Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-29 · Byla Nr. ATP-452-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-29
Bylos Nr.
ATP-452-200/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-452-200/2013
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00397-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimo, kuriuo A. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 5000 Lt bauda su transporto priemonės – automobilio Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. sausio 2 d., apie 23.11 val., Šv. Stepono g., Vilniuje, neturėdamas teisės vairavo automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, pajudėjęs atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 106 punktus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti naikinamas ir byla turi būti grąžinama iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas lengvojo automobilio konfiskavimą, pažeidė suformuotą praktiką tokiose bylose, nesiaiškino, kam priklauso automobilis, neįtraukė į bylos nagrinėjimą turto paveldėtojų. ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese. Bet teismų praktikoje vadovaujamasi įstatymo analogija ir teisės principais. Efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/08).

Apeliantas pažymi, kad iš esmės nevengia atsakomybės už padarytą nusižengimą, tačiau mano, kad teismas netinkamai kvalifikavo patį pažeidimą, nes skundžiamame nutarime nurodoma, kad nukentėjusioji L. V. nurodė, kad jos automobiliui nebuvo nieko padaryta ir ji dėl žalos nesikreipė. Pasak apelianto, ATPK 127 str. 3 d. kvalifikacijai būtina žala, kuri gali būti patvirtinta objektyviais įrodymais, o byloje nukentėjusiosios parodymai, jog žalos nepatyrė ir dėl žalos nesikreipė nei į A. J., nei į draudikus, patvirtina, kad teismas, nesant nusižengimo sudėties, numatytos ATPK 127 str. 3 d., padarė išvadą, jog apelianto veika atitinka minėtą straipsnį. Anot apelianto, iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis pajudėjo tik apie 30 cm. Akivaizdu, jog jokios žalos dėl to ir negalėjo atsirasti. Apeliantas įsitikinęs, kad jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

A. J. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad jis 2013 m. sausio 2 d., apie 23.11 val., Šv. Stepono g., Vilniuje, vairavo automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,66 promilių neblaivumas, neturėdamas šios teisės, prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, pajudėjęs atsitrenkė į stovintį automobilį ir jį apgadino. Apeliantas neginčija, kad įvykio metu buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių, tačiau nurodo, kad jokios žalos jis nepadarė, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 129 str.

ATPK 127 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai tokie veiksmai padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010).

Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, t. y. byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad minėto įvykio metu buvo padaryta žala kitų asmenų turtui.

Formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad A. J. vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas šios teisės, prieš pradėdamas važiuoti buvo neatidus, pajudėjus atsitrenkė į stovintį automobilį, jį sugadino (b. l. 2). Policijos pareigūnas M. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. sausio 2 d. patruliavimo metu apie 23.20 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Šv. Stepono g. 19 neblaivaus vairuotojo automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus į įvykio vietą rado stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvestu varikliu, automobilyje sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio automobilis buvo priekiu atsirėmęs į kito automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį (b. l. 3). Tiek paaiškinime policijai (b. l. 6), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme J. P. nurodė, kad matė, kaip A. J. sėdasi prie vairo ir pradėjo judėti su automobiliu, taip atsirėmė į priešais esantį automobilį (b. l. 21-22). Atkreiptinas dėmesys, kad nei policijos pareigūnas M. T., nei eismo įvykį matęs J. P. savo paaiškinimuose nenurodė, ar buvo apgadintas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį atsitrenkė A. J.. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (užpakalinis bamperis) (b. l. 4). Automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. V. paaiškinime policijai nurodė, kad 2013-01-02 apie 15 val. pastatė automobilį Šv. Stepono. g. 24. 2013-01-03 ryte pamatė apgadintą automobilį ir rado šaukimą į policiją (b. l. 8). Apklausta pirmosios instancijos teisme L. V. nurodė, kad jos automobiliui nebuvo nieko padaryta, nebuvo net dėl ko kreiptis į draudimą (b. l. 21). Pažymėtina, kad bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu L. V. nenuosekliai bei prieštaringai nurodė, ar buvo apgadintas jos automobilis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti įvykį užfiksavę policijos pareigūnai M. T. ir V. Š., kurie galėjo paaiškinti, ar buvo nustatyti automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kokiu būdu jie buvo nustatyti ir užfiksuoti eismo įvykio schemoje. Kaip minėta, L. V. parodymai dėl jos automobilio apgadinimo yra nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kodėl ji paaiškinime policijai nurodė, kad buvo apgadintas jos automobilis.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. klausimą, Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl A. J. apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nusprendus bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Tenkinti A. J. apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 21 d. nutarimą bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė