Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-617-168-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
1A-617-168-2010
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00132-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.)
Nuteistasis
J. C.
Advokatai
Raimundas Kurklietis
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1A-617-168/2010
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00132-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.; . (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592010 m. spalio 8 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie Vilniaus apygardos teismo 2008-05-20 nuosprendžiu paskirtos bei Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008-07-22 nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir J. C. paskirta galutinė subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas J. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-03-22 iki 2010-06-28, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 6 d., laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 17.00 val., būdamas V. Ž. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, slapta pagrobė svetimą V. Ž. priklausantį turtą bendros 3970 litų vertės, o būtent: mobiliojo ryšio telefoną Nokia 50 litų vertės, auksinį vyrišką vestuvinį žiedą 270 litų vertės, senovinį vyrišką auksinį žiedą 500 litų vertės, moterišką auksinę grandinėlę 150 litų vertės, nešiojamą kompiuterį 3000 litų vertės.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis J. C. prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad nuo pat tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, padėjo ikiteisminiam tyrimui, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra vienintelis 1 grupės invalidumą turinčios motinos globėjas.

Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas – tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 1 d. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas J. C. bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į tai, kad J. C. padarė tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į svetimą nuosavybę, siekdamas materialinės naudos, į nustatytą ir pripažintą J. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino J. C. asmenybę: anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, šį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, teistumas neišnykęs, nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka, ne kartą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre – paskutinį kartą 2010-03-11 – 2010-03-22, jam buvo nustatytas organinis nuotaikos sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, pagal Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2010-04-21 specialisto išvadą, J. C. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga, jis į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas, būdamas darbingas iki suėmimo niekur nedirbo, tačiau jo žodžiais, buvo registruotas darbo biržoje. Pažymėtina ir tai, kad J. C. atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštajame PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. 1 d. Teismas, įvertino paminėtas aplinkybes bei atsižvelgė į tai, kad J. C. yra recidyvistas (BK 27 str. 1d.), t.y. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kitos bausmės rūšies J. C. skirti nėra pagrindo. Apylinkės teismo už inkriminuojamą nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnio sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, todėl nėra aiškiai per griežta. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija laiko, kad J. C. už nusikaltimą paskirto laisvės atėmimo bausmės dydžio švelninti nėra teisinio pagrindo. Bausmių bendrinimo pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatos nepažeistos ir pritaikytos teisingai, nuteistajam taikytas palankesnis, t. y. dalinis bausmių bendrinimo būdas. Teisėjų kolegijos nuomone, reali galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, J. C. taip pat nėra per griežta ir dėl to neteisinga. Kolegija laiko, kad tokia apeliantui paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino apelianto skunde nurodytą aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo į ją atsižvelgti dar kartą. J. C. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra vienintelis 1 grupės invalidumą turinčios motinos globėjas, negali būti pagrindu jam švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Visų pirma tokios apelianto aplinkybės nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, ši aplinkybė J. C. buvo žinoma ir anksčiau, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo. Kolegija konstatuoja, jog teismas paskyrė nuteistajam J. C. tinkamą bausmę, kurią švelninti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo J. C. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėTeisėjai Ričardas GilysVytautas NorkūnasTomas Zdanavičius