- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1-2109-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40785-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. A. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.20 val., viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio namo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t.y. kitų žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, jis tyčia nepilnamečiui M. P. gim. (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau šešis smūgius į galvą, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, bei padarė poodinę kraujosruvą su patinimu veido dešinėje pusėje prie ausies – nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamasis M. A., apklausiamas teismo posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad įvykis buvo 2018 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena. Tą dieną jie buvo penkiese, be jo buvo A., V., O. ir M.. Jie iš pradžių buvo miškelyje Lazdynų mikrorajone, prie poliklinikos, ten išgėrė du butelius alaus, kurį jiems buvo nupirkę benamiai. Alų gėrė visi, jis davė alaus ir M.. M. jis pažinojo, nes jie kartu buvo globos namuose. Jis turi draugą V. iš tų pačių globos namų, kaip ir M., M. atėjo kartu su V. ir kitais draugais. Būdami prie suoliuko, jie su M. susiginčijo, neatsimena dėl ko. M. jį pavadino lempagalviu, nes jo galva didelė. jį taip pravardžiuoja ir jis prašė jo taip nevadinti. Jis pradėjo M. gaudyti, tada jis arba jo draugas, neatsimena, kuris, M. pargriovė, po ko jis sudavė M. 6 smūgius į galvą, į smilkinių sritį. Kai mušė M., atėjo jo kaimynė ir dar vienas žmogus, nes jie pamatė muštynes. Šie pašaliniai žmonės muštynes nutraukė. Į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba, policijos pareigūnai, juos iškvietė moteris. M. sumuštas apsiverkė, draugai jo negynė. Jis gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido. Dar kartą jo atsiprašo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, jį atlygins. Jis baigė 10 klasių, eis mokytis į statybininkų mokyklą. Šiuo metu dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, buvo reabilitacijoje. Reabilitacijoje gydėsi, kad galėtų grįžti pas mamą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusysis M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad susimušė su M.. Jis M. pavadino „lampa“ ir M. dėl to supyko. Tai įvyko vasarą, bet tikslios datos neprisimena. Viskas įvyko vidurdienį. Jie buvo trise – jis, V. ir M.. Gėrė miške, Lazdynuose, tikslaus adreso nežino. Gėrė alų, kurį nusipirko kioskelyje, o tiksliau M. paprašė kažkokių žmonių ir jie nupirko jiems. Išgėrė tris butelius alaus. Jie ėjo prie M. namų atsisėsti ant suoliukų. Ten jis pavadino M. „lampa“ ir M. pradėjo jį mušti. Jis norėjo atgal trenkti, bet atėjo žmonės ir paklausė, ką jie čia daro ir iškvietė policiją ir greitąją. M. trenkė jam vieną kartą su ranka į dešinę galvos pusę, o kitus kartus kumščiu ten pat. Sudavė turbūt 3 ar 4 kartus. Jam nelabai skaudėjo, po tų smūgių liko nelabai didelė mėlynė. M. pažįsta, nes jis anksčiau gyveno tuose pačiose globos namuose. Anksčiau su M. gerai sutarė, bet kai pastarasis prisigeria, tai sutaria nebe taip gerai (b. l. 46).
