- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-27
- Bylos Nr.
- A-62-3166-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00830-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims advokatui V. M., K. G., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos advokatūrai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 1-1-A/08 pareiškėjui J. S. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl 60 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, antrinę teisinę pagalbą teikti pavedant teikti advokatui K. K. (b. l. 30-32).
Dėl kilusio interesų konflikto tarp pareiškėjo ir advokato Tarnyba 2008 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1848-1-Cl/08 pakeitė advokatą K. K. ir teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui paskyrė advokatą A. P. (b. l. 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2008 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 1929-1-C208 dėl praeityje kilusių interesų konfliktų pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą A. P. ir paskyrė advokatą V. M. (b. l. 63).
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. birželio 19 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu pakeisti advokatą V. M. kitu advokatu, tačiau Tarnyba 2010 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-2577 prašymo netenkino (b. l. 74, 78-82).
Pareiškėjas 2010 m. spalio 29 d. pakartotinai kreipėsi į Tarnybą su prašymu advokatą V. M. pakeisti kitu advokatu. Tarnyba 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4431 pareiškėjo prašymo netenkino.
II.
Pareiškėjas J. S. skundu (b. l. 6-7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (1.7)-SR-4431; įpareigoti Tarnybą pakeisti Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatą V. M. kitu advokatu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuo 2007 m. nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8-730/2010, kurioje antrinę teisinę pagalbą jam teikia advokatas V. M.. Pareiškėjas nurodė, jog yra nepatenkintas advokato teikiamos teisinės pagalbos kokybe T. Ž., kuriai pats atstovauja sutartiniais pagrindais, todėl 2010 m. spalio 19 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas advokatą V. M. pakeisti kitu advokatu. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba prašymo nagrinėjimą vilkino ir tik skundžiamu 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4431 informavo, kad pareiškėjo prašymas nepatenkintas. Pareiškėjas paaiškino, jog prieš Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2010 m. gruodžio 9 d. vykusį posėdį su advokatu sutarė, kad bylos nagrinėjimas dėl susidariusios situacijos negalimas, tačiau teismo posėdžio metu advokatas pakeitė poziciją. Pareiškėjo teigimu, civilinė byla buvo išnagrinėta ir priimtas jam nepalankus teismo sprendimas, kurį jis nori skųsti apeliacine tvarka. Pareiškėjas pažymėjo, jog pozicijų nesuderinamumas yra pagrindas pakeisti jam paskirtą advokatą V. M..
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo J. S. skundą (b. l. 17-20) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba nurodė, jog skundžiamu 2010 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-4431 pareiškėjo 2010 m. spalio 29 d. prašymo netenkino, nes iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių nenustatė interesų konflikto tarp pareiškėjo ir advokato bei kitų aplinkybių, dėl kurių advokatas negalėtų teikti antrinės teisinės pagalbos. Tarnyba pažymėjo, jog pareiškėjas ginčo atveju turi informuoti savo atstovaujamąją T. Ž. apie esamą padėtį ir nusišalinti nuo jos atstovavimo. Tarnybos teigimu, pareiškėjas, keldamas konfliktinę situaciją, sąmoningai vengia bendradarbiauti su jam paskirtu advokatu ir konfliktų sudarymas gali būti laikomas piktnaudžiavimu valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnybos manymu, pareiškėjo reikalavimas pakeisti advokatą dėl to, kad jis pats rengia procesinius dokumentus T. Ž. prieš advokatą V. M., sudaro prielaidas abejoti, ar pareiškėjui reikalinga antrinė teisinė pagalba.
Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas V. M. atsiliepimu (b. l. 108-109) su pareiškėjo J. S. skundu sutiko ir siūlė jį tenkinti.
Šalies argumentai
V. M. nurodė, jog Tarnyba, paskirdama pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą jį, kaip pareiškėjo nepageidaujamą advokatą, žemina jo, kaip advokato, orumą. Advokato teigimu, jis neturi objektyvios galimybės tinkamai atstovauti priešiškai nusiteikusio pareiškėjo. V. M. nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas advokatas turi būti lojalus klientui ir vengti su juo interesų konflikto, o jam kilus – advokatas privalo nustoti veikti kliento vardu. V. M. pažymėjo, jog ginčo atveju pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas jis neturi galimybės laikytis šių principų.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2011 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė.
