Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-05-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-338-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
II-338-957/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01643-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-338-957/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01643-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-4855-2019 administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-4855-2019 administracinio teisės pažeidimo byloje A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį paskirta 75 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 22 d., 12.26 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiuodamas iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini)) į pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini)) privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį kitą transporto priemonę „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusią pagrindiniu keliu, kuri vengdama susidūrimo su automobiliu „Volvo“ nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 101 ir 154 punktus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. skundu prašo panaikinti 2019 m. vasario 26 d. nutarimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nepakankamai įvertino įvykio aplinkybes, transporto priemonės „Man“ greičio bei tai, kad transporto priemonė nesilaikė saugaus atstumo. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jo atžvilgiu nutarimas buvo priimtas skubotai, neanalizavus visų aplinkybių, neįvertinus situacijos bei neapklausus liudytojų. Kelyje buvo pakankamai vietos pravažiuoti „Man“ bei nebuvo įvertinta, kad manevras jau buvo atliktas, kai buvo pastebėta, jog „Man“ nuvažiavo nuo kelio, tokiu būdu buvo neteisingai paskirta bauda ir taikyta atsakomybė, nors be transporto priemonės „Man“ vairuotojo parodymų, daugiau nebuvo įrodymų, kad dėl šio įvykio būtent kaltas pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. sausio 22 d. važiuodamas transporto priemone „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš šalutinio kelio (duomenys neskelbtini) siekė įsukti į (duomenys neskelbtini) pagrindinį kelią. Prieš atlikdamas manevrą laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. įvertino kitų transporto priemonių judėjimo greitį ir kryptį, įsitikino, kad važiuoti yra saugu ir tai nesukels jokių kliūčių kitų transporto priemonių eismui, ir atliko manevrą – įsuko į (duomenys neskelbtini). Baigęs manevrą pastebėjo, kad transporto priemonė „Man“ įvažiavusi į kelkraštį (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą Institucijos atstovas prašė skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad A. K. veika, kai jis, 2019 m. sausio 22 d., apie 12.36 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 101, 154 punktų reikalavimus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini)) į pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini)) bei keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam krovininiam automobiliui „Man“, privertė jį staigiai stabdyti, vengdamas susidūrimo „Man“ krovininis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą, įrodyta. Iš surinktos medžiagos matyti, kad vilkikas „Volvo“ su puspriekabe iš šalutinio kelio, darydamas kairį posūkį įvažiavo į pagrindinį kelią. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad vilkikas „Volvo“ pilnai posūkio manevro neatliko, vilkiko priekinė dalis stovi primoje eismo juostoje tiesiai, vilkiko puspriekabė stovi įstrižai eismo juostų atžvilgiu, užtverdamas pirmą ir antrą eismo juostas. Darytina išvada, kad vilkikas „Volvo“ su puspriekabe išvažinėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, sukdamas į kairę sudarė kliūtį prie jo artėjančiam savivarčiui „Man“, o „Man“ vairuotojas, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui vykdė KET 128 punkto reikalavimus, t. y. stabdė vairuojamą automobilį, stabdymo metu jo automobilį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio. Skunde A. K. nurodo, kad manevras jau buvo atliktas ir „Man“ automobiliui buvo pakankamai vietos jį apvažiuoti, tačiau institucijos nuomone, eismo įvykio schemoje matyti, kad vilkikas atlikinėdamas posūkį užtvėrė abi eismo juostas ir savivartis „Man“ neturėjo visiškai vietos kaip apvažiuoti vilkiką. Atsižvelgiant į tai, A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį teisėtai ir teisingai (b. l. 1).

