- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-147/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Jonas Algimantas Venckus, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- T. B., G. N.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. N. , T. B. bei G. N. gynėjos advokatės Irenos Sinkevičienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš G. N. ir T. B. priteista solidariai nukentėjusiajai A. K. 1750 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt) Lt laidojimo išlaidų bei 7500 (septyni tūkstančiai penki šimtai) Lt neturtinės žalos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. N. ir T. B. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad 2005 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., skverelyje ties namu Nr. 12, Laisvės gatvėje, Telšių m., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais, iš asmeninių paskatų, rankomis ir kojomis sudavė ne amžiau kaip 26 smūgius nukentėjusiajam A. K. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tame tarpe G. N. rankomis parvertus A. K. veidu žemyn ant suoliuko briaunos, tuo nukentėjusiajam A. K. bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas ir kraujosruvas lūpų gleivinėse, kraujosruvas veido minkštuosiuose, apatinio žandikaulio lūžius kairiųjų antro – trečio ir dešiniųjų septinto – aštunto dantų srityje, odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas kairiajame antakyje – viršutiniame voke ir kairės akies viršutiniame voke – paakio srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, kairėje smilkininėje srityje, kaktos kairėje – momeninėje – smilkininėje srityje, ir kairėje momeninėje srityje bei kairiajame smilkininiame raumenyje, bei nežymius sužalojimus krūtinėje, rankose, kojose, juosmenyje, kakle, sėdmenyje, ir tokiu būdu nužudė A. K. , nes nuo veido sumušimo, lydimo apatinio žandikaulio lūžių besikomplikavusių ūmiu išoriniu bei vidiniu nukraujavimu, aspiracijos krauju, A. K. liepos 12 d. apie 1 val. mirė savo namuose.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. N. apeliaciniu skundu prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į 294 straipsnio 2 dalį bei pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – bendrininkų grupę ir pritaikyti lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 6 dalį – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Nuteistasis teigia, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu, kadangi teismas neatsižvelgė į jo duotus nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, o rėmėsi tik pakeistais kito nuteistojo T. B. parodymais. Nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog muštynės kilo tarp T. B. ir A. K. , kadangi A. K. buvo skolingas T. B. , o nuteistasis neturėjo jokio motyvo mušti nukentėjusįjį. Be to, nuteistasis G. N. teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog jis smūgius į krūtinę sudavė paties nukentėjusiojo išprovokuotas.
G. N. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pareikšti teisingi kaltinimai pagal 294 straipsnio 2 dalį, bet T. B. pakeitus parodymus ir motyvuojant, jog nuteistasis jį išdavė ir todėl jis anksčiau davė melagingus parodymus. Apeliantas teigia, kad tai netiesa, jis visą laiką davė nuoseklius tuos pačius parodymus bei juose nėra jokios T. B. išdavystės.
Nuteistasis G. N. teigia, kad nori būti teisingai nuteistas dėl savo nusikalstamos veikos.
Nuteistojo G. N. advokatė Irena Sinkevičienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2007 m. kovo 1 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendį, perkvalifikuojant G. N. veiksmus į nužudymą dėl neatsargumo ir paskirti švelnesnę bausmę. Advokatė mano, kad teismo priimtas nuosprendis nėra teisingas, teismo nuosprendyje išdėstytos nukentėjusiojo mirties aplinkybės objektyviai ir visapusiškai nėra ištirtos, teismo išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, todėl nuosprendis keistinas, o G. N. turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė. Gynėja teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo konstatuoti trūkumai nebuvo pašalinti. Pagal pakeistą kaltinimą G. N. buvo apkaltintas sudavęs 8 smūgius, o buvo nuteistas už 26 smūgių sudavimą kartu su T. B. , nuosprendyje esminiai pakeistos kaltinimo aplinkybės, tuo pažeista G. N. teisė į gynybą. Advokatė teigia, kad aplinkybės išdėstytos nuosprendyje, kad G. N. galėjo suvokti, jog nuo sužalojimų A. K. galėjo mirti, neatitinka tikrovės, be to, mano, kad nukentėjusysis mirė laiku nesuteikus medicininės pagalbos.