Liudytoja U. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 23 d., apie 19.20 val., eidama namo, daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme pamatė tris jaunuolius, kurie stovėjo ant vejos esančios šalia namų. Vienas iš jaunuolių, kuris buvo aukščiausias, apsirengęs ryškiai mėlynos spalvos šortais ir mėlynos spalvos marškiniais (toliau Nr. 1) jos akivaizdoje mušė kitą jaunuolį, kuris buvo su baltos spalvos šortais ir mėlynos spalvos marškinėliais (toliau Nr. 2) t. y. ji matė, kaip jaunuolis Nr. 1 sudavė apie 10 smūgių kumščiais į galvos sritį jaunuoliui Nr. 2, kuris tuo metu dengėsi galvą rankomis. Visi jaunuoliai akivaizdžiai pasirodė apsvaigę, o vaikinas Nr. 1 buvo labai agresyvus. Ji, priėjusi prie minėtų vaikinų, juos sudrausmino ir vaikinas Nr. 1 liovėsi mušti jaunuolį Nr. 2. Po pastabos visi trys jaunuoliai nuėjo link suoliukų esančių už namo. Kadangi vaikinai į jos pastabą sureagavo, ji nuėjo namo. Atėjusi namo ji pasiėmė šunį ir iškarto išėjo į lauką pavedžioti šuns. Išėjus iš daugiabučio namo ji pasuko link tos pusės, kur nuėjo minėti vaikinai ir einant link tos vietos išgirdo, kaip kažkas šaukia, aimanuoja iš skausmo. Ji nedelsiant pribėgo prie tos vietos ir pamatė, kad vaikinas Nr. 2 sėdi ant suoliuko, o priešais jį stovi vaikinas Nr. 1 ir kumščiais daužo vaikinui Nr. 2 per veidą. Jos akivaizdoje vaikinas Nr. 1 sudavė ne mažiau 15 smūgių rankomis vaikinui Nr. 2 į galvos sritį. Tuo tarpu netoliese ant suoliuko sėdėjo trečias vaikinas su pilkos spalvos šortais ir oranžinės spalvos marškinėliais (toliau Nr. 3), kuris rankose laikė alaus butelį ir nieko nedarė. Kai ji pribėgo prie minėtų jaunuolių, iš kitos pusės, prie jų pribėgo jai nepažįstamas vyriškis (praeivis), kuris atėmė iš vaikino Nr. 3 alaus butelį. Jiems, su minėtu vyriškiu priėjus, vaikinas Nr. 1 liovėsi mušti vaikiną Nr. 2 ir atsitraukė nuo jo. Ji iškarto nufotografavo vaikiną Nr. 1 ir pasakė, kad kviečia policiją. Iki atvykstant policijai visi vaikinai elgėsi ramiai ir laukė kol atvažiuos pareigūnai. Iki atvykstant policijai, ji bendravo su nukentėjusiu vaikinu Nr. 2, kuris visą laiką verkė, rankomis laikėsi už veido ir sakė, kad jam nieko nenutiko. Atvykus pareigūnams ji nurodė kuris vaikinas sumušė vaikiną Nr. 2 ir policijos pareigūnai sulaikė vaikiną Nr. 1 bei vaikiną Nr. 3. Kiek jai yra žinoma vaikinas Nr. 1 gyvena tame pačiame name kaip ir ji, kadangi ji ankščiau yra jį mačiusi (b. l. 29).
Prie liudytojos U. C. apklausos protokolo pridėtos dvi fotonuotraukos, vienoje iš kurių užfiksuotas kaltinamasis M. A. (nukentėjusiosios apibūdintas kaip vaikinas Nr. 1), kitoje matyti kaltinamasis, stovintis prieš suoliuką, ant kurio sėdi nukentėjusysis (vaikinas Nr. 2), ranka užsidengęs veidą, bei trečias vaikinas, taip pat matyti vyras, kuris iš butelio išpila alų (b. l. 30-31).
Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, žino tik, kad vasarą buvo. Tą dieną M. pakvietė jį pasivaikščioti, o su juo važiavo M., kurį jis pažįsta, nes gyvena tuose pačiuose globos namuose, M. ten irgi gyveno. Jie trise gėrė miškelyje Lazdynuose, adreso nežino Išgėrė 6 butelius alaus, kurio jiems nupirko M. pažįstami. Vėliau jie ėjo pro miškelį prie M. namų tiesiog atsisėst. M. buvo labai girtas. M. pradėjo M. pravardžiuoti, pavadino M. „lampa“, o M. ta pravardė labai nepatiko. M. nesusilaikė ir pradėjo M. smūgiuoti į veidą. Jis pamatė tik 6 smūgius per veidą. M. smūgiavo kaire ranka, kadangi jis įsipjovė pirštą. Jis nematė, kad M. būtų sužeistas po M. suduotų smūgių. Vėliau atėjo M. kaimynė, prasidėjo vos ne muštynės, nes M. keikėsi ant tos kaimynės, o ji pradėjo fotografuot M.. Vėliau pastaroji paskambino greitajai ir policijai. Atvažiavo policija, jį ir M. pasodino į policijos mašiną ir nuvežė į policijos komisariatą, o M. pasodino į greitąją apžiūrėti. Po valandos iš policijos komisariato jį pasiėmė socialinis darbuotojas. Jis M. pažįsta, nes gyvena tuose pačiose globos namuose, M. irgi ten gyveno (b. l. 52).