Dėl Tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4431 „Dėl advokato V. M. pakeitimo“ panaikinimo ir reikalavimo įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą teisėjų kolegija nustatė, jog ginčo santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 99 straipsnio 1 dalis, Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnis, 18 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.135 straipsnis, Lietuvos advokatų etikos kodekso 3.1 punktas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateiktą medžiaga, nustatė, kad esama faktinė situacija įrodo, jog pareiškėjas nesutaria su daugeliu Tarnybos advokatų, kelia konfliktines situacijas, nebendrauja ir nebendradarbiauja su Tarnybos paskirtais advokatais, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylose, kuriose pareiškėjas yra J. S. arba jis veikia įgaliojimo pagrindu. Dėl šios priežasties Tarnybos advokatai negali įgyvendinti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai keliamų tikslų ir uždavinių bei tinkamai atlikti savo pareigų. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog fizinis asmuo, besikreipiantis su prašymu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, taip pat fizinis asmuo, kuriam jau teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, turi ne tik teises, bet ir pareigas, o suteiktomis teisėmis jis privalo naudotis nepiktnaudžiaudamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo konfrontacija su antrinę teisinę pagalbą užtikrinančiu advokatu, nebendravimas ir nebendradarbiavimas, neigiamas požiūris yra akivaizdus piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Dėl pareiškėjo nenoro bendradarbiauti su paskirtu advokatu atstovavimas byloje iš esmės tampa neperspektyvus. Teisėjų kolegija nurodė, jog absoliučią teisę pasirinkti advokatą pareiškėjas turėtų, jeigu pats sudarytų sutartį su advokatu ir mokėtų jam už suteiktas paslaugas. Pareiškėjui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, už kurią jam mokėti nereikia. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, tuo labiau negali būti absoliuti teisė pareiškėjui pasirinkti advokatą, teiksiantį jam antrinę teisinę pagalbą. Teisėjų kolegijos nuomone, esant aptartai situacijai, Tarnybai tikslinga svarstyti klausimą, ar yra pagrindas toliau teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Atsižvelgusi į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (1.7)-SR-4431 „Dėl advokato V. M. pakeitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti Tarnybą paskirti pareiškėjui kitą advokatą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjo skundo teisėjų kolegija netenkino, jis neturi teisės ir į turėtų išlaidų atlyginimą.
IV.
Pareiškėjas J. S. apeliaciniu skundu ir patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 140, 144) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad dėl teisėjų kolegijos priešiškos pozicijos pareiškėjo atžvilgiu, jo dalyvavimas teismo posėdyje tapo negalimas, todėl, gindamas savo orumą, jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (b. l. 151-152) su pareiškėjo J. S. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Tarnyba, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, pažymi, jog pareiškėjas skunde nenurodo nei vieno argumento ar faktinės aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neva subjektyviai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pariškėjui skirti baudą.
Teisingumo ministerija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nurodo, jog pareiškėjas, nuolat inicijuodamas teisminius procesus, nepagrįstai įtraukdamas į bylas Teisingumo ministeriją bei kitas valstybės institucijas ir fizinius asmenis, keldamas nepagrįstus reikalavimus bei teikdamas formalius apeliacinius skundus, grindžiamus vien tik subjektyvia nuomone, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, t. y. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Teisingumo ministerijos manymu, teismas privalo užkirsti kelią tokiam apelianto elgesiui ir skirti jam baudą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad nepagrįstai yra įtraukta į administracinę bylą, nes pareiškėjas J. S. jos atžvilgiu jokių reikalavimų nereiškia ir nenurodo jokių savo teisių ir interesų pažeidimų, kuriuos galėjo padaryti Lietuvos advokatūra. Prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. rašto Nr. (1.7)-SR-4431, kuriuo Tarnyba nusprendė netenkinti pareiškėjo J. S. prašymo pakeisti advokatą V. M., paskirtą jam teikti nemokamą antrinę teisinę pagalbą, kitu advokatu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (byloje aktuali 2009 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XI-223).
Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje inter alia numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu.
Analizuojant kiekvieną iš šių pagrindų detaliau, dėl pirmojo pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas nereglamentuoja interesų konflikto, iškilusio tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sąvokos, neatskleidžia jos turinio. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktą, nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieštaraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktą žinojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali būti abiejų sandorio šalių atstovu, tačiau ši nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio šalys aiškiai išreiškia savo valią, kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.). Pagal prasmę analogiška, tik atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį pakoreguota, interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi būti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte inter alia numatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra priešingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.).
Tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato ir asmens, kuriam tokia antrinė teisinė pagalba teikiama, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos administracinio akto (Įstatymo 18 str. 6 d.) pagrindu susiklosto specifiniai atstovavimo teisiniai santykiai. Todėl, vadovaujantis paminėtų teisės aktų nuostatų sistemine analize, darytina išvada, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu šių atstovaujamųjų asmenų interesai yra priešingi.