Gynėja nurodo, jog teismas nesprendė klausimo dėl priežastinio ryšio tarp kiekvieno nuteistųjų suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Taip pat, nors Telšių rajono apylinkės prokuratūroje dar neišspręstas klausimas dėl med. felčerio J. J. pareigų neatlikimo, neišsiaiškinta ar A. K. mirčiai neturėjo reikšmės pagalbos nesuteikimas, teismas nukentėjusiosios ieškinį patenkino. Advokatė teigia, kad ieškinio dydžio klausimą turėjo spręsti civilinio proceso tvarka.
Taip pat nurodo, kad G. N. anksčiau neteistas, išlaikė šeimą – mažametį vaiką, todėl mano, kad jis nėra pavojingas visuomenei, suklydo pirmą kartą, todėl teismo paskirta bausmė aiškiai per griežta.
Nuteistasis T. B. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti, perkvalifikuojant jo veiksmus į nužudymą dėl neatsargumo bei paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo A. K. mirties aplinkybės nėra objektyviai ir visapusiškai ištirtos, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, grindžiamos prieštaringais įrodymais ir prielaidomis, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, o paskirta bausmė nėra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai. T. B. neneigia savo kaltės sumušus ir galimai sužalojus nukentėjusįjį A. K. , tačiau nesutinka su kaltinimo apimtimi ir veiksmų kvalifikavimu, kadangi nepadarė visų veiksmų už kuriuos nuteistas ir nesiekęs A. K. mirties.
Nuteistasis T. B. nurodo, kad po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byla buvo gražinta ikiteisminiam tyrimui papildyti, tačiau realiai nieko nebuvo papildomai tirta ir teismo konstatuoti trūkumai nebuvo pašalinti. Nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas neištyrė visapusiškai ir objektyviai nukentėjusiojo A. K. mirtino sužalojimo mechanizmo ir aplinkybių bei kiekvieno iš nuteistųjų vaidmens.
Nuteistasis T. B. teigia, kad teismas teisingai įvertino konfliktą tarp išgėrusių vyrų kaip kilusį dėl asmeninių paskatų, tačiau nesutinka su išvada, kad jis suvokė arba turėjo suvokti, jog nuo suduotų smūgių A. K. mirs arba gali mirti. Byloje nėra nustatyta nei jo suduotų smūgių skaičius, nei tai, kad jis specialiai taikė ir pataikė į gyvybiškai svarbią vietą – galvą. Nuteistasis T. B. teigia, kad jis nematė jokios grėsmės A. K. gyvybei. Jo elgesys prieš konfliktą ir po jo tyčios nužudyti net ir netiesioginės nepatvirtina.
Nuteistasis T. B. teigia, kad suduodamas smūgius jis suvokė, kad gali sužaloti A. K. , bet nesuvokė, kad taip stipriai. Jo manymu, mirtinos pasekmės nebuvo neišvengiamos, jų kilimas didele dalimi atsitiktinis, juo labiau nukentėjusiojo A. K. mirties buvo galima išvengti savalaikiai suteikus medicininę pagalbą. T. B. nurodo, kad šias aplinkybes patvirtino savo išvadoje ir teisme apklaustas medicinos specialistas.
Nuteistasis T. B. nurodo Šiaulių apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-354/2006, kur teismas beveik analogiškoje situacijoje pasisakė, jog „nustačius, kad kaltinamojo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį, jo veiksmuose dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė (BK 16 str. 3 d.), kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų sutaptį – BK 132 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį“. Todėl teismas turėjo jo veiką perkvalifikuoti į neatsargų nužudymą ir paskirti švelnesnę bausmę. Be to, nuteistasis teigia, kad teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad suduoti jis galėjo tik kaire ranka, nes dešinė yra sužalota ir neveiksminga.