Liudytoja N. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. A. yra jos sūnus, jam dabar 16 metų. Jos sūnus turi mišrų raidos sutrikimą (prideda išrašą iš dokumentų). Nuo mažų dienų jie lankosi pas gydytojus. Taip pat M. vaikšto į terapinius užsiėmimus Priklausomybės ligų centre. Nuo 2018 m. birželio 25 d. M. gyvena namuose su ja, o iki to laiko jis gyveno (duomenys neskelbtini) namuose. Kiek sūnus pasakojo, didelių konfliktų su vaikais jis ten neturėjo. Mano, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. vakare jis tiesiog su draugais susiginčijo, nes buvo girtas. Kiek M. gyvena namuose, ir kiek lankėsi globos namuose, negerdavo alkoholinių gėrimų. Penktadienio vakare ji buvo pas draugę ir ten šventė jos gimtadienį, todėl ji važiavo pasiimti M. į 1 policijos komisariatą ne visai blaiva. Tikrai tai buvo atsitiktinumas, kasdien nevartoja alkoholinių gėrimų. Ji daugiausiai dirba vakare ir tikrai nebūna gėrusi kokių nors alkoholinių gėrimų. Su sūnumi ji bendrauja, jis pasakoja jai kas jam skambina ir su kokiais vaikais jis bendrauja. Ji žino, kad M. skirta kardomoji priemonė neišvykti iš Lietuvos ir tėvų globa ir ji sūnumi rūpinsis, kad jis be suaugusiųjų nesiblaškytų gatvėje ir nesusitiktų su globos namų vaikas (b. l. 35).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d., 19.48 val. pranešėja U. K. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik 17-metis sumušė 13-os metų vaiką. Patikrinus informaciją, sulaikytas nepilnametis M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio Mantvydo Laurinaičio 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant 1 PK teritorijoje kartu su vyriausiu patruliu A. Lovčiku, apie 19.45 val., patruliuodami 5 PK teritorijoje, iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas nepilnametis. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi pranešėja U. K., kuri paaiškino, kad pastebėjo kaip kieme ant suoliuko girtauja trys nepilnamečiai ir vienas iš jų t. y. M. A. kumščiais per galvą daužė kitą, t. y. M. P., kartu taip pat buvo V. P. (iš žodžių). Visi trys nepilnamečiai buvo akivaizdžiai neblaivūs, sunkiai orientavosi aplinkoje, nieko paaiškinti negalėjo. GMP 0852 M. P. dėl galvos sumušimo išblaivinimui ir apžiūrai išvežtas į Antakalnio klinikas. Kiti du nepilnamečiai tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į 1 PK. (b. l. 18).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Dainoro Beniausko 2018 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) globos namų socialiniam darbuotojui V. J., bendravo su V. P., kuris teigė, kad konfliktas tarp jo draugų prasidėjo dėl to, kad M. P. negražiai pavadino M. A., o šis supykęs pradėjo kumščiais mušti M. P. į veidą. V. P. nurodė, kad bandė juos išskirti, tačiau jam nepavyko. Socialinis darbuotojas V. J. paaiškino, kad V. P. ir M. P. yra jo namų globotiniai, o M. A. neseniai išėjo iš globos namų, kadangi grąžintos teisės jo tėvams (b. l. 19).
2018 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas daugiabutis pastatas, šalia kurio yra nedidelis parkas, kuriame įrengti suolai ir takeliai. Ties mediniu suoliuku, matoma šalia įrengta baltos spalvos mūrinė šiukšlių dėžė ir apšvietimo stulpas. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta (b. l. 21-25).