Kaip minėta, pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo kitu advokatu gali būti ir kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) pareiškėjo arba paties advokato motyvuotame rašytiniame prašyme išdėstytos aplinkybės. Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sąrašo, kas, teisėjų kolegijos nuomone, reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinės bylos medžiagą, pareiškėjo J. S. ir jam antrinę teisinę pagalbą teikti paskirto advokato V. M. nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus motyvus apie galimybę advokatui atstovauti pareiškėją civilinėje byloje dėl 60 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp pareiškėjo J. S. ir advokato V. M. susiklostę teisiniai santykiai atitinka Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sampratą. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, bylos faktinė ir teisinė situacija suponuoja išvadą, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo prasme egzistuoja kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) aplinkybės, sudarančios pagrindą teigti, kad tolimesnis efektyvus ir kokybiškas antrinės teisinės pagalbos teikimas, pareiškėją J. S. atstovaujant paskirtam Tarnybos advokatui V. M., negalimas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą, atstovaujant advokatui V. M., negalimą daro paties pareiškėjo J. S. netinkamas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymas, t. y. nebendradarbiavimas su paskirtu advokatu, kas turi būti vertinama kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba. Sutiktina, kad vien tik tas faktas, jog pareiškėjas nebendrauja su paskirtu advokatu, nėra savaime pakankamas spręsti klausimą dėl advokato pakeitimo. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti tokio nebendradarbiavimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu iš esmės nepasisakė, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo nebendradarbiavimas su advokatu grindžiamas tam tikromis priežastimis, kurios nelaikytinos akivaizdžiai nepagrįstomis. Pareiškėjo 2010 m. spalio 29 d. prašyme nurodyta, kad pareiškėjas atstovauja administracinėse bylose T. Ž., kurios pavedimu privalo ruošti procesinius dokumentus prieš tose administracinėse bylose dalyvaujantį advokatą V. M.. Pažymėtina, kad Tarnyba 2010 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (1.7)-SR-4431 nepaneigė, kad tokia situacija faktiškai egzistuoja, tačiau įvertino ją kaip nesudarančią pagrindo pakeisti advokatą, nors, teisėjų kolegijos nuomone, minėta aplinkybė, įvertinus ją visos nagrinėjamos bylos kontekste, yra reikšminga Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies taikymo prasme. Šiuo aspektu akcentuotina, jog pats advokatas 2010 m. birželio 23 d. pateikė Tarnybai raštą, kuriame patvirtino, kad jo atstovavimas pareiškėjui civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo yra negalimas. Iš minėto rašto matyti, kad toks advokato įsitikinimas (jog egzistuoja kliūtys pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą) buvo grindžiamas ne tik pareiškėjo nebendradarbiavimu, bet ir objektyviais duomenimis. Advokatas nurodė, kad jis atstovauja buvusiai pareiškėjo sutuoktinei S. S. dviejose civilinėse bylose, kuriose S. S. ir J. S. interesai siekiamais tikslais skiriasi. Be to, pažymėjo, kad anksčiau atstovavo J. S. kitoje civilinėje byloje prieš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir bylą pralaimėjo. Pabrėžė, kad minėtoje byloje buvo taip pat pateikęs prašymą Tarnybai dėl advokato pakeitimo pareiškėjui, tačiau Tarnyba atsisakė tai padaryti. Nors 2010 m. birželio 23 d. rašte advokato paaiškinimai buvo išdėstyti, pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis į Tarnybą dėl advokato pakeitimo, advokatas atsiliepime į skundą nurodė, kad jo nurodytos aplinkybės yra aktualios iki šiol. Pažymėtina, kad Tarnyba, nagrinėdama pakartotinai pateiktą pareiškėjo prašymą, nepareikalavo advokato V. M. pateikti paaiškinimų dėl naujai pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kas suponuoja išvadą, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas pakankamai formaliai, objektyviai ir visapusiškai neįvertinus tarp pareiškėjo ir advokato susiklosčiusių teisinių santykių pobūdžio, paneigiančio galimybę teikti efektyvią ir kokybišką antrinę teisinę pagalbą. Nors Tarnyba 2010 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (1.7)-SR-4431 nurodo apie galimą pareiškėjo piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, nėra pagrindo teigti, kad šis faktas yra akivaizdus ir įrodytas. Priešingu atveju, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ar 10 punktu, būtų privalėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti. Tuo tarpu Tarnyba šia procedūra nepasinaudojo. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. raštas Nr. (1.7)-SR-4431, t. y. sprendimas dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą V. M. kitu, negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir yra panaikinamas, o Tarnyba įpareigojama pareiškėjo 2010 m. spalio 29 d. prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 89 str. 2 d.). Pareiškėjas prašė įpareigoti Tarnybą pakeisti Tarnybos advokatą V. M. kitu advokatu, tačiau teisėjų kolegija negali kištis į viešojo administravimo subjekto, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, veiklą pareiškėjo prašomu būdu.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo, pareiškėjo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje, įvertinus administracinės bylos medžiagą, atmetami kaip nepagrįsti, ir, atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, išsamiau neanalizuojami.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos gražinimo pirmosios instancijos teismui pagrindų, o byloje esančių įrodymų pakanka, kad administracinė byla būtų išnagrinėta iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas.
Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 44, 45 str.).
Pagrindo skirti pareiškėjui baudą nenustatyta, todėl trečiojo suinteresuoto asmens reikalavimas netenkinamas (ABTĮ 59 str. 1 d., 71 str. 6 d., 77 str. 2 d., 84 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (1.7)-SR-4431 panaikinti ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pareiškėjo 2010 m. spalio 29 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.