- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-917-651-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-00128-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė (pirm.), Violeta Miliuvienė, Eduardas Maškevičius
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-917-651/2013
Teisėja Edita Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00128-2013-3
2013 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 1 d. išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. K. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą, pavartodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį pavartoti, t. y. 2013 m. sausio 1 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tyčia pagrobti svetimą turtą, kartu su dviem nenustatytais bendrininkais užstojo kelią nukentėjusiajam M. G.. R. K., paėmęs nukentėjusįjį už striukės, nusivedė jį už (duomenys neskelbtini) namo kampo ir, vienam iš nenustatytų bendrininkų saugant aplinką, kitam nenustatytam bendrininkui stovint nukentėjusiajam M. G. už nugaros, R. K., laikydamas nukentėjusįjį M. G. viena ranka už striukės, antros rankos dilbį įrėmęs jam į kaklą, tokiu būdu pavartodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, pareikalavo pinigų, tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas bendrininkas, stovėjęs už nukentėjusiojo M. G. nugaros, iš jo galinės kelnių kišenės pagrobė 30 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 100 Lt, asmens dokumentai ir nuolaidų kortelės, neturinčios materialinės vertės. Tokiu būdu R. K. buvo kaltinamas veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį pavartoti, pagrobęs nukentėjusiajam M. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė – 130 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-18 nuosprendžiu R. K. pagal BK 180 str. 1 d. išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo panaikinti Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2013-06-18 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2013-03-07; bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos. Nurodo, kad teismas rėmėsi kaltinamojo R. K. parodymais jį išteisindamas, tačiau jo parodymai kardinaliai prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, R. K. kaltę neigė, aiškindamas M. G. priklausančios piniginės atsiradimo pas jį aplinkybes, nurodė, jog kartu su nukentėjusiuoju M. G. vartojo alkoholinius gėrimus, prašydamas nupirkti dar alkoholinių gėrimų, piniginę jam davė pats M. G., kiek buvo pinigų piniginėje, nežiūrėjo, o R. K. jau grįžtant iš parduotuvės atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad piniginę jam perdavė S., kuriam pastarąją atidavė vėlgi pats M. G., kadangi buvo skolingas S. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiems trims nukentėjusįjį nusivedus už namo kampo, jis tuo metu nukentėjusįjį buvo paėmęs už rankovės, ten jis nukentėjusiojo paprašė, o ne pareikalavo grąžinti S. skolą. Tuomet M. G. pats savanoriškai padavė piniginę S., o pastarasis piniginę perdavė jam. Todėl netrukus atvykę policijos pareigūnai ir aptiko piniginę būtent pas jį. R. K. nurodė, jog jokių pinigų iš nukentėjusiojo piniginės jis neėmęs, jokių nukentėjusiajam priklausančių pinigų, juolab tokios didelės kaip benamiui sumos – 100 Lt pas jį neradę ir policijos pareigūnai. Jokia prievarta, jokie fizinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo pavartoti. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis, atvirkščiai, nei nurodo liudytoja, elgėsi ramiai, pažymėjo, jog neįmanoma iš 30 metrų atstumo matyti, ar asmuo buvo sutrikęs, ar ne, juolab kad jie buvo už namo. Be to, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusysis tiek su S., tiek su R. buvo pažįstami, pasisveikino su jais paspausdamas rankas, tik R. K. nukentėjusįjį matęs pirmą kartą. R. K. nurodo, jog policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju į policijos komisariatą pristatė būtent jį, nes nukentėjusysis nurodė, jog jam turi pretenzijų. Tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje R. K. nurodė, kad jis nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis R. K. negalėjo teisme paaiškinti, kodėl būtent jis vedėsi M. G. už striukės rankovės, kodėl būtent jis reikalavo grąžinti „skolą“, nors jam M. G. neskolingas ir nepažįstamas, kodėl paėmė iš S. jam perduotą nukentėjusiojo piniginę su asmens dokumentu ir įsidėjo į savo striukės kišenę, jeigu nesiekė jos pagrobti, kodėl iš karto jos nukentėjusiajam negrąžino, kol neįsikišo policijos pareigūnai. Taip pat neaišku, kodėl nukentėjusysis M. G. savo noru būtų perdavęs savo piniginę su asmens dokumentu, nors praradęs asmens dokumentą, jis negalėtų gyventi nakvynės namuose. Norėdamas paaiškinti savo parodymų prieštaravimus, R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2013-03-07 jis buvo sulaikytas girtas ir jį neblaivų apklausė ikiteisminio tyrimo pareigūnai nedalyvaujant gynėjui, tačiau šie R. K. parodymai yra paneigti liudytojų policijos pareigūnų I. G., V. Š. parodymais, bylos rašytine medžiaga.