Nuteistasis T. B. pažymi, kad šį kartą bylą nagrinėjant 1-os instancijos teisme jam ir G. N. kaltinimai vėl buvo esminiai pakeisti, juos pasunkinti 8 suduotais smūgiais. Nuosprendžiu teismas atmetė šiuos papildomus kaltinimus, tačiau ir naujajame kaltinime išliko tie patys trūkumai – jo veiksmai visiškai neindividualizuoti, nespręsta dėl priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš jų suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties. Toks nekonkretus dėl sakinių konstrukcijos sunkiai suvokiamas kaltinimas esminiai suvaržė jo teisę į gynybą. Be to, nuteistasis T. B. teigia, kad nebuvo užtikrinta jo procesinė teisę į gynybą, nes skundžiamu nuosprendžiu jis yra pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamus veiksmus, kurių padarymu nebuvo apkaltintas ir neturėjo galimybės apsiginti. 2007 m. sausio 24 d. pakeistu kaltinimu jis apkaltintas sudavęs nukentėjusiajam A. K. ne mažiau 26 smūgių, G. N. apkaltintas sudavęs 8 smūgius, o nuteistas už 26 smūgių sudavimą bendrais veiksmais su G. N. . Nuosprendyje esminiai pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės ir jis pasunkintas, nesuteikiant galimybės gintis nuo naujų kaltinimų.
Nuteistasis T. B. teigia, kad teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Jis nurodo, kad Telšių rajono prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nukentėjusįjį A. K. įvykio metu apžiūrėjusio ir medicininės pagalbos jam nesuteikusio Telšių apskrities ligoninės med. felčerio J. J. pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Tyrimo išvados būtų svarbios sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą. Nuteistojo manymu, teismas dėl civilinio ieškinio turėjo taikyti BPK 115 str. 2 d. ir perduoti ieškinio dydžio klausimą spręsti civilinio proceso tvarka. Be to, skiriant bausmę, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad iki nusikaltimo padarymo jis išlaikė šeimą – mažametį vaiką ir jį auginančią žmoną bei į tai, kad nusikaltimą padarė pirmą kartą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji G. N. ir T. B. bei jų gynėjai prašo skundus tenkinti, prokuroras prašo skundus tenkinti iš dalies.
Nuteistojo G. N. gynėjos bei nuteistojo T. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, G. N. apeliacinio skundo motyvų teisėjų kolegija nesvarsto, nes šis nuteistasis 2007 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdžio metu savo apeliacinį skundą atšaukė ir prašė nagrinėti jo gynėjos skundą. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendis nuteistųjų G. N. ir T. B. atžvilgiu keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės.
Apygardos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo nuteistųjų G. N. bei T. B. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais tinkamai pagrindė savo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Motyvai dėl nuteistųjų G. N. ir T. B. kaltės ir
nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad nors nuteistieji G. N. ir T. B. neigia sudavę kaltinime nurodytą smūgių skaičių nukentėjusiajam, tačiau byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog būtent šie asmenys būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai sudavė A. K. ne mažiau kaip 18 smūgių į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į veidą.
Iš bylos matyti, kad įvykio vietoje buvo ir prieš nukentėjusįjį A. K. smurtavo būtent G. N. ir T. B. . Kaip tik juos, kaip smurtavusius prieš nuketėjusįjį, atpažino liudytojai B. V. ir V. G. (t.1, b.l. 64-69, 83-88). Kad smurtavo prieš A. K. , iš esmės neneigė ir patys nuteistieji G. N. ir T. B. , tačiau abu jie neigė norėję nužudyti nukentėjusįjį. Kaip tik abu jie ir sulaikyti įvykio vietoje, pačiam A. K. policijos pareigūnams patvirtinus, kad jį mušė būtent šie asmenys (t.1, b.l. 50). Tiesa, G. N. ir T. B. duodami parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, mėgino švelninti savo bei stiprinti bendrininko vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Ikiteisminio tyrimo metu T. B. parodė, kad A. N. pykosi su A. K. ir spyrė A. K. kokius 8 kartus. Du smūgius koja pataikė į galvą, į dešinės ir kairės pusės žandus, kitus į šonus, krūtinę (t.1 b.l. 188-189). Tokius pat parodymus T. B. davė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme (t.3, b.l. 54-62). G. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. B. klausinėjo kada A. K. atiduos 50 Lt ir spyrė bei sudavė kumščiu apie 6 smūgius į veidą, krūtinę. Gal ir daugiau sudavė, bet jis vis įsiterpdavo į tarpą ir neleisdavo mušti, o ar pataikydavo nematė. Vieno tokio skyrimo metu jis rankomis į šalį pastūmė A. K. ir šis nugriuvo ant suoliuko. (t.1 b. 1. 135, 132-133). Tą aplinkybę, kad abu nuteistieji mušė A. K. patvirtino ir liudytojas B. V. . Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad abu nuteistieji nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip po tris kartus į galvą ir į šonus (t.1, b.l. 61-63), pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi (t.2, b.l. 113-147). Liudytojas A. V. taip pat nurodė, kad du vaikinai spardė A. K. (t.2, b.l. 113-147).
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad visos aukščiau aptartos aplinkybės neduoda galimybės nustatyti, kiek ir kokius sužalojimus padarė atskirai kiekvienas kaltinamasis, t.y. nėra galimybės nustatyti kiekvieno kaltinamojo individualų vaidmenį nusikaltimo padaryme. Tačiau šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad abu kaltinamieji mušdami A.Kuprį apie 15 -30 min., taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam į veidą ir dėl to jam lūžo žandikaulis. Byloje nėra jokių duomenų iš kurių galima būtų spręsti, kad A. K. jam padarytus sužalojimus (tame tarpe ir žandikaulio lūžį) būtų patyręs kokiomis nors kitomis aplinkybėmis nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Liudytojai B. V. ir A. V. nurodė, kad iki ateinant nuteistiesiems, t.y. iki įvykio A. K. nebuvo sumuštas (t.2, b.l. 113-147). Iš bylos matyti, kad apie įvykį policijai pranešta 22 val. 28 min., atvykę pareigūnai 22 val. 32 min. iškvietė greitosios medicininės pagalbos ekipažą (t.1, b.l. 50), o kaip parodė A. K. motina A. K. , jau apie 23 val. nukentėjusysis buvo namuose (t.1, b.l. 38). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog mažai tikėtina, kad per laikotarpį nuo greitosios medicininės pagalbos iškvietimo iki A. K. grįžimo namo, jį dar kas nors galėjo sumušti, nes praėjo labai mažai laiko.
Apeliantai iš dalies pagrįstai skunduose nurodo, kad buvo pažeista kaltinamųjų teisė į gynybą dėl tariamai esminių kaltinimo pakeitimų. Išties, G. N. buvo kaltinamas nukentėjusiajam sudavęs nemažiau 8 smūgius, o T. B. nemažiau 26 smūgius, tačiau jie abu nuteisti už bendrais veiksmais A. K. suduotus nemažiau kaip 26 smūgius. Pirmos instancijos teismas nuosprendžiu iš kaltinimo pašalino 8 smūgius, nes specialistas R.Rauktys nurodė, jog tie trauminiai poveikiai galėjo atsirasti tiek nuo smūgių, tiek ir nuo kritimų, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje vis vien nurodė, kad nuteistieji nukentėjusiajam bendrai sudavė nemažiau kaip 26 smūgius. Šioje dalyje apeliantų skundai tenkintini iš dalies. Nuosprendžio nustatomoji dalis tikslintina pašalinant 8 smūgius juos atimant iš bendro nukentėjusiajam A. K. suduotų smūgių skaičiaus ir nustatant, kad G. N. ir T. B. 2005 m liepos mėn. 11 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., skverelyje ties namu Nr. 12, Laisvės gatvėje, Telšių m., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais, iš asmeninių paskatų, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 18 smūgius, nukentėjusiajam A. K. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas.
Nuteistasis T. B. taip pat nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje abiejų nuteistųjų veiksmai iš esmės nėra individualizuoti. Vis gi, teisėjų kolegija mano, kad ši aplinkybė nepaneigia to, kad būtent šie asmenys smurtavo prieš nukentėjusįjį bei, kad dėl jų abiejų veiksmų nukentėjusysis patyrė 2005 m. liepos 13 d. Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. EM 206/05(07) (t.1, b.l. 28-36) bei 2008 m. sausio 7-15 d. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto ekspertizės akte Nr. EKM 60(139)/08(01) (toliau - Ekspertizės aktas) (t.3, b.l. 126-143) nurodytus sužalojimus. Pastebėtina, kad dėl objektyvių priežasčių neįmanoma tiksliai nustatyti, kiekvieno nuteistojo nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, nes patys nuteistieji duoda prieštaringus, vienas kito padėtį sunkinančius parodymus apie smūgių sudavimą, o kiti liudytojai pamatę tik pirmus smūgius pasišalino iš įvykio vietos. Kolegija mano, kad nustačius, kad nuteistieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį A. K. veikė kaip bendrininkai turėdami tiesioginę tyčią jam padaryti sužalojimus, jų veiksmai negali būti vertinami skirtingai.
Visi aukščiau aptarti duomenys rodo, kad apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau dėl klaidingos 2005 m. liepos 13 d. Teismo medicinos instituto specialisto išvados Nr. EM 206/05(07) (t.1, b.l. 28-36), neteisingai kvalifikavo nuteistųjų nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šioje išvadoje nurodyta, kad A. K. mirties priežastis buvo aspiracija krauju dėl apatinio žandikaulio lūžių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynybai ginčijant nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą, teisėjų kolegija, siekdama pašalinti prieštaravimus tarp aukščiau minėtoje specialisto išvadoje esančių duomenų ir eksperto parodymų, duotų teismo posėdžių metu bei siekdama išsiaiškinti A. K. mirties priežastį, o taip pat nustatyti, kokie sužalojimai turėjo priežastinį ryšį su jo mirtimi, 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskyrė naują teismo medicinos ekspertizę ir ją pavedė atlikti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertams. Gautame 2008 m. sausio 7-15 d. Ekspertizės akte Nr. EKM 60(139)/08(01) duota išvada, kad nukentėjusiojo A. K. mirties priežastis buvo ūmus apsinuodijimas etilo alkoholiu. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas J.Rybalko šią išvadą patvirtino ir bei motyvuotai ją pagrindė. Todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios išvados objektyvumu ir pagrįstumu. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei vienas A. K. nuteistųjų G. N. bei T. B. suduotas smūgis nebuvo jo mirties priežastimi. Dėl šios aplinkybės nuteistųjų atlikti nusikalstami veiksmai nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu nepagrįstai apygardos teismo kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes tarp jų smurtinių veiksmų ir kilusių pasekmių nenustatytas priežastinis ryšys.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad visus sužalojimus (tame tarpe ir žandikaulio lūžį) nukentėjusiajam A. K. padarė nuteistieji G. N. ir T. B. . Ekspertizės akte duota išvada, kad nukentėjusiojo A. K. žandikaulio lūžis atitinka nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui, visi kiti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymiam sveikatos sutrikdymo mastui (t.3, b.l. 126-143). Kad nukentėjusiajam A. K. žandikaulio lūžis padarytas suduodant smūgį į veidą patvirtino ir teismo medicinos ekspertas J.Rybalko. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas parodė, kad labiausiai tikėtina, jog žandikaulio lūžis įvyko nuo trauminio poveikio, t.y. nuo smūgio į dešinę žando sritį. Atsitrenkiant į suolelį neišsivysto tokia jėga, kad būtų galima padaryti tokį sužalojimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t.y. suvokė, kad bendrais savo veiksmais pavojingai kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą, numatė, kad dėl to gali sutrikdyti jam sveikatą ir to norėjo, nors konkrečių pasekmių ir nesiekė, kitaip tariant juos tenkino bet kokio laipsnio atsiradę padariniai. Kad veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, iš esmės patvirtina ir patys nuteistieji. G. N. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jiems su T. B. einant prie A. K. jis suprato, jog T. B. A. K. gali suduoti keletą smūgių dėl negražintos skolos, be to jis nurodė, kad įsižeidęs dėl jo atžvilgiu pavartotų įžeidimų ir pats sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam (t.1, b.l. 132-133). Nuteistasis T. B. netgi savo apeliaciniame skunde nurodo, kad suduodamas smūgius suvokė, jog gali sužaloti A. K. , nors nesitikėjo, kad tokiu mastu. Taigi, esant tokiai situacijai, nuteistųjų veiksmai kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes.
Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. N. ir T. B. 2005 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 22 val. 30 min., skverelyje ties namu Nr. 12, Laisvės gatvėje, Telšių m., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bendrais veiksmais, iš asmeninių paskatų, rankomis ir kojomis sudavė ne amžiau kaip 18 smūgių nukentėjusiajam A. K. į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tame tarpe G. N. rankomis parvertus A. K. veidu žemyn ant suoliuko briaunos, tuo nukentėjusiajam A. K. bendrais veiksmais padarė muštines žaizdas ir kraujosruvas lūpų gleivinėse, kraujosruvas veido minkštuosiuose, apatinio žandikaulio lūžius kairiųjų antro – trečio ir dešiniųjų septinto – aštunto dantų srityje, odos nubrozdinimą ir poodines kraujosruvas kairiajame antakyje – viršutiniame voke ir kairės akies viršutiniame voke – paakio srityje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje, kairėje smilkininėje srityje, kaktos kairėje – momeninėje – smilkininėje srityje, ir kairėje momeninėje srityje bei kairiajame smilkininiame raumenyje, bei nežymius sužalojimus krūtinėje, rankose, kojose, juosmenyje, kakle, sėdmenyje. Šiais savo veiksmais G. N. ir T. B. nukentėjusiajam A. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kartu kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti nuteistojo G. N. gynėjos bei nuteistojo T. B. skundų argumentai dėl felčerio J. J. tariamo pareigų neatlikimo. Apeliaciniame teisme bylos nagrinėjimo metu gauta Mykolo Romerio universiteto medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-06-20 – 2008-01-22 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad felčeris J. J. tinkamai suteikė pirmąją medicininę pagalbą A. K. (t.3, b.l. 150-160).
Motyvai dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems G. N. ir T. B. bei
Kriminalinė bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Ji turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šioje byloje nepagrįstai pripažinęs nuteistuosius G. N. ir T. B. kaltais padarius nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, taip pat nepagrįstai jiems už šią nusikalstamą veiką paskyrė bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu perkvalifikuoja nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, jiems turi būti paskirtos bausmės numatytos būtent šio straipsnio sankcijos ribose.
Skiriant bausmes nuteistiesiems atsižvelgtina į tai, kad šiuo nusikaltimu buvo kėsinamasi į žmogaus sveikatą, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia dėl menkavertės priežasties (50 litų skolos), taip pat atsižvelgtina į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad darydami nusikaltimą nuteistieji veikė bendrininkų grupėje (BK60 str. 1 d. 1 p.). Byloje taip pat nustatyta ir viena nuteistųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas bei nuoširdus gailėjimasis. Vis tik iš bylos matyti, kad nuteistieji nebuvo visiškai nuoširdūs, ne visiškai prisipažino dėl suduotų smūgių skaičiaus, davė prieštaringus parodymus.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija nuteistiesiems skiria bausmes didesnes nei sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis.
Skiriant bausmę T. B. atsižvelgtina į tai, kad jis buvo smurtavimo prieš A. K. iniciatorius bei aktyvesnis nusikaltimo vykdytojas, todėl jam skirtina griežtesnė bausmė.
Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajam A. K. mirus ne nuo nuteistųjų prieš jį pavartotų smurtinių veiksmų, nėra pagrindo iš šių nuteistųjų nukentėjusiajai A. K. priteisti laidojimo išlaidas bei su nukentėjusiojo mirtimi susijusią neturtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendį dėl G. N. ir T. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pakeisti.
G. N. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metamas ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti G. N. suėmime išbūtus laikotarpius nuo 2005 m. liepos 12 d. iki 2005 m. spalio 12 d. bei nuo 2006 m. kovo 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
T. B. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti T. B. suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2005 m. liepos 12 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistųjų G. N. ir T. B. nukentėjusiajai A. K. solidariai priteista 1750 Lt laidojimų išlaidų bei 7500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kitos nuosprendžio nekeisti.