- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-296-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- A. G., J. A.
- Ieškovas
- AB “Turto bankas”
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui D. V.
atsakovui A. G.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. A. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo AB “Turto bankas” ieškinį atsakovams J. A. ir A. G. dėl žalos priteisimo. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Turto bankas“ 2008-09-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti:
solidariai iš atsakovų A. G. ir J. A. 13 242,82 Lt žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo A. G. 30 438,64 Lt žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kurį pakeitė 2007-12-03 nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismas, A. G. buvo nuteistas pagal LR BK182 str. 1d., 300 str. 1d., o J. A. pagal LR BK 300 str.1d. J. A. dirbo UAB ,,Flintas“ buhaltere ir suklastojo 2004-03-17 PVM – sąskaitą faktūrą LGA Nr.6621365, įrašydama į šį dokumentą žinomai melagingas žinias, žinodama, kad realiai pirkimo sandoris nevyko, ir panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, įvertindama jį ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje. Tokiais veiksmais ji padarė žalą valstybės biudžetui, nes tokiu būdu buvo išvengta turtinės prievolės, t.y. 13 242,82 Lt PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Nurodė, kad atsakovas A. G. panaudodamas J. A. suklastotą PVM sąskaitą faktūrą LGA 6621365 pateikė ją įvertinti UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje ir PVM deklaracijoje už 2004 metų kovo mėnesį, neteisėtai deklaravo 13 242,82 Lt sumą PVM atskaitos, tokiu būdu apgaule išvengė turtinės prievolės 13 242,82 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Paaiškino, kadangi šią žalą valstybei A. G. ir J. A. padarė kartu, nusikalstamais veiksmais, todėl dėl šios žalos atlyginimo jų atsakomybė yra solidari.
Taip pat, teismo nuosprendžiu A. G. buvo pripažintas kaltu ir už tai, kad panaudodamas žinomai suklastotas UAB ,,Elroja“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras pateikė jas įvertinti UAB ,,Flintas“ buhalterinėje apskaitoje ir PVM deklaracijose už 2004 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesius , neteisėtai deklaravo 30 438,64 Lt sumą PVM atskaitos ir tokiu būdu išvengė turtinės prievolės – 30 438,64 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovui solidariai iš A. G. ir J. A. , 13 242,82 Lt žalą ir procesines penkių procentų dydžio įstatymines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš A. G. 30 438,64 Lt žalą ir procesines penkių procentų dydžio įstatymines metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008-09-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; iš A. G. 200,30 Lt ir J. A. 206,80 Lt už skelbimus laikraščiuose; iš A. G. 15,55 Lt pašto išlaidų valstybei; iš J. A. 15,55 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas konstatavo, kad neginčijamai yra nustatyta, jog atsakovai tyčia apgaulingai tvarkė įmonės UAB ,,Flintas“ apskaitą, klastojo dokumentus ir išvengė pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismo nuosprendžiais yra nustatyta atsakovų kaltė ir jų kalti veiksmai. Kai juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, teismo nuosprendžiu pripažintus nusikalstamais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, jis privalo atsakyti prieš trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 str. 1d.). Tačiau kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, turi būti nustatyti visi būtini tam elementai: neteisėta veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir kaltė.
Teismas laikė, kad konkrečiu atveju visi paminėti būtini elementai yra nustatyti. Neteisėta juridinio asmens vadovo ir buhalterės veika yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kurio jis neskundė kasacine tvarka ir tą patvirtino teismo posėdžio metu. Žalos padarymo faktas taip pat buvo konstatuotas baudžiamojoje byloje specialisto išvada, kurioje buvo nurodyta, kokia mokesčių suma nebuvo sumokėti į valstybės biudžetą dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Žalos dydis yra nustatytas.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje yra nustatytas priežastinis ryšys tarp padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovams suklastojus dokumentus ir juos pateikus įmonės apskaitoje bei pateikus ataskaitas ir deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai turėjo būti sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą. Tačiau atsakovai tokių mokesčių į valstybės biudžetą nepervedė ir tai darė klastodami dokumentus ir sukčiaudami, kas yra patvirtinta teismo nuosprendžiu. Nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą, buvo padaryta žala valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad konkrečiu atveju abiejų atsakovų atžvilgiu turėtų būti taikomos bendrosios deliktinės atsakomybės normos.
Atsakovai būdami UAB ,,Flintas“ vadovu ir buhaltere turėjo ir privalėjo suvokti savo, kaip vadovo ir finansininkės atsakomybę už tinkamą bendrovės dokumentų, finansų tvarkymą. Abu atsakovai yra pakankamai subrendę, turintys gyvenimišką patirtį ir išsilavinę žmonės (išsilavinimas aukštasis). Teismo nuomone, atsakovų negalima pripažinti sąžiningais asmenimis, nes jie galėjo ir turėjo suvokti, kad dėl įmonės dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bus išvengta mokestinės prievolės sumokėjimo į valstybės biudžetą. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sukeliančius civilinę atsakomybę.
Apeliaciniu skundą atsakovė J. A. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y.. dalinai patenkinti ieškovo ieškinį bei nustatyti atsakovės atsakomybės dalį, t.y. 3000 Lt ar mažesnę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: teismas padarė neteisingą išvadą, kad esant solidariai atsakomybei, jos atlygintinos žalos dydis negali būti sukonkretintas ir dėl to nėra galimybių taikyti žalos atlyginimo mažinimo normas. Apeliantės nuomone, teismas galėjo vadovautis teisingumo, protingumo principais bei nustatyti apeliantės atsakomybės dydį. Teigia, kad kitokiu atveju žalos atlyginimo mažinimo teisės institutas, esant šioms bylos aplinkybėms, neveiktų. Tai pažeistų žmonių teises, kuriems dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
teismas, vertindamas AB „Turto banką“ kaip tinkamą ieškovą, netinkamai vertino jo 2002-03-29 reikalavimo perleidimo sutartį su VMI bei jos pagrindu 2007-10-30 su VMI sudarytą mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo – priėmimo aktą, netinkamai nustatė kokias teises ieškovas iš VMI įgijo pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Teigia, kad teismas turėjo vertinti kokias teises turėjo VMI ir kokias iš jų perleido ieškovui. Be to, teismas turėjo įvertinti kokioje prievolėje VMI perleido ieškovui savo turimas teises ir atitinkamai kokie teisės šaltiniai turėjo būti taikomi. Nurodo, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovas turi teisę reikšti deliktinius reikalavimus dėl valstybei padarytos žalos, kadangi AB Turto banko įstatų patvirtinimo įstatyme nėra minima teisė reikalauti deliktinės atsakomybės dėl žalos padarytos valstybei. Be to, tokios teisės ieškovas neįgijo ir Reikalavimo perleidimo sutartimi;teismas neteisingai vertino deliktinės atsakomybės sąlygas, būtinas tokiai atsakomybei kilti. Teigia, kad teismas suklydo, laikydamas, jog atsakovai padarė žalą savo neteisėtais veiksmais, o taip pat neteisingai vertino priežastinį ryšį. Nurodo, kad nors įstatymų leidėjas valstybės vardu ir atsisako reikalavimo teisių mokestinėje prievolėje, kai skolininkas likviduojamas, o pačią prievolę laiko pasibaigusia, teismas, iškreipdamas žalos, kaip civilinės atsakomybės instituto prasmę, priešingai įstatymuose numatytoms normoms, laikė, kad atlygintina žala tebeegzistuoja. Taigi teismas negalėjo nustatyti, kad egzistuoja tokia civilinės atsakomybės sąlyga kaip žala, jeigu objektyviai negautų pajamų atgavimas yra net ne mažai tikėtinas, bet visiškai neįmanomas, nes mokestinė prievolė pagal įstatymą yra pasibaigusi. Tuo pačiu, teismas, priteisdamas atsakovui atlyginti tokią žalą, ne atstatė šalis į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, bet nepagrįstai nuskriaudė atsakovus ir leido be pagrindo praturtėti ieškovui. Nurodo, kad žala, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta ir turi būti įrodinėjamas šioje civilinėje byloje, kadangi baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas nuosprendis, žala nėra nustatyta. Be to, apelianto nuomone, ieškovas privalėjo įrodyti, kad susidariusi mokestinė nepriemoka ir dokumentų klastojimas turėjo lemiamos įtakos, ar bent buvo pakankama priežastis bendrovės nemokumui. Tačiau ieškovas tokios įrodymų visumos byloje nepateikė, todėl laikytina, kad mokestinė nepriemoka kaip negautos pajamos buvo neišsiieškota iš UAB „Flintas“ iki ji buvo likviduota dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas AB „Turto bankas“ prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus. Teigia, kad vien tik sunki atsakovės turtinė padėtis nesudaro pagrindo mažinti priteistinos žalos dydį, ypatingai šiuo atveju, kai įrodyti tyčiniai nusikalstami atsakovės veiksmai siekiant padaryti žalą valstybei. Dėl AB „Turto banko“ teisės reikšti civilinį ieškinį nurodo, kad VMI reikalavimo teisė į BUAB „Flintas“ yra savarankiškas civilinių teisių santykių objektas, todėl gali būti perleista kitam asmeniui (šiuo atveju ieškovui) bendraisiais pagrindais. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neskundė pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalies, kurioje pripažinta civiliniam ieškovui teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra gerbtinas ir vykdytinas, todėl svarstytina ar būtina įrodinėti aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje. Dėl tariamo reikalavimo teisės pasibaigimo ieškovas pažymi, kad apeliantų atsakomybė už UAB „Flintas“ prievolės yra subsidiarinė ir juridinio asmens likvidavimas neturi įtakos bendraskolininkų – fizinių asmenų prievolių pasibaigimui. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad BK 222 straipsnio 1 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymas, kada padaroma žala nesumokant mokesčių, sudaro pagrindą reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinių skundų ribose.
