Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5299-944/2025 pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovei B. S. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuompinigių priteisimo ir pagal atsakovės B. S. priešieškinį atsakovui V. B. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. B. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, pašydamas priimti skubaus vykdymo teismo sprendimą, įpareigoti išsikelti atsakovę B. S. (toliau – atsakovė) iš ieškovo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovo naudai iš atsakovės 9 000,00 Eur įsiskolinimą už ieškovo gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė 2024 m. vasario 29 d. pateikė priešieškinį, prašydama – 1) priimti atsakovės priešieškinį ieškovo atžvilgiu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, 2) pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad šis butas šalims priklauso po ½ dalį; 3) atidalinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui visą butą asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 20 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančia ½ buto dalį bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) teismui netenkinus priešieškinio 2 ir 3 punktuose nurodytų priešieškinio reikalavimų, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 19 175,47 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės atliktas investicijas buto pirkimo metu, buto pagerinimus ir buto išlaikymą bei 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3. 2025 m. gegužės 20 d. atsakovė pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė – 1) priimti atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovo atžvilgiu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo; 2) pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad šis butas šalims priklauso po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise; 3) atidalinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui visą butą asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 39 550,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ½ buto dalį bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) alternatyvus reikalavimas Nr. 1 – dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismui nustačius, kad tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiais: teismui netenkinus patikslinto priešieškinio 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 23 491,73 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės atliktas investicijas buto pirkimui, šio buto remontą, pagerinimus ir buto išlaikymą bei 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) alternatyvus reikalavimas Nr. 2- dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismui nustačius, kad tarp šalių susiklostė ginčo buto nuomos teisiniai santykiai: teismui netenkinus patikslinto priešieškinio 4 punkte nurodyto reikalavimo, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 17 337,45 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės atliktas investicijas nuomojamo buto pirkimui, šio nuomojamo buto remontą, pagerinimus bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė atsakovei 10 dienų terminą priešieškinio (patikslinto priešieškinio) trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aiškų priešieškinio dalyką, kuris sietųsi su priešieškinio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovės byloje esantį priešieškinį tiek patikslintą priešieškinį atsakovė nurodo skirtingą priešieškinio pagrindą, t. y. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe dėl jungtinės veiklos arba nuomos teisinių santykių, atitinkamai formuluoja ir priešieškinio pagrindą dėl turto atidalijimo priteisiant piniginę kompensaciją arba dėl atliktų investicijų.

5. 2025 m. birželio 13 d. atsakovė šalindama trūkumus pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė – 1) priimti atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovo atžvilgiu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo; 2) pripažinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo ir atsakovės bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad šis butas šalims priklauso po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise; 3) atidalinti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovui visą butą asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovo priteisti atsakovės naudai 39 550,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ½ buto dalį bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) alternatyvus reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo, teismui nustačius, kad butas nebuvo pagerintas iš esmės – netenkinus patikslinto priešieškinio 2 ir 3 punktuose nurodytų reikalavimų, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 23 491,73 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovės atliktas investicijas buto pirkimui, šio buto remontą, pagerinimus ir buto išlaikymą bei 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas nuo prašomos priteisti piniginės kompensacijos sumos, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė atsakovei 10 dienų terminą priešieškinio (patikslinto priešieškinio) trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti aiškų priešieškinio dalyką, kuris sietųsi su priešieškinio pagrindu, pasirinkti savo teisių gynimo būdą, pateikti papildomus duomenis dėl reikalavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nepašalinus trūkumų, atsakovės 2024 m. vasario 29 d. priešieškinis bus paliktas nenagrinėtu, o patikslinti 2025 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. birželio 13 d. priešieškiniai bus laikomi nepaduotais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovės 2024 m. vasario 29 d. priešieškinį paliko nenagrinėtu, patikslintus 2025 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. birželio 13 d. priešieškinius laikė nepaduotais.

8. Teismas nurodė, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą jokių papildomų duomenų nepateikė.

9. Teismas pabrėžė, kad negali vietoj atsakovės nuspręsti pagal kurį reikalavimą nagrinėti priešieškinį. Be to, reikalavimui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovė nepateikė papildomų duomenų dėl turto atidalijimo natūra negalimumo. Teismas nurodė, kad šie procesinio dokumento trūkumai yra esminiai, nes nėra aišku kokiais civiliniais savo teisių gynimo būdais atsakovė naudojasi. Teismas pažymėjo, kad kaip nešališka institucija, negali už atsakovę suformuoti priešieškinio dalyko ir/ar pagrindo, todėl pripažino, kad šie reikalavimo trūkumai liko nepašalinti.