Apeliantas mano, kad vertinant R. K. parodymus, aišku, kad nukentėjusysis M. G. už namo kartu su kaltinamuoju R. K. ir dviem nenustatytais jo bendrininkais nuėjo ne savo noru, o vedamas trijų asmenų, nuvedus už namo kampo, jis buvo bauginamas R. K. ir jo bendrininkų, R. K. laikant įrėmus alkūnę į nukentėjusiojo kaklą ir taip sudarant nukentėjusiajam grėsmę, kad ir toliau bus pavartota prievarta prieš M. G., iš jo R. K. bendrininkas paėmė piniginę ir perdavė R. K.. R. K. nukentėjusiajam piniginę grąžino tik atvykus policijos pareigūnams, sulaikius ir pradėjus aiškintis aplinkybes, ne savo noru.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas taip pat vadovavosi liudytojo M. M. parodymais, kuriuos šis liudytojas davė papildomai teisiamojo posėdžio metu. Šis liudytojas patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, todėl teismas skaitė jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tačiau liudytojas M. M. nurodė ir papildomas aplinkybes, kurių ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nenurodė, t. y. kad nukentėjusysis į gatvę nepuolė stabdyti policijos automobilio, kad elgėsi ramiai, kad vežant juos į policijos komisariatą nukentėjusysis su R. K. vadino vienas kitą vardais, todėl M. M. susidarė įspūdis, kad nukentėjusysis ir kaltininkas pažįstami. Tačiau šis liudytojas taip pat parodė, kad nukentėjusiojo ir kaltininko asmenybės buvo nustatinėjamos iš karto vietoje, kad nukentėjusysis nurodė, kad turi R. K. pretenzijų, įvykio vietoje iš R. K. buvo paimta piniginė, kurioje buvo nukentėjusiajam priklausanti asmens tapatybės kortelė, todėl įsitikinus, kad tikrai joje yra nukentėjusiojo asmens dokumentas, piniginė ir dokumentas buvo grąžinti nukentėjusiajam. Liudytojo M. M. parodymus, kad nukentėjusysis ir R. K. pažinojo vienas kitą ir vadino vardais, paneigia paties R. K. parodymai, nes jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Taip pat, kad visi trys asmenys buvo nepažįstami ir niekam nebuvo skolingas, užfiksuota ir nukentėjusiojo M. G. apklausos protokole. Atkreipia dėmesį, kad liudytojas M. M. paties įvykio, kai nukentėjusysis R. K. ir jo bendrininkų buvo prispaustas prie sienos, kai iš nukentėjusiojo buvo pagrobta piniginė, nematė. Policijos pareigūnai atvyko pagal telefonu gautą pranešimą iš pašalinio asmens – A. K.. Prieš kviesdama policiją ši liudytoja šaukė, kad iškvies policiją, todėl visiškai akivaizdu, kad reaguodami į pašalinio asmens grasinimą iškviesti policiją nusivedė nukentėjusįjį į kitą vietą, o jiems pamačius atvykstant policijos automobilį jokie veiksmai prieš nukentėjusįjį jau nebuvo atliekami. Taip pat akivaizdu, jog jeigu nukentėjusysis būtų savo valia pats atidavęs piniginę su asmens dokumentu R. K. ir jo bendrininkams, tai niekas netrukdė jam nurodyti atvykusiems policijos pareigūnams, kad jis niekam pretenzijų neturi, tačiau jis nurodė priešingai – kad R. K. turi jo piniginę, ši aplinkybė objektyviai nustatyta.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad analizuojant ir vertinant pirminius nukentėjusiojo paaiškinimus, užfiksuotus protokole-pareiškime, ir nukentėjusiojo parodymus, užfiksuotus apklausos protokole, akivaizdu, jog M. G. parodymai yra kardinaliai prieštaringi, ir prieštaringi reikšminga apimtimi. Protokole-pareiškime nurodęs, jog prieš jį buvo vartojami fizinio pobūdžio veiksmai smaugiant ir suduodant smūgį į galvą, apklausos metu nukentėjusysis jau nurodo, jog smūgių jam niekas nesudavė, taigi, anksčiau įvardytas fizinis smurtas prieš jį nebuvo vartotas. Protokole-pareiškime nurodęs, jog atitinkamo pobūdžio veiksmus, dviem jį laikant, o trečiam suduodant smūgius, prieš jį vartoję visi trys asmenys, apklausos metu nukentėjusysis jau nurodo, jog trečias asmuo tik stovėjo šalia ir nieko nedarė. Netikslus nukentėjusysis nurodydamas ir kitą vieną iš esminių aplinkybių – pagrobto turto vertę, tai yra pagrobtų pinigų sumą. Apeliantas mano, kad tokią išvadą teismas padarė nepagrįstai. 2013-01-01 policijos komisariate rašydamas pirminį pareiškimą M. G. nurodė, kad jam buvo grasinama. Tikslinant jo pirminį pareiškimą, protokole-pareiškime jis pareigūnui K. J. nurodė, kad priėjo trys nepažįstami vyrai, du iš jų jį laikė už rūbų, rankų, trečias ranka smaugė, reikalavo pinigų, sudavė ranka smūgį į galvą, patikrino visas rūbų kišenes, ištraukė iš galinės kelnių kišenės 30 Lt vertės piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, 200 Lt netikras banknotas, užpuolimo metu jis šaukėsi pagalbos, todėl moteris iš gretimo namo balkono iškvietė policiją, kuriai atvykus vienas buvo sulaikytas, kiti du pabėgo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, M. G. nurodė, kad ties Tiltų g. 18 namu prie jo priėjo 3 nepažįstami asmenys. Vienas iš jų pasakė „einam“. Tas asmuo paėmė jį ranka už striukės ir nusivedė už namo kampo. Šis asmuo jį viena ranka laikydamas už striukės paklausė: „Ką turi piniginėje?“. Tuo metu kitas vyriškis iš nugaros pusės tikrino jo kelnių kišenes. Juto, kaip šis asmuo ištraukė iš galinės kelnių kišenės jo piniginę, rankoje laikydamas ją atidarė ir pasižiūrėjo į vidų. Kur vyriškis įsidėjo jo piniginę, nematė. Tas vyriškis, kuris jį laikė viena ranka už striukės, kitos rankos dilbį pridėjęs prie kaklo, paklausė: „Kada atiduosi skolą?“. Jis pasakė, kad neturi jokios skolos. Trečias vyriškis žilais plaukais stovėjo šone ir nieko nedarė. Šį vyriškį vieną kartą buvo matęs prie prekybos centro „Akropolis“. Kai jį laikantis vyriškis patraukė nuo jo rankas, M. G. pradėjo bėgti į gatvę. Pastebėjo, kad vieno namo balkone buvo moteris, kuri pasakė, kad iškvies policiją. Pareigūnai sulaikė vyriškį, kuris jį prieš tai nusivedė už namo kampo, laikė ranka, rankos dilbį buvo įrėmęs į kaklą ir klausinėjo apie skolą. Šį vyriškį M. G. iš karto atpažino ir patvirtino pareigūnams, kad tai tas pats užpuolikas. Buvo nustatyta jo asmenybė, kad tai R. K.. Anksčiau su šiuo asmeniu nebuvo pažįstamas, jokių ryšių nėra buvę, nėra niekam skolingas. Kitus du vyriškius nelabai įsidėmėjo, nėra įsitikinęs, ar galėtų juos atpažinti, nes neatsimena veido bruožų. Sužalojimų jam padaryta nebuvo, ekspertizė nereikalinga. Smūgių jam niekas nesudavė. Pinigus, kuriuos iš jo pagrobė, buvo susitaupęs. Tai, kad nukentėjusysis ne visada nuosekliai vienodai nurodė visas aplinkybes protokole-pareiškime ir apklausos metu, nėra pagrindas netikėti jo parodymais, kad piniginė su asmens tapatybės kortele bei pinigais iš M. G. nebuvo atimta prievarta.