Dėl galimybės nustatyti dalį solidarioje prievolėje.
Civilinio kodekso 6.6 str. 3 d. nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Analogiškas teisinis reglamentavimas nustatytas ir Civilinio kodekso 6.279 str. 1 d.- bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Taigi, solidarioji prievolė yra nedali- skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Be to, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 str. 4- 6 dalys.).
Įsiteisėjusiais Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-02-06 nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2007-12-03 nuosprendžiu yra nustatyta, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje A. A. suklastojo PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr. 6621365, įrašydama į ją žinomai melagingas žinias apie 2004-03-17 UAB ,,Flintas“ prekių įsigijimą iš A. G. įmonės ,,Mes du“, žinodama, kad realiai ši operacija nevyko, ir panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą įvertindama jį UAB ,,Flintas“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje, o atsakovas A. G. , pateikdamas žinomai melagingus duomenis apie realiai nevykusius sandorius tarp UAB ,,Flintas“ ir A. G. įmonės ,,Mes du“ , paprašė J. A. įrašyti šias žinomai melagingas žinias į PVM sąskaitą- faktūrą, paprašė parašu patvirtinti minėtos sąskaitos gavimą ir panaudojo šį žinomai suklastotą dokumentą pateikdamas įvertinimui UAB ,,Flintas“ buhalterei J. A. buhalterinėje apskaitoje. Tokiu būdu, suklastojant PVM sąskaitą faktūrą bei panaudojant ją buhalterinėje apskaitoje, buvo išvengta turtinės prievolės- pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju žala valstybei padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais, todėl jų atsakomybė yra solidari ir išskirti atsakovės J. A. dalį šioje solidarioje prievolėje nėra teisinės galimybės.
Dėl galimybės sumažinti žalos dydį solidarioje prievolėje.
Apeliantė J. A. remiasi Civilinio kodekso 1.8 str., reglamentuojančiu įstatymo ir teisės analogijos taikymo atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymo analogija, t.y. panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų taikymas, galima tik civilinės teisės normų nesureguliuotiems civiliniams santykiams, o teisės analogija, t.y. bendrųjų teisės principų taikymas galimas, kai nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų. Žalos atlyginimo klausimai Civiliniame kodekse yra sureglamentuoti, todėl nei įstatymų, nei, juo labiau, teisės analogijas taikymas ginčo atveju nėra galimas. Dar daugiau, bendroji žalos atlyginimo taisyklė, įtvirtinta Civilinio kodekso 6.251 str. 1 d. skelbia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Deliktinės atsakomybės atveju galimybę mažinti žalos atlyginimą numato Civilinio kodekso 6.282 str., kurio 3 d. numatyta teismo galimybė mažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Ši materialinės teisės norma yra specialioji norma bendrųjų normų, numatančių pareigą visiškai atlyginti žalą, atžvilgiu, todėl ji negali būti taikoma pagal analogiją (Civilinio kodekso 1.8 str. 3 d.), o tai reiškia, kad žalos atlyginimas, priteistas iš atsakovės J. A. negali būti mažinamas ne tik dėl to, kad nėra galimybės nustatyti jos dalį solidarioje prievolėje, bet ir dėl to, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais- nusikaltimu (dokumento suklastojimu ir žinomai suklastoto dokumento panaudojimu), kuris gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės J. A. apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.).