2019 m. balandžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad specialistas J. M. P. apžiūrėjo M. P. gydymo dokumentai – Vaikų ligoninės VĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikų filialo M. P. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė ir kompaktinė plokštelė su tyrimų vaizdais. Specialisto išvada: M. P. 2018-08-24 buvo nustatyta poodinė kraujosruva su patinimu veido dešinėje pusėje prie ausies. Tai galėjo būti padaryti kietu buku daiktų prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 74).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad M. A. 2018 m. rugpjūčio 23 d., 20.35 val. nustatytas 1,25 prom. neblaivumas (b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad M. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis, apklausiamas teismo posėdyje, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam M. P. 6 smūgius į galvą, į smilkinių sritį dėl to, kad šis jį pavadino „lempagalviu“. Aplinkybę, kad nukentėjusysis M. P. pravardžiavo kaltinamąjį nurodytu žodžiu, patvirtino tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojas V. P., tačiau teismas pažymi, kad nors toks nukentėjusiojo elgesys ir laikytinas nekorektišku kaltinamojo atžvilgiu, ši aplinkybė anaiptol nepateisina kaltinamojo M. A. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį. Juolab, kad pats kaltinamasis pripažino, jog įvykio metu visi vartojo alkoholį, jis alkoholio davė ir nukentėjusiajam M. P.. Būtent alkoholio vartojimas ir galėjo išprovokuoti konfliktą tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo, kurio metu M. P. pavadino kaltinamąjį jį supykdžiusiu žodžiu „lempagalvis“ M. A. kaltė, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ir nukentėjusiojo M. P. bei liudytojų U. C. ir V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais ir tarpusavyje, taip pat BIRT ataskaitų žiūryklėje, tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokoluose užfiksuotomis aplinkybėmis bei kitais bylos duomenimis.
M. A. fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio namo esančiame viešame parke. Teismų praktikoje visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto pažeminti, šokiruoti, žmonėms sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015). Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį matė tiek tuo metu su jais kartu buvęs liudytojas V. P., tiek pro šalį ėjusi liudytoja U. C. bei dar vienas asmuo, pastarieji du asmenys priėjo sustabdyti nepilnamečių konfliktą ir juos sudrausminti. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų viešoje vietoje tuo metu buvę aplinkiniai pasijuto šokiruoti, buvo sutrikdyta jų ramybė ir nutrauktas poilsis, taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. A. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
Dėl kaltinamojo M. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis M. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis, jis anksčiau neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra susiję su chuliganiškų ar smurtinių veiksmų atlikimu kitų asmenų atžvilgiu. Kaltinamasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, gailėjosi dėl jo padarymo, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, nukentėjusysis M. P. pastarąją aplinkybę patvirtino. Kaltinamasis mokėsi (duomenys neskelbtini), mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 100). Teismo posėdyje M. A. nurodė, kad šiuo metu yra baigęs 10 klasių, toliau ketina studijuoti specialybės statybininkų mokykloje. Šiuo metu dėl alkoholio vartojimo problemų nebeturi, gydėsi reabilitacijoje. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (b. l. 120). Jam diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, elgesio ir emocijų sutrikimai, kas taip pat iš dalies turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos yra BK 93 straipsnio 1 dalis 3 punkte numatytos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos bei yra pagrindas manyti, kad M. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukiama. Atsižvelgiant į BK 93 straipsnio 2 dalis nuostatas, M. A. skiriamos BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 dalyje numatytos auklėjamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimas (BK 84 straipsnis) bei elgesio apribojimas (BK 87 straipsnis), paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų užtikrinti tinkamą M. A. elgesį.
Kaltinamajam M. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nepilnamečio atidavimas prižiūrėti – panaikintinos šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 104,47 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiojo M. P. patirtų sužalojimų gydymo išlaidos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b. l. 56-57). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas į bylą pateiktais duomenimis, jį teismo posėdyje pripažino ir kaltinamasis bei jo atstovė pagal įstatymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi. M. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, todėl vadovaujantis CK 6.276 straipsnio šiuo nuosprendžiu nustatytos turtinės žalos atlyginimas M. A. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti – priteistinas subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą N. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
M. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti M. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose numatytas auklėjamojo poveikio priemones:
1) įpareigoti M. A. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei loginių kasai;
2) paskirti M. A. ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti.
M. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš kaltinamojo M. A. ir subsidiariai iš civilinės atsakovės N. A. 104,47 eurus Vilniaus teritorinės ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.