Pažymi, jog perduodant bylą su kaltinamuoju aktu teismui, buvo vadovaujamasi surinktų duomenų visuma: kad nukentėjusysis, tikslindamas pirminį pareiškimą, nurodė apie pavartotą prievartą ir pagrobtą turtą, kad objektyviai piniginė su asmens dokumentu buvo rasta policijos pareigūnų ir paimta iš R. K. iš karto atvykus į įvykio vietą, kad 2013-01-01 12.20 val. viešoje vietoje matydamas R. K. ir jo bendrininkų veiksmus prieš nukentėjusįjį M. G. pašalinis asmuo – A. K. juos suprato kaip prievartą prieš nukentėjusįjį ir tai truko ne trumpą laiką, o keliolika minučių, taip pat tai, kad R. K. neturėjo jokio pagrindo paimti nukentėjusiojo piniginę ir ją grąžino tik įsikišus policijos pareigūnams. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, apklausė tik kaltinamąjį R. K. bei liudytoją M. M., kuris betarpiškai įvykyje nedalyvavo, o atvyko po įvykio. Nei nukentėjusysis M. G., nei liudytoja A. K., kuri iškvietė policijos pareigūnus, teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklausti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, vertindamas surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 str., kuriame nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas nurodė, kad nepašalinti ikiteisminio tyrimo metu prieštaravimai tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo duotų parodymų, kad teismas išnaudojo visas galimybes apklausti nukentėjusįjį, tačiau apeliantas mano, kad teismas sprendimą priėmė skubotai, neišnaudojo visų galimybių apklausti nukentėjusįjį M. G. ir liudytoją A. K., kurių parodymai yra labai svarbūs priimant sprendimą šioje byloje, todėl padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. K. prašo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, palikti jį išteisinantį nuosprendį nepakeistą.
Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, pripažinti R. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d., ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Išteisintojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikalstamos veikos požymių buvimas (nusikalstamos veikos sudėtis) kaltininko veikoje. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, būtent dėl tokių aplinkybių R. K. ir buvo išteisintas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra neginčytinų įrodomų, patvirtinančių R. K. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.
Prokurorė skunde nurodo, kad R. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, kurių metu pagarsino nukentėjusiojo parodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiojo parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi tiek jo paties duotiems paaiškinimams, tiek liudytojų parodymams, o liudytojų parodymai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti R. K. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo pradžioje bei vėliau, nukentėjusysis M. G. skirtingai nurodė tiek aplinkybes, susijusias su fizinio smurto pavartojimu, tiek aplinkybes dėl paties pagrobto turto ir jo vertės.
Ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusysis nurodė, jog 2013-01-02, apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo trys nepažįstami vyrai, iš kurių du laikė jį už rūbų, rankų, o trečias ranka smaugė, reikalavo pinigų, sudavė ranka smūgį į galvą, patikrino visas rūbų kišenes ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė 30 Lt vertės piniginę su joje buvusia asmens tapatybės kortele, netikrais 200 Lt. Taip pat nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams, kuriuos iškvietė moteris iš gretimo namo balkono, vienas iš asmenų buvo sulaikytas, kiti du pabėgo. Vėlesnio ikiteisminio tyrimo apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog 2013-01-01, apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo trys nepažįstami vyrai, iš kurių vienas pasakė „einam“ ir, paėmęs ranka už striukės, nusivedė už namo kampo. Šis asmuo, laikydamas už striukės, paklausė, ką jis turįs piniginėje, tuo metu kitas vyriškis iš už nugaros tikrino kelnių kišenes ir iš galinės kelnių kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, nuolaidų kortelės ir 100 Lt. Vyras, laikęs ranka už striukės, kitos rankos dilbį pridėjęs prie kaklo paklausė, kada jis atiduosiąs skolą, į tai jis atsakęs, kad jokios skolos jis neturįs. Trečias vyriškis stovėjo šone ir nieko nedarė. Taip pat nukentėjusysis nurodė, jog jis išsilaisvino, pabėgo ir gatvėje susistabdė policijos pareigūnus, jie sulaikė R. K., pas kurį rado jam priklausančią piniginę, tačiau 100 Lt joje nebebuvo. Be to, nukentėjusysis M. G. nurodė, jog smūgių jam niekas nesudavė. Taigi, vertinant tokius nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai kardinaliai prieštaringi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisiamojo posėdžio metu teismui nepavyko pašalinti prieštaravimų, kadangi nukentėjusiojo nepavyko atvesdinti į teisiamuosius posėdžius. Pašalinti prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose nėra galimybės ir apeliacinės instancijos teisme, nes iš pateiktų duomenų nustatyta, jog nukentėjusysis M. G. 2013-07-14 mirė.
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad negalima remtis nukentėjusiojo parodymais ir dėl to, kad jie iš esmės prieštarauja ir policijos pareigūnų parodymams. Policijos pareigūnai M. M. ir A. K. nurodė, jog nukentėjusysis nesustabdė jų gatvėje, o į įvykio vietą jie atvyko pagal iškvietimą. Atvykę jie rado vaikinus bestoviniuojančius, situacija nebuvusi agresyvi, R. K. piniginę atidavė savanoriškai, o sulaikytas buvo tik todėl, kad nukentėjusysis pasakė turįs jam pretenzijų. Taip pat liudytojas M. M. parodė, kad vežant kaltinamąjį bei nukentėjusįjį į policijos komisariatą jie elgėsi ramiai, vadino vienas kitą vardais, atrodė, kad jie buvo pažįstami.
Iš liudytojos A. K. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, jog ji matė kaip du jaunuoliai laikė prie sienos prispaudę trečiąjį jaunuolį, kuris norėjo ištrūkti, tačiau kiti du jaunuoliai neleido, o po to, jiems iš balkono su dukra pradėjus šaukti, vis trys nuėjo už namo. Liudytoja nurodė, kad užpultas jaunuolis ėjo labai nenoriai, buvo išsigandęs. Taip pat liudytoja nurodė, jog ji nematė, kad kai jaunuolis buvo užpultas, kad jam buvo kokie nors smūgių sudavimai. Nematė liudytoja ir piniginės vagystės. Atsižvelgiant į tokius liudytojos parodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad remiantis šios liudytojos parodymais daryti išvadą buvus panaudotą fizinį smurtą bei pagrobtą turtą objektyvaus ir pagrįsto pagrindo nėra.
Iš paties R. K. parodymų matyti, jog jis nuo pat pradžių neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį bei paėmęs iš nukentėjusiojo piniginės pinigus. Nors R. K. parodymai duoti dėl piniginės pas jį atsiradimo skyrėsi, t. y. iš pradžių jis nurodė, kad piniginę jam davė pats nukentėjusysis, kad jis nupirktų dar vyno, o teisiamojo posėdžio metu parodė, kad piniginę iš nukentėjusiojo paėmė S. ir jam perdavė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudaro pagrindo kvalifikuoti R. K. veiksmų kaip nusikalstamų, nes kaip jau minėta, byloje jokių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis būtų naudojęs prieš nukentėjusįjį smurtą ir paėmęs piniginę nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog nukentėjusiojo piniginė buvo pas R. K. negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis apskritai būtų turėjęs kokią nors pinigų sumą ir kad pinigai būtų buvę rasti pas kaltinamąjį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl keisti ar naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.