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog prieš įvažiavimą vilkikas „Volvo“ prieš sankryžą, ruošdamasis sukti į kairę praleido iš dešinės. Jam reikėjo iš kairės praleisti, o iš dešinės buvo „Man“, kuris stovėjo, o ne važiavo. Jis buvo tikras, kad spės pravažiuoti. „Man“ pamatė stovintį 150 m atstumu iki susidūrimo ir A. K. pradedant judėti, ir jau stovėjo persirikiavęs į antrą juostą, išgirdo gale didelį trenksmą. Per veidrodžius „Man“ net nematė, kažkur apie 10 m jis kelkraštyje stovėjo. Pas jį keturi ratai, automobilis nepakrautas, jis galėjo sustoti, bet pas jį problemos buvo su stabdžiais, tik iš trečio karto praėjo technikinę ir dabar po pusės metų pas jį vėl problemos. A. K. nurodė, kad negali matyti, jog kita įlėkusi transporto priemonė įlėkė į stulpus, o ne normaliai sustojo kelio dalyje. Jis, t. y. A. K. kelio abi juostas užtvėrė, kaip ir visada manevruodamas, nes mašina sudaryta iš penkių ašių, kitaip negali išsukti, viskas techniniu atveju tvarkinga. Jis stabdė, jam užsikirto priekinis dešinės pusės ratas ir niekuo manevruoti nebegalėjo.

Liudytoja I. K. apklausiama teisme parodė, kad važiavo su kolega į kitą iškvietimą, (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatėme eismo įvykį. Iš pradžių A. K. pripažino, kad yra kaltas, po to kažkam paskambino ir nebepripažino, tada supildė dokumentus. A. K. buvo pradėjęs sukti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę ir buvo nebaigęs manevro, priekaba buvo užtvėrusi abi juostas, pravažiavimo kitam automobiliui jokio nebuvo. „Man“ automobilis važiavo ir A. K. jam užkirto kelią, kalbos, kad „Man“ stovėjo, nebuvo. Neprisimena, ar nebuvo kalbos, kad „Man“ stabdžiai nesuveikė, ką tiksliau aiškino asmenys, nepamena. Kai jie sustojo, kaip jau buvo minėta, A. K. pripažino, kad yra kaltas ir norėjo pildyti deklaraciją, bet po to su kažkuo susiskambinęs nebenorėjo pildyti.

Liudytojas E. T. apklausiamas teisme parodė, kad A. K. atsimena. Vasario mėn., vykstant iš įvykio, ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo „Volvo“ sunkiasvoris ir „Man“. Sustojo pasiaiškinti. Sunkiasvorio automobilio vairuotojas pasakė, kad išvažiavo iš šalutinio kelio, užblokavo eismo juostas, yra kaltas, susipildys deklaraciją. Medikų pagalbos visi atsisakė. Bendraujant su „Man“ vairuotoju asmuo paaiškino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) (didėjančia gatve) apie 50 km/h greičiu pastebėjo kaip iš šalutinės gatvės išvažiavo sunkiasvoris, užblokavo abi juostas. Jis stengėsi išvengti eismo įvykio, dėl ko apsisukdamas užšoko ant šaligatvio ir nulaužė ženklą. Kelio danga buvo šlapia, bet minusinės temperatūros nebuvo. Pats automobilis „Man“ sveria daugiau nei lengvoji, stabdymo žymių nebuvo, nebuvo susidūrimo, pagal šukes nebuvo galima nustatyti, ar nebuvo galima pastebėti iš toli sunkiasvorio ir koks greitis buvo. A. K. nuomonė pasikeitė po pokalbio su darbdaviu, jis pasakė, kad automobilis neapgadintas, išsuko įsitikinęs, kad spės. „Volvo“ vairuotojas sakė, kad galbūt „Man“ automobilis nėra techniškai tvarkingas, bet visa dokumentacija, techninė apžiūra buvo tvarkinga, pareigūnai patikrino.

Liudytojas L. S. apklausiamas teisme parodė, kad stovėjo už sunkiasvorės mašinos, laukė, kad išvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Atstumas tarpo „Volvo“ ir „Man“ buvo pakankamai didelis, tas „Man“ važiavo tikrai neleistinu greičiu. Jeigu vairuotojas būtų sukęs į antrą juostą, „Man“ būtų pravažiavęs, o tada jis užblokavo abi juostas. Kai „Volvo“ pradėjo manevrą, „Man“ buvo kažkur 150 m atstumu. Mano, gal net yra įsitikinęs, kad „Man“ važiavo greičiau nei leistina. Tuo metu buvo šaltukas, nes buvo dar sutraukta nuo šalčio, bet buvo graži diena ir po valandos pro ten vėl važiavo, saulė gal jau buvo išlindusi, jau buvo atitirpusi bala. Atrodo, kad jie nesusidūrė, „Man“ bandė išmanevruoti kažkur, bet kadangi buvo slidu, jį iš pradžių užmetė į vieną pusę, po to į kitą ir į stulpą įvažiavo. L. S. sustojo paklausti, ar viskas gerai, pas jį buvo iškvietimas, nes dirba apsaugos darbuotoju, tai nuvažiavo dirbti ir nebendravo su vairuotojais. „Volvo“ vairuotojas buvo nustebęs, kad tie galėjo pravažiuoti, bet L. S. neturėjo laiko ir išvažiavo. „Volvo“ faktiškai buvo dvi juostas užėmęs. „Man“ automobilio stovinčio nematė, tiesiog išgirdo stabdžių cypimą ir atsisukęs pamatė. Išsukant „Volvo“ atstumas buvo pakankamai didelis, bet dėl slidžios dangos ir didelio greičio matyt nesustojo. Tikrai negali pasakyti, ar buvo požymių, jog „Man“ kažkas užsikirto ir nesuveikė. Nemano, kad galėjo, būtų didelis sutapimas, kad prieš „fūrą“ kažkas užsikirto. ‚Po to bendravo su pareigūnais, po savo iškvietimo kai grįžo, nes jis irgi buvęs pareigūnas, todėl priėjo paklausti, ar viskas gerai, paprašė parašyti paaiškinimą, sutiko padėti.

Liudytojas V. L. (V. L.) apklausiamas teisme parodė, kad su vairuotoju važiavo iš Liepkalnio, iš bazės. Prieš eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje sustoję nebuvo. Važiavo, o iš kairės pusės išlindo „fūra“, jie važiavo 50-60 km/h, tai „fūros“ vairuotojas matė, kad važiuoja, bet vis tiek išvažiavo ir užkirto jiems abi juostas, priekis pirmą juostą, o galas antrą. Jie pradėjo stabdyti, kad nesudaužytų tos mašinos, vairuotojas pasuko. Galvojo, kad apvažiuos kaip nors. „Fūrą“ pamatė gal 30-50 m atstumu. Matė, kad „fūros“ vairuotojas dar pažiūrėjo į juos, galvojo stovės, o jis išvažiavo į kelią nestaigiai. Asfaltas buvo šlapias, nelabai kokios sąlygos. Išvažiavo į šoną, nes bandė išvengti susidūrimo, pradėjo stabdyti ir pasuko į dešinę, kai pradėjo stabdyti, jie apsisuko ir į stulpą. Su tuo automobiliu jis nėra važiavęs. Jie krovė sniegą, nuvažiavo iškrauti ir atgal, tas automobilis nėra žinomas. Išlipęs „Volvo“ vairuotojas sakė nematė, kad jie važiavo, pradėjo sakyti, kad „nekaltas, jūs galėjote sustabdyti“. Policininkai atvažiavę sakė, kad matosi, jog jis išvažiavo. Nebuvo taip, kad jis iš pradžių pripažino, o po to pakeitė nuomonę. Iš pradžių jie nuėjo rašyti pareiškimo su savo šefu, kuris atvažiavo, o A. K. bendravo su policija.

