvo pastatytas apelianto automobilis. Taigi iki šio ženklo automobilių eismas yra nedraudžiamas. Tai reiškia, kad įvažiavimas yra automobilių kelias, kurio kelkraštyje ir buvo pastatytas apelianto automobilis. Be to įvažiavimas yra be kliūčių ar bortelių – tolygus. Per jį nuolat vyksta automobilių eismas. J. G. atkreipia dėmesį į tai, kad kito privažiavimo prie Antakalnio g. 84 namo nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. G. manymu, nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog pažeidimo padarymą patvirtina tai, kad J. G. turėjo matyti, kad pastatė automobilį ant šaligatvio, nes dienos metu šaligatviu vyko aktyvus pėsčiųjų judėjimas. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio pastatymo metu toje vietoje nebuvo pėsčiųjų, nevyko intensyvus automobilių eismas. Be to ta vieta nėra laikytina šaligatviu. Nors nagrinėjant J. G. skundą savivaldybės atstovė aiškino, jog dėl toje vietoje daromų pažeidimų nuolat surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, tačiau ši informacija nėra viešai prieinama. Be to toje vietoje nuolat stovi po kelis automobilius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius prašo pareiškėjo J. G. apeliacinį skundą atmesti. Institucija pažymi, jog iš pažeidimo metu darytų nuotraukų matyti, jog automobilis stovi ant šaligatvio plytelių, o šalia eina keliukas, kurio danga yra asfalto-betono. Šios vietos yra atskirtos borteliais. Todėl teigtina, kad adresu Antakalnio g. 82 Vilniuje automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio. Nors J. G. aiškinas, kad jis automobilį pastatė kelkraštyje, tačiau, institucijos manymu, minėta vieta neturi jokių kelkraščio požymių.

Motyvuojamoji dalis

J. G. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartis teisėta, pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. G. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

Kelių eismo taisyklių 155.5 p. (red., galiojusi pažeidimo padarymo metu t.y. nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).

Apeliaciniu skundu J. G. nesutiko su jam inkriminuojamu pažeidimu ir nurodė, kad jis automobilį buvo pastatęs ne ant šaligatvio, tačiau kelkraštyje. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, nes jis yra paneigtas byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. J. G. padarytas administracinės teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: fotonuotraukomis (b. l. 25, 69-70), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovės D. L. (b. l. 54-55), J. K. (b. l. 74), liudytojo R. M. parodymais (b. l. 74-75), kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

2015 m. sausio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. A10-3104/15, užfiksuoti administracinės teisės pažeidimai, kuriuos padarė J. G., nurodyta šių pažeidimų esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors J. G. su nustatytu pažeidimu nesutiko ir aiškino, kad jis automobilį buvo pastatęs kelkraštyje, kur automobilių stovėjimas nėra draudžiamas, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių faktinių duomenų visetas.

Kelių eismo taisyklių 3.8 p. išaiškinta, jog kelkraštis, tai šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, vieta, kur buvo pastatytas J. G. automobilis, yra grįsta plytelėmis. Šalia eina kelias, padengtas asfaltu-betonu. Pažymėtina, jog kelias nuo vietos, kurioje buvo pastatytas automobilis, buvo atskirtas ne važiuojamosios dalies kraštą žyminčia horizantaliojo ženklinimo linija, bet borteliu (b. l. 69,70). Be to, kaip matyti iš byloje esančių foto nuotraukų, nors vieta, kur stovėjo automobilis, yra išplatėjusi, tačiau vientisa ir niekaip neatskirta nuo lygiagrečiai su keliu einančio šaligatvio. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus atstovė D. L. patvirtino, kad pagal schemą automobilis buvo paliktas stovėti ant šaligatvio (b. l. 54). Tam neprieštarauja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus raštas, iš kurio matyti, kad vieta, kur buvo pastatytas automobilis, vizualiai atitinka šaligatvio sąvoką (b. l. 63). Esant šiems duomenims, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog automobilis „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ant šaligatvio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad išplatėjusi šaligatvio dalis, nėra pažymėta specialiais kelio ženklais, žyminčiais automobilių stovėjimų aikštelę ar leidžiančiais toje vietoje statyti automobilius. Tai, kad ant šaligatvio pastatyti automobiliai kelia nepatogumų ir trukdo laisvai judėti pėstiesiems, patvirtina byloje esantys gyventojų pranešimai apie pažeidimus (b. l. 65, 66, 67, 68). Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas J. G. nurodo, jog tai, kad jis pažeidimo nepadarė, patvirtina aplinkybė, jog ir toliau automobiliai toje vietoje yra statomi, tačiau liudytojas R. M. paaiškino, jog jie minėtu adresu važiuoja beveik kiekvieną dieną ir nuolat savo iniciatyva arba pagal piliečių skundus fiksuoja pažeidimus (b. l .74). Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, jog šiuo metu skundų dėl neleistinai statomų automobilių padaugėjo (b. l. 73).

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių J. G. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. Vilniaus apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skirta nuobauda iš esmės atitinka, pažeidimo pobūdį, J. G. asmenybę, byloje nustatytas aplinkybes, įtakojančias nuobaudos individualizavimą, todėl nėra aiškiai per griežta.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

J. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Pocienė