10. Teismas pažymėjo, kad dokumentų trūkumų instituto taikymas po jų priėmimo, pasikeitus teismo sudėčiai yra galimas, atsakovė turėjo vykdyti teismo nurodymus dėl trūkumų šalinimo, o to nepadarius turi būti taikomos teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, teismas pirminį priešieškinį paliko nenagrinėtą, o patikslintus priešieškinius laikė nepaduotais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės 2024 m. vasario 29 d. priešieškinio, 2025 m. gegužės 20 d. patikslinto priešieškinio ir 2025 m. birželio 12 d. patikslinto priešieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvas, kad priešieškinyje objektyviai nepagrįstas atidalijimo natūra negalimumas yra priešieškinio trūkumas, kurio pagrindu atsakovės pradinis priešieškinis paliktas nenagrinėtu, o patikslinti priešieškiniai laikomi nepaduotais, yra neteisėtas ir nepagrįstas, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, be to buto natūra padalyti be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, nes padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimo patalpų. Daikto atidalinimas natūra, šioje byloje esmingai pažeistų šalių teises į nuosavybę ir jų teisėtus interesus.

11.2. Priešieškinyje išdėstyti reikalavimai, įskaitant alternatyvius, buvo laikomi tinkamais, priimtinais ir nebuvo traktuojami kaip trūkumas ar kliūtis nagrinėti bylą iš esmės, dėl to nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje nurodyta išvada, kad yra galimas procesinių dokumentų trūkumo instituto taikymas po jų priėmimo, pasikeitus teismo sudėčiai.

11.3. Tokio pobūdžio bylose alternatyvūs reikalavimai yra galimi, o jų nepareiškimas gali sukelti labai dideles neigiamas turtines pasekmes, todėl tai, kad apeliantė priešieškiniu reiškė alternatyvius reikalavimus, negalėjo būti pagrindas teismui palikti priešieškinį nenagrinėtu, o patikslintus priešieškinius laikyti nepaduotais.

12. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Sutiktina su teismo pozicija, kad atsakovės reikalavimai skiriasi, nes atsakovės reiškiamas alternatyvus reikalavimas – kompensacijos priteisimas už jos asmenines investicijas į butą nėra susijęs su reikalavimu dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

12.2. Atsakovė nesutikdama tikslinti priešieškinio reikalavimų, vilkina procesą, taip naudodamasi galimybe gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute.

12.3. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad alternatyvūs reikalavimai tokio pobūdžio bylose išvis negalimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskiruoju skundu yra skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės 2024 m. vasario 29 d. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, o patikslinti 2025 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. birželio 12 d. priešieškiniai laikyti nepaduotais.

14. CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

15. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje expressis verbis (tiesiogiai) numatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Priešieškinio palikimas nenagrinėtu bei patikslintų priešieškinių laikymas nepaduotais, visų pirma, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, kadangi atsakovė turi teisę priešieškinyje suformuotus reikalavimus pareikšti atskiroje byloje, t. y. įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį, kurio priėmimo klausimas būtų sprendžiamas, vadovaujantis CPK 137 straipsnio nuostatomis, be to, atsakovė turi teisę savo argumentus dėl, jos manymu, nepagrįstai atsisakyto priimti priešieškinio išdėstyti apeliaciniame skunde po šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Visų antra, atsisakymas priimti priešieškinį, šiuo atveju priešieškinio palikimas nenagrinėtu bei patikslintų priešieškinių laikymas nepaduotais sukelia atsakovei iš esmės tokias pačias teisines pasekmes kaip ir atsisakymas priimti priešieškinį vadovaujantis CPK 143 straipsnio nuostatomis.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju joks tolimesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties negalimas, nes minėta nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsakovės 2024 m. vasario 29 d. priešieškinis paliktas nenagrinėtu, o patikslinti 2025 m. gegužės 20 d. ir 2025 m. birželio 12 d. priešieškiniai laikyti nepaduotais, rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos bei nepagrįstai 2025 m. liepos 31 d. rezoliucija atskirąjį skundą priėmė bei atsiuntė jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

17. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, ši aplinkybė yra nustatyta apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirojo skundo argumentai nevertintini, o apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 315 straipsnio 5 dalis, 336 straipsniu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 23 d. nutarties, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.