Liudytojas P. M. (P. M.) apklausiamas teisme parodė, kad važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, matė, kad stovi mašina sankryžoje, po to matė, jis pradėjo judėti po truputį, pamanė, kad gal praleis, žiūri jis pajudėjo ir pradėjo važiuoti. Kai suprato, kad vis tik jis važiuoja, buvo gal apie 30 m atstumas. Sekundę pažiūrėjo, kol nėra žmonių ir mašinos, kad neatsitrenktų į mašiną, pradėjo stabdyti ir pasuko dešiniau, tikėjosi pralysti. Po to pamatė, kad nepralys, nes “Volvo” dar daugiau išvažiavo į dvi juostas. Tada pradėjo stabdyti ir daugiau nepamena, apsuko ir į stulpą. Tada buvo žiema, bet ledo nebuvo. „Volvo“ užstojo dvi juostas, o kai pamatė, kad jis suka, galvojo, kad į vieną juostą įsuks, galėjo sukti į antrą juostą ir važiuoti, o tada pamatė, kad jis iš karto per dvi juostas. Tik pažiūrėjo, kad nėra žmonių, mašinų ir pasuko. Pas juos yra du vairuotojai, kartais jis vairuoja, kartais kitas. Dabar tas automobilis nevažiuoja, visa kabina sudaužyta, technikinė praeita kažkur rudenį. Stabdymo sistema buvo veikianti, bet po įvykio buvo neįmanoma važiuoti daugiau, kabina su vilkiku užblokavo ratus. Važiuojant buvo sustoję prie šviesoforų, jokių problemų su stabdžiais nebuvo. Po įvykio nelabai bendravo su „Volvo“ vairuotoju. Jis sakė, kad manė, jog jis (t. y. P. M.) sustabdys. Parodė, jog prieš technikinę „Man“ viską keičia, tvarko, jis pats varydavo techninę apžiūrą ir nebuvo nustatyti jokie gedimai, kad reiktų papildomai atvažiuoti. Su stabdžiais nebūna tokių dalykų. A. K. policijai aiškino, jog manė, kad „Man“ sustabdys. Automobilio apgadinimai visi buvo padaryti atsitrenkus į stulpą.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. K. 2019 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. sausio 22 d., apie 12.36 val. patruliuojant kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliu E. T., (duomenys neskelbtini) pastebėjo eismo įvykį, kurio metu buvo susidūrę automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir automobilis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje „Volvo“ vairuotojas paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) (iš šalutinio kelio) suko į kairę – į (duomenys neskelbtini) (didėjančia tvarka) matydamas, jog pagrindiniu keliu link jo važiuoja automobilis „Man“, tačiau pasak „Volvo“ vairuotojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), jis buvo įsitikinęs, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio, niekam grėsmės nekelia ir spės saugiai užbaigti manevrą, tačiau išgirdęs didelį triukšmą sustojo ir pamatė, kad automobilis „Man“ nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą. Automobilio „Man“ vairuotojas P. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), pamatė iš (duomenys neskelbtini) išsukinėjantį sunkiasvorį automobilį „Volvo“, kuris privertė staigia stabdyti transporto priemonę tam, kad būtų išvengta susidūrimo. Stabdymo metu automobilis „Man“ tapo nevaldomas, nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą. Iš įvykio liudininkų bei abiejų vairuotojų priimti paaiškinimai, nubraižyta eismo įvykio schema, padarytos fotonuotraukos, eismo įvykis užregistruotas, surašytas protokolas A. K. (b. l. 10).

Iš 2019 m. sausio 22 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad yra užfiksuotas eismo įvykis, jis nubraižytas grafiškai: „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi skersai kelio juostų kryptimi (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotis 7 m, yra išlindęs į kitą eismo juostą, kurios kryptis nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Automobilis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apsisukęs priešinga kryptimi, užvažiavęs ant šaligatvio, tarp automobilio „Man“ ir automobilio „Volvo“ priekabos atstumas 5 m (b. l. 11).

Iš V. L. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimo matyti, kad jis važiavo automobilyje „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) keleivių sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė išvažiuojantį į pagrindinį gatvę sunkvežimį. Vairuotojas, kad išvengtų susidūrimo, pradėjo stabdyti ir pasuko į dešinę, o jie apsisuko ir rėžėsi į stulpą (b. l. 13).