Dėl AB Turto banko teisės reikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Ieškinys atsakovams buvo pareikštas remiantis 2002-03-29 mokestinių nepriemokų reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 52-19/02-3/02-18-3 (b.l. 11-12) bei Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu (b.l. 13). Šiais sutartimi bei aktu Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinis reikalavimas UAB ,,Flintas“ bankroto byloje buvo perleistas AB Turto bankui, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2007-12-14 nutartimi UAB ,,Flintas“ bankroto byloje kreditorius- Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo, o naujasis kreditorius- AB Turto bankas įtrauktas į kreditorių sąrašą su perleisto dydžio (144475,30 Lt) kreditoriniu reikalavimu bankrutuojančiai UAB ,,Flintas“ (b.l. 10). Vadinasi, ieškovas turi galiojantį kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei- UAB ,,Flintas“ dėl mokestinės nepriemokos valstybei. Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (Civilinio kodekso 2.50 str. 1 d), tačiau kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (to paties straipsnio 3 d.). Remiantis byloje esančioje Vilniaus apygardos teismo 2007-06-21 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo Uždarajai akcinei bendrovei ,,Flintas“ (b.l. 6-7) konstatuotomis aplinkybėmis, įmonė yra nemoki, ji neturi ilgalaikio turto, 2004 m. balanso duomenimis, trumpalaikio turto vertė buvo 58065 Lt. Bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma iš viso sudaro 207 917 Lt. Kaip minėta, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra konstatuoti nusikalstami atsakovo A. G. veiksmai- dokumentų klastojimas, apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko yra susidariusi mokestinė nepriemoka valstybei, t.y. nustatyti tyčiniai nusikalstami A. G. , kuris buvo juridinio asmens dalyvis (UAB ,,Flintas“ vienintelis akcininkas), veiksmai. Todėl nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti jo atžvilgiu subsidiariąją atsakomybę už juridinio asmens prievolę (mokestinę nepriemoką), nes ji yra atsiradusi būtent dėl nesąžiningų jo veiksmų ir šie veiksmai, remiantis bylos duomenimis, sąlygojo UAB ,,Flintas“ mokestinės nepriemokos valstybei atsiradimą, o tuo pačiu ir situaciją, kai dėl nesąžiningų juridinio asmens dalyvio veiksmų pats juridinis asmuo nebegali įvykdyti prievolės. Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, kad AB Turto bankas, turėdamas galiojančią reikalavimo teisę juridinio asmens atžvilgiu, neturėtų teisės reikšti reikalavimo juridinio asmens dalyviui Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d. pagrindu, todėl aptariamas atsakovo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
Dėl reikalavimo teisės pasibaigimo.
Atsakovo A. G. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad valstybė pati atsisakė teisės į negautas pajamas (mokestinę nepriemoką), kai skolininkas mokestinėje prievolėje buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto Vilniaus apygardos teismo 2008-03-19 nutartimi. Visų pirma, įmonės pripažinimas bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto nereiškia, kad kreditoriai atsisako savo reikalavimų. Priešingai, šioje bankroto procedūros stadijoje yra parduodamas įmonės turtas, tenkinami kreditorių reikalavimai ir atliekami kiti veiksmai, numatyti Įmonių bankroto įstatymo 31 str. Antra, juridinio asmens likvidavimu prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys (Civilinio kodekso 6.128 str. 3 d.). Kaip minėta, remiantis Civilinio kodekso 2.50 str. 3 d., juridinio asmens dalyvio atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles yra subsidiari, todėl, prievolės negalint įvykdyti pačiam juridiniam asmeniui, už jo prievoles savo turtu atsako juridinio asmens dalyvis. Tai reiškia, jog juridinio asmens likvidavimas jo dalyvio subsidiariai atsakomybei įtakos neturi.
Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl, nenustačius pagrindų sprendimą panaikinti ar apkeisti (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), jis paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai netenkinami (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė J. A. paduodama apeliacinį skundą žyminio mokesčio nebuvo sumokėjusi, nors Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (b.l. 151-152) ji buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų tik iš dalies- apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši dalis, nuo kurios atsakovė buvo atleista, iš jos valstybei nepriteisiama (Civilinio proceso kodekso 83 str. 4 d., 96 str.), tačiau toje žyminio mokesčio dalyje, nuo kurios atsakovė (apeliantė) J. A. atleista nebuvo ir kuri, paduodant apeliacinį skundą, nebuvo sumokėta, atmetus apeliacinį skundą, iš jos priteistina valstybei Civilinio proceso kodekso 80 str. 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. pagrindu. Būtent, teismo sprendimu yra priteista iš atsakovės J. A. solidariai su atsakovu A. G. 13242,82 Lt. J. A. apeliaciniu skundu prašė nustatyti jos dalį 3000 Lt, vadinasi, apeliaciniu skundu ginčijama suma sudaro 10242,82 Lt. Iš viso paduodant apeliacinį skundą turėjo būti sumokama 307,26 Lt žyminio mokesčio, tačiau, kadangi nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų apeliantė buvo atleista, ji turėjo sumokėti, bet nesumokėjo 153,63 Lt žyminio mokesčio, kuris priteisiamas iš apeliantės valstybei.
A. G. žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-04-27 nutartimi (b.l. 170) iki sprendimo priėmimo. Atmetant atsakovo apeliacinį skundą, žyminis mokestis iiš jo priteisiamas į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 str., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.). Būtent, teismo sprendimu iš A. G. solidariai su kita atsakove priteista 13242,82 Lt, o iš A. G. asmeniškai dar 30438,64 Lt, taigi, apeliaciniu skundu ginčijama suma šiuo atveju sudaro 43681,46 Lt. Žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 1310,44 Lt ir jis iš apelianto priteisiamas į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. A. 153,63 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Priteisti iš A. G. 1310,44 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.