Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. B., vertėjai Violetai Marčiulionienei, institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus atstovams O. Š., V. B., viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. skundą dėl Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2009-08-07 nutarimo panaikinimo arba pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-08-07 Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus įgaliotas pareigūnas surašė I. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 12), nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2008-10-25 iki 2009-07-15 apgyvendino nuomojame name adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savo žmoną, Baltarusijos pilietę I. B., turinčią trumpalaikę daugkartinę (C) vizą Nr. (duomenys neskelbtini) (buvimo – laikas 90 dienų) ir leido jai gyventi neįsitikinęs, kad užsienietės buvimo laikas baigėsi 2008-10-24 ir kad pastaroji nuo 2008-10-25 Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, tuo pažeisdamas LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 206² str. 1 d. reikalavimus.

Remiantis šiuo protokolu, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2009-08-07 nutarimu (b. l. 4, 5) I. B. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda, už administracinio teisęs pažeidimo, numatyto LR ATPK 206² str. 1 d., padarymą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2, 3) prašydamas panaikinti skundžiamą 2009-08-07 nutarimą ir bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti, paskiriant įspėjimą. Nurodo, kad jo žmona turi pasą, Lietuvos vizą, t. y visus dokumentus, kurie reikalingi turėti atvykusiam užsieniečiui. Jį žmona lanko nuo 2004 metų, visada laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, teisėtai kirsdama sieną, kadangi kiekvieną kartą važiuojant per sieną ją tikrina Baltarusijos bei Lietuvos pasieniečiai. Šiais metais jo žmona buvo Lietuvoje ne mažiau nei 20 kartų, visus kartus ji į Lietuvos teritoriją atvyko teisėtai. Jos dokumentų niekada netikrino, nes buvo įsitikinęs, kad jos atvykimas į Lietuvą yra teisėtas, be to, nemanė, kad privalo tai daryti. Mano, kad tikrinti dokumentus yra pasieniečių darbas, todėl jis administracine tvarka nubaustas nepagrįstai.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyrius su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 32 – 34) nurodė, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 str. 3 d. numato, kad užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje vizoje nurodytą laiką, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius per pusę metų, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką ar kitą Šengeno valstybę dienos ir šio straipsnio 6 d. numato, kad vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmas I. B. žmonos I. B. atvykimas su galiojančia turima viza į Lietuvos Respubliką buvo 2008-07-21, po ko, ji sistemingai atvykdavo į Lietuvos teritoriją neribotam laikotarpiui. 2008-09-15, eilinį kartą atvykus į Lietuvos Respubliką, ji išbuvo iki 2008-11-01, jau viršydama leistiną vizos buvimo laiką – 90 dienų, ir nuo 2008-10-25 Lietuvos Respublikoje gyveno 8 dienas neteisėtai, t. y. išnaudojusi vizos buvimo laiką – tris mėnesius per pusmetį. Išnaudojus vizos buvimo laiką per pirmąjį pusmetį, užsienietė tuo metu negali pasinaudoti atvykimo sąlygomis, numatytomis 2006-03-15 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 562/2006, nustatančiame taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekse, nes nebeatitinka trečiųjų šalių piliečių trumpalaikio buvimo sąlygų. 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 23 str. numato, kad užsieniečiai, kurie neatitinka arba nebeatitinka kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje taikomų trumpalaikio buvimo sąlygų, paprastai privalo nedelsdami išvykti iš Susitariančiųjų Šalių teritorijų. I. B. laiku neišvyko ir nesiėmė jokių priemonių, kad pagrįstų savo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad šiuo atveju užsienietės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo laikas 90 dienų baigėsi nuo 2008-10-25 ir vizos turėjimas automatiškai nesuteikė teisės atvykti į Lietuvos Respubliką. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 160-30 nustatyta I. B. kaltė dėl padaryto pažeidimo. I. B. elgesys pasireiškė nerūpestingumu, kadangi savo žmoną apgyvendino nuomojamame name, neįsitikinęs jos buvimo Lietuvos Respublikoje ir gyvenimo joje teisėtumu, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus atstovai O. Š. ir V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmonos I. B. viza galiojo metus, tačiau ji viršijo buvimo dienų skaičių iš 90 galimų dienų išbūdama 156 dienas. I. B., prieš priimdamas užsienietį, turėjo pareigą išsiaiškinti, ar tas asmuo turi kelionės dokumentus, galiojančią vizą, kiek laiko gali būti šalyje, o jei įsitikino, kad dokumentai yra netvarkingi, turėjo imtis tam tikrų priemonių. Tačiau I. B. neįsitikino, kad žmonos dokumentai yra tvarkingi ir leido jai būti Lietuvoje pasibaigus vizoje nurodytų buvimo Lietuvos Respublikoje dienų skaičiui (b. l. 42).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 straipsnis).

LR ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip minėta, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2009-08-07 nutarimu Nr. 160-30, vadovaudamasis LR ATPK 206² str. 1 d., skyrė administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui 1 000 Lt baudą, už tai, kad suteikė gyvenamąjį plotą užsieniečiui, pasibaigus jo Lietuvos Respublikos vizoje nustatytam buvimo Lietuvoje laikui.

LR ATPK 206² str. 1 d. numato, kad gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems savo valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento, kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, Lietuvos Respublikos vizos, leidimo laikinai apsigyventi ar leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę iš dalies pripažino, nurodė, kad žino, kad jo žmona turi daugkartinę vizą, tačiau jos netikrino ir nežinojo, kad jo žmonos viza yra pasibaigusi ir kad ji Lietuvoje buvo ilgiau nei joje nurodytas buvimo Lietuvoje dienų skaičius. Buvo įsitikinęs, kad jo žmona Lietuvos teritorijoje yra teisėtai, kadangi visada prašydavo suteikti vizą pagal Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir jos buvimas Lietuvoje buvo teisėtas. Taip pat nežinojo, kad turi pareigą tikrinti jos dokumentus. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo žmona laukiasi, niekur nedirba, jis šiuo metu išlaiko sūnų ir žmoną, bet kuriuo metu gali netekti darbo, nes baigiasi jo darbo sutartis. Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti arba nutarimą pakeisti, vietoj piniginės nuobaudos paskiriant įspėjimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai teismo posėdyje ir kiti byloje esantys įrodymai (b. l. 10 – 12). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta, nes, kaip nustatyta LR ATPK 206² str. 1 d., asmuo neturi teisės suteikti gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems Lietuvos Respublikos vizos ar pasibaigus jos galiojimo laikui, be to, privalo įsitikinti užsieniečio buvimo Lietuvoje dokumentų tvarkingumu, o nustatęs, kad užsienietis neturi teisės būti Lietuvos Respublikoje, neturėjo teisės jam suteikti gyvenamąjį plotą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo to nepadarė ir leido savo nuomojame name apsigyventi užsienietei žmonai pasibaigus jos vizoje nurodytam buvimo Lietuvoje dienų skaičiui. Teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 206² str. 1 d.

LR ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Pagal LR APK 30¹ straipsnį, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė įrodymus, kurių pagrindu atsiranda prielaidos taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, nuobaudą. Atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad asmuo gailisi, pripažįsta padaręs pažeidimą, administracine tvarka anksčiau baustas nebuvo, taip pat į pažeidėjo šeimos materialinę padėtį, teismas mano, kad yra galimybė sušvelninti jam paskirtą nuobaudą.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2009-08-07 nutarimas Nr. 160-30 keistinas, sumažinant paskirtą piniginę baudą nuo 1 000 Lt iki 300 Lt.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

I. B. skundą patenkinti iš dalies, pakeisti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus 2009-08-07 nutarimu Nr. 160-30 I. B. paskirtą 1 000 Lt baudą sumažinant iki 300 Lt.

Nutartis per 10 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.