Iš L. S. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimo matyti, kad minėtą dieną, dirbdamas su įmonės automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Prieš jį, vilkikas „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ruošėsi sukti į kairę, praleido iš dešinės atvažiuojančias transporto priemones ir atsiradus tarpui išvažiavo į (duomenys neskelbtini) – pirmą eismo juostą, tuo užkirsdamas kelią atvažiuojančiam savivarčiui „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors atstumas buvo apie 150 m, bet to nepakako, kad „Man“ vairuotojas spėtų sustoti, nes kelio danga toje vietoje kaip tik buvo su trupučiu šlapio sniego (stabdymo manevro pradžioje), todėl „Man“ automobilį pradėjus stabdyti, jį pradėjo užnešinėti, o ratams pagavus švaraus asfalto, metė į šoną – į elektros apšvietimo stulpą, nuo smūgio į stulpą „Man“ dar kartą užmetė, dėl ko jis nutrenkė gatvių žymėjimo nuorodas (b. l. 14).

Iš P. M. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimo matyti, kad minėtą dieną, apie 12.00 val. jis vairavo automobilį „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) oranžinės spalvos sunkvežimį, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), oras buvo apsiniaukęs, drėgnas, bet nesnigo, važiuojamoji dalis (asfaltas) buvo išvalyta, švari, bet drėgna, į kiekvieną važiavimo kryptį buvo dvi juostos. Jis važiavo antra kairine juosta, leistinu apie 50 km/h greičiu. Važiuodamas iš tolo pamatė, kad iš kairės šalutinėje gatvėje privažiavo vilkikas ir likus apie 50 m iki sankryžos, pastebėjo, kad staigiai pajudėjo į jo krypties pagrindinę gatvę. Tam, kad išvengtų susidūrimo su vilkiku, jis paspaudė stabdžius ir staigiai pasuko į dešinę, tuo pačiu jo mašina apsisuko, užšoko ant kelio bordiūro, užkabino troleibuso linijų metalinę atramą ir numušė gatvių pavadinimų metalinį stulpelį (b. l. 15).

Iš A. K. 2019 m. sausio 22 d. paaiškinimo matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) šalutinės į (duomenys neskelbtini) prieš išvažiuodamas į pagrindinį kelią praleido transporto priemones iš dešinės ir iš kairės pusės pastebėjo maždaug už 200 m važiuojančią krovininę mašiną, atstumas buvo didelis, todėl pasuko į kairę pusę jam reikiama kryptimi. Atlikus pilnai manevrą, išgirdo triukšmą, todėl įjungė avarinį signalą ir sustojo, išlipo iš mašinos. Prie pasakojimo pridedamos nuotraukos (b. l. 16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas nuo 2019 m. sausio 4 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog yra užfiksuotas eismo įvykis (b. l. 20-26).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti automobilio „Man“ “ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) techninės apžiūros istorija (b. l .49-57).

Skundas netenkintinas.

Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, įpareigotas patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 563 ir 567 straipsniuose nustatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismas, išnagrinėjęs A. K. skundą ir atlikęs byloje įrodymų tyrimą konstatuoja, kad faktines A. K. padarytos veikos aplinkybes Institucijos pareigūnas nustatė laikydamasis ANK

569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, byloje surinktus įrodymus įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismo vertinimu, remiantis bylos įrodymais skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, kad A. K. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.

Šioje byloje skundžiamu nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 101 ir 154 punktų reikalavimus, nes išvažiuodamas iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini)) į pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini)) privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį kitą transporto priemonę „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusią pagrindiniu keliu, kuri vengdama susidūrimo su automobiliu „Volvo“ nuvažiavo nuo kelio ir nulaužė kelio ženklą, taip. Pagal pirmiau minėtų KET punktų reikalavimus eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui (9 punktas), prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (101 punktas) ir nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (154 punktas).

