- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-27
- Bylos Nr.
- 2-607/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo A. Š. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1506-640/2014 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui J. M., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. M., prašydamas priteisti iš jo 160 000 Lt skolos, 100 800 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Kartu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą, taip pat pinigines lėšas – 260 800 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, atsakovas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, gali kilti grėsmė, kad jis perleis turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 7 d. atmetė ieškovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo J. M. atžvilgiu.
Vadovaudamasis CPK 144 bei 178 straipsnių, ekonomiškumo, proporcingumo ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualių principų nuostatomis teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kad galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Tuo tarpu ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių duomenų apie atsakovo ekonomines galimybes ar kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti jo mokumą (duomenys iš viešų registrų apie atsakovo vardu registruotus nekilnojamus ir kilnojamus daiktus, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto arešto aktų registro duomenys).
Nurodė, kad faktas, jog tarp šalių yra kilęs teisme nagrinėjamas ginčas dėl prievolės egzistavimo, jos dydžio, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neteisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovas septynerius metus negrąžina 260 800 Lt skolos, kad ieškinio suma yra didelė, o tai didina grėsmę, jog jam palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 144 str.). Nurodo, kad teismas 2014 m. sausio 7 d. preliminariu sprendimu patenkino jo ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas J. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. Š. atskirąjį skundą, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia teigdamas, jog nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad neteisėtai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, jog jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertė viršija vieną mln. Lt, jis niekam nėra įkeistas, iš jo nevykdomi jokie išieškojimai. Be to teigia, jog atskirasis skundas priimtas, nors paduotas ženkliai praleidus CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip minėta, atskirąjį skundą atsakovė L. B. iš esmės grindžia teigdama, kad teismas neteisingai išaiškino bei taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas ir be pagrindo atsisakė tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pasisakydamas dėl šių argumentų, teismas pirmiausiai pažymi tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuri privalo įvertinti tiek teisinę, tiek faktinę bylos pusę (CPK 320 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taigi ieškovas, savo skunde reikalaudamas panaikinti šią teismo nutartį ir teigdamas, jog teismas neteisėtai atsisakė taikyti pirmiau šioje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, kad neteisingai vertino/nevertino faktines aplinkybes (reikalaujamos priteisti skolos dydis, jos negrąžinimo trukmė, etc.) ir be pagrindo nenustatė esant grėsmei, jog, galimai patenkinus jo ieškinį, būtų neįmanoma ar keblu išieškoti priteistas lėšas – privalėjo pateikti įrodymus, leidžiančius apibūdinti būtent šios bylos nagrinėjamu laikotarpiu susiklosčiusią atsakovo turtinę padėtį. Tokie įrodymai leistų sutikti su apelianto teiginiais ir paneigtų skundžiamos teismo nutarties argumentus (CPK 178 str.).
Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga bei vadovaudamasis CPK 178 straipsnio bei 144 straipsnio normomis, konstatuoja, kad priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog ieškovo prašymas yra neįrodytas, o apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių teismo išvadas (CPK 185 str.).
Nusprendęs, jog ieškovo atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti šią teismo nutartį, apeliacinis teismas ją palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.), kartu pažymėdamas tai, jog, kaip žinia, ši nutartis neužkerta kelio nagrinėjant bylą ir esant atitinkamam pagrindui kelti klausimą dėl laikinųjų apsaugos taikymo (CPK 145 str.).
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, jog šis skundas paduotas ženkliai praleidus CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas minimą procesinį dokumentą, faktiškai atnaujino šį terminą, todėl nėra pagrindo spręsti dėl apeliacinio proceso nutraukimo (CPK 308 str., 315 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.