Apklausiamas teismo posėdyje A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad vairuodamas vilkiką „Volvo“ prieš įvažiavimą į sankryžą, ruošdamasis sukti į kairę praleido iš dešinės. Jam reikėjo iš kairės praleisti, o iš dešinės buvo „Man“, kuris stovėjo, o ne važiavo. Jis buvo tikras, kad spės pravažiuoti. „Man“ pamatė stovintį 150 m atstumu iki susidūrimo ir A. K. pradedant judėti, ir jau stovėjo persirikiavęs į antrą juostą, išgirdo gale didelį trenksmą. Teismas tokiais A. K. parodymais remiasi tik iš dalies, kadangi dalį jų paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pirmiausia teismas pažymi, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad 2019 m. sausio 22 d., 12.36 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su priekaba (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažinėjo iš šalutinio kelio ((duomenys neskelbtini)) į pagrindinį kelią ((duomenys neskelbtini)). Tai apklausiamas teisme nurodė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K., tokias aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir tiesiogiai įvykyje dalyvavę, ar jį matę liudytojai L. S., P. M., V. L.. Taigi, būtent A. K. prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio turėjo duoti kelią visoms pagrindiniu keliu tiek iš kairės, tiek iš dešinės važiuojančioms transporto priemonėms ir tik tada atlikti posūkio manevrą. Nepaisant to, iš esmės visi liudytojai parodė, kad A. K. automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), o tai nulėmė, kad pastarojo automobilio vairuotojas P. M. turėjo staigiai stabdyti ir nesuvaldė transporto priemonės bei nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą. Nors A. K. savo skunde tvirtina, kad kelyje buvo pakankamai vietos pravažiuoti „Man“, o jo manevras jau buvo atliktas, kai buvo pastebėta, jog „Man“ nuvažiavo nuo kelio, tačiau tokius skundo teiginius paneigia bylos medžiaga bei apklaustų liudytojų parodymai. Antai iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) po šio įvykio stovi sustojęs per dvi eismo juostas, o jos priekaba netgi šiek tiek išsikišusi į priešingos krypties eismo juostą (b. l. 20, 21, 24, 25). Taigi akivaizdu, kad A. K. posūkio manevro nebuvo užbaigęs, o automobilis „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėjo vietos saugiai pravažiuoti greta automobilio „Volvo“. Pažymėtina, kad tokias aplinkybes apklausiami teisme patvirtino iš esmes visi liudytojai. Antai liudytojai policijos pareigūnai E. T. ir I. K. teismo posėdyje parodė, kad atvykę rado automobilį „Volvo“, kuris buvo užblokavęs abi eismo juostas. Analogiškus parodymus davė ir liudytojai, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį, t. y. automobilio „Man“ vairuotojas P. M., keleivis V. L. bei kito automobilio vairuotojas L. S.. Štai liudytojas automobilio „Man“ keleivis V. L. parodė, kad jiems važiuojant iš kairės pusės išlindo „fūra“, jie važiavo 50-60 km/h, tai „fūros“ vairuotojas matė, kad važiuoja, bet vis tiek išvažiavo ir užkirto jiems abi juostas, priekis pirmą juostą, o galas antrą. Jie pradėjo stabdyti, kad nesudaužytų tos mašinos, vairuotojas pasuko. Galvojo, kad apvažiuos kaip nors. „Fūrą“ pamatė gal 30-50 m atstumu, be to, matė, kad „fūros“ vairuotojas dar pažiūrėjo į juos, galvojo stovės, o jis išvažiavo į kelią. Iš esmės tokias pat aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir automobilio „Man“ vairuotojas P. M., kuris teigė, jog važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, matė, kad stovi „Volvo“ sankryžoje, po to matė, jis pradėjo judėti po truputį, pamanė, kad gal praleis, žiūri jis pajudėjo ir pradėjo važiuoti. Kai suprato, kad vis tik jis važiuoja, buvo gal apie 30 m atstumas. Sekundę pažiūrėjo, kol nėra žmonių ir mašinos, kad neatsitrenktų į mašiną, pradėjo stabdyti ir pasuko dešiniau, tikėjosi pralysti. Po to pamatė, kad nepralys, nes “Volvo” dar daugiau išvažiavo į dvi juostas. Tada pradėjo stabdyti ir daugiau nepamena, apsuko ir į stulpą. Pažymėtina, kad ir liudytojas L. S. teismo posėdyje parodė, jog stovėjo sankryžoje paskui automobilį „Volvo“, matė, atvažiuojantį automobilį „Man“, kuris jo manymu, važiavo greičiau nei leistina. Kai „Volvo“ pradėjo manevrą, „Man“ buvo kažkur 150 m atstumu. Vis tik buvo šaltukas, „Man“ bandė išmanevruoti kažkur, bet kadangi buvo slidu, jį iš pradžių užmetė į vieną pusę, po to į kitą ir į stulpą įvažiavo. Taigi teismas sugretinęs šių liudytojų parodymus sprendžia, kad A. K., būdamas atidus, galėjos ir turėjo matyti atvažiuojantį „Man“ automobilį, tačiau neįvertinęs situacijos ir neįsitikinęs saugumu, pradėjo posūkio manevrą. Pažymėtina, kad net už A. K. vairuoto gana didelio automobilio „Volvo“ stovėjęs L. S., matė atvažiuojantį „Man“ automobilį 150 metrų atstumu, o liudytojai P. M. ir V. L. teigė, kad jie visada važiavo, o ne stovėjo, todėl teismas atmeta A. K. teiginius, kad automobilį „Man“ jis matė stovintį. Važiuodamas 50 km\h greičiu automobilis „Man“ tokį atstumą įveiktų apytiksliai per 10 sekundžių, o jei spręsti, kad važiavo šiek tiek greičiau, šis laikas būtų dar trumpesnis. Taigi įvertinęs vairuotojo reakcijos laiką, atsižvelgęs į tai, kad vairuotojas P. M. dar kurį laiką tikėjosi, kad „Volvo“ tik pajudėjo, tačiau jį praleis, teismas sprendžia, kad 150 metrų atstumas nebuvo toks saugus, jog A. K. galėtų su didelių gabaritų transporto priemone saugiai, nesukeldamas pavojaus automobiliui „Man“ pabaigti posūkio manevrą. Todėl atmetami A. K. skundo teiginiai, kad jis prieš atlikdamas manevrą laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. įvertino kitų transporto priemonių judėjimo greitį ir kryptį, įsitikino, kad važiuoti yra saugu ir tai nesukels jokių kliūčių kitų transporto priemonių eismui, ir atliko manevrą – įsuko į (duomenys neskelbtini). Kartu teismas atmeta ir A. K. teiginius apie tai, kad eismo įvykis įvyko, nes automobilis „Man“ turėjo problemų su stabdžiais. Šiame kontekste pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė automobilio „Man“ techninių apžiūrų istoriją. Šioje istorijoje išties matyti, kad yra buvę problemų automobilio „Man“ stabdymo sistemoje, tačiau paskutinės techninės apžiūros metu tokios problemos nenustatytos ir automobilį leista eksploatuoti iki 2019 m. sausio 23 d. (b. l. 57). Aptariamas eismo įvykis kilo 2019 m. sausio 22 d., t. y. dar galiojant techninei apžiūrai.

Esant pirmiau aptartais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei išdėstytam teisiniam reglamentavimui bei atmetus A. K. skundo argumentus konstatuotina, kad Institucijos pareigūnas padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. 2019 m. sausio 22 d., 12.26 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeidė KET 9, 101, 154 punktų reikalavimus, t. y. nepraleido ir privertė staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį kitą transporto priemonę „Man“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavusią pagrindiniu keliu, ir tokią jo veiką teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Teismo vertinimu, A. K. skundžiamu nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paskirta 75 Eur bauda nėra akivaizdžiai per griežta ir atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi paskirta įvertinus tai, kad nenustatyta nei A. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 6-9), vidutinio amžiaus. Kartu pastebėtina, kad A. K. dirbantis, turi šeimą. Jo padarytas pažeidimas tyčinis ir gana pavojingas. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. pagrįstai paskirta bauda, kurios dydis nustatytas ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos rūšies nuobaudos vidurkiui.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-4855-2019 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo A. K. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur dydžio bauda, teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo skunde nurodytais motyvais jį naikinti ir keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4855-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius