Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-1169-275/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
2A-1169-275/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
D. Ž., B. S.
Atsakovas
J. S.
Trečiasis asmuo
T. S., Trakų rajono savivaldybė
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A29-1169/07Procesinio sprendimo kategorija 30.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2007 m. gruodžio 22 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio,sekretoriaujant G.Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovei D. Ž., jos atstovui adv. I. Dobilui, atsakovės atstovei adv. S.Radionovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių D. Ž. ir B. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu ir uždraudimo atlikti neteisėtus veiksmus, tretieji asmenys T. S., Trakų rajono savivaldybė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės D. Ž. ir B. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo įpareigoti atsakovę J. S. nedelsiant pašalinti nuo bendro naudojimo kelio, einančio per Luknos upę, pro atsakovės naudojamą žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 242-7, Paluknio k., Trakų r., visas kliūtis, kliudančias naudotis šiuo keliu susisiekimui su Senąja gatve bei uždrausti atsakovei J. S. atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kelio, einančio per Luknos upę, pro atsakovės naudojamą žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 242-7, Paluknio k., Trakų r., užtvėrimu, bet kokių kitų kliūčių naudotis minėtu keliu sudarymu, kelio naikinimu arba jo būklės bloginimu, taip pat visus ir bet kokius kitus veiksmus, trukdančius ar galinčius trukdyti naudotis minimu bendrojo naudojimo keliu. Nurodė, kad ieškovei D. Ž. nuosavybės teise priklauso žemės sklypai, esantys Paluknio k., Trakų r. sav., kurių kadastriniai Nr. (duomenys neslekbtini) Paluknio k.v., o ieškovei B. S. - pastatai, esantys žemės sklype Paluknio k., Trakų r. sav., žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtame Nr. 338. Tiek ieškovės, tiek gretimų sklypų savininkai bei naudotojai susisiekimui su savo sklypais bei Senąja gatve nuo seno naudojosi keliu, einančiu per Luknos upę, greta žemės sklypų, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtų Nr. 231-1, 231-9 bei pro atsakovės J. S. naudojamą žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtą Nr. 242-7 iki Senosios gatvės. Atsakovė, siekdama sutrukdyti ieškovėms bei kitiems asmenims naudotis bendrojo naudojimo keliu, kelią greta jos naudojamo žemės sklypo savavališkai užtvėrė dviejose vietose - mediniu užtvaru nuo Luknos upės bei betono stulpeliu nuo Senosios gatvės. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovėms nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai tapo atskirti nuo viešojo kelio, t.y. jų naudojimas pagal paskirtį iš esmės tapo neįmanomas - sudarius minėtas kliūtis, ieškovės negali patekti į joms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Toks kelio užtvėrimas, atkirtęs ieškovių žemės sklypus bei kitus nekilnojamuosius daiktus nuo viešojo kelio yra neteisėtas, nes šis kelias yra vietinės reikšmės ir nuo seno Paluknio k. gyventojų naudojamas susisiekimui su viešuoju keliu - Senąja gatve, be to šis kelias yra teisėtai įrengtas ir naudojamas, ir atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovė, neturėdama nuosavybės teisių į kelią, neturėjo ir teisės šio bendrojo naudojimo kelio užtverti ar kitokiu būdu sudaryti kliūtis juo naudotis kitiems asmenims, o tokie veiksmai laikytini neteisėtais ir pažeidžiančiais kitų asmenų, tad ir ieškovių, teises bei įstatymų saugomus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2007-08-30 sprendimu ieškovių ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovę J. S. per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti visas kliūtis, trukdančias pravažiuoti bendro naudojimo keliu, einančiu per Luknos upę greta atsakovės naudojamo žemės sklypo Paluknio kadastro vietovės Paluknio ir Madžiūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 242-7. Taip pat uždraudė atsakovei J. S. atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius naudotis nurodytu bendro naudojimo keliu. Teismas, įvertinęs ginčo šalių naudojamų žemės sklypų išsidėstymą, konstatavo, kad ieškovės į savo naudojamus žemės sklypus iš Paluknio kaimo Senosios gatvės pusės į Volfgangų gatvę, su kuria ribojasi ieškovių sklypai, patenka bendro naudojimo keliu, einančiu pro atsakovės naudojamus žemės sklypus Nr. 242-7, 242-5-1 ir tilteliu per Luknos upelį. Teiginius apie tai, kad kelias, dėl kurio naudojimo kilo ginčas tarp šalių, yra savavališkai išvažinėtas, teismo posėdyje paneigė pati atsakovė, pripažindama, kad kelias einantis palei jos sklypus yra bendro naudojimo. Šis kelias nėra įtrauktas į atsakovės ar kitų asmenų žemės sklypų plotą, jis nėra servitutinis. Tai patvirtina ir Vilniaus AVA Trakų žemėtvarkos skyriaus 2007-01-11 raštas Nr. SO-33-(1.19), 2007-02-13 raštas Nr. SO-92-(1.19). Teismas nustatęs, kad kelias yra bendro naudojimo ir atsakovei nepriklauso, padarė išvadą, kad ieškovės turi teisę šiuo keliu naudotis ir bet koks trukdymas juo naudotis pažeidžia ieškovių teises. Teismas taip pat nurodė, kad kelio užtvėrimo faktą patvirtina teismo posėdyje ištirtas video įrašas bei antstolio Vitalio Milevičiaus 2006-09-20, 2007-04-25, 2007-05-10 surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Iš šių įrodymų matyti, kad kelio užtvaros daromos vis kitose vietose, vienas pašalinant, kitas pastatant. Atsakovė nepripažino, kad kelią užtvėrė ji ar, kad kelias buvo užtvertas jos iniciatyva ir nurodė, kad ieškovės savo teiginius dėl jos kaltės grindžia prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas motyvavo, kad pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jeigu iš byloje esančių įrodymų galima padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Atsakovė neigdama, kad būtent ji ar jos iniciatyva buvo užtvertas kelias, 2007-08-16 teismo posėdyje pripažino, kad kai jai buvo suformuotas žemės sklypas prie upelio, ji liepė anūkams užtverti sklypą, kurie 2007-08-11 užtvėrė sklypą, o kartu ir kelią. Tačiau kaip matyti iš 2007-05-10 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, šios užtvaros jau buvo 2007-05-10. Tą faktą patvirtino ir 2007-05-15 teismo posėdyje atsakovės atstovas, teigdamas, kad atsakovė pasielgė teisėtai užtverdama savo nuosavybę, o tuo pačiu ir kelią ieškovėms. Atsakovė taip pat nurodė, kad eiti keliu galima, o pravažiuoti negalima bei išreiškė sutikimą, kad būtų važiuojama tik iki upelio, bet ne per upelį ir jos sklypus. Atsakovės teismo posėdyje išsakytas teiginys, kad atmatavus prie upelio sklypą (Nr. 242-5-1) ir išdavus dokumentus jai buvo leista užtverti kelią, nepagrįstas įrodymais ir prieštarauja sklypo planui. Atsakovės teiginiai, kad tiltas per upelį ir ginčo kelias yra įrengtas neteisėtai, kad jis eina per atsakovės sklypą, atsakovės išreikštas nepasitenkinimas pro jos ūkinius pastatus važiuojančiais automobiliais patvirtina ieškovės motyvaciją trukdyti kitiems asmenims važiuoti keliu. Įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad bendro naudojimo kelią, kuriuo ieškovės patenka į savo sodybas, užtvėrė atsakovė ir taip pažeidė ieškovių teisę nekliudomai juo naudotis ir trumpiausiu keliu patekti į sodybas. Todėl ji įpareigotina pašalinti kelio užtvaras ir ateityje susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių ieškovių teises (CK 1.138 str. 2 p., 3 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančią medžiagą bei faktines aplinkybes. Ieškovės piktnaudžiaudamos savo pilietinėmis teisėmis, savavališkai ir neteisėtai maždaug prieš 7 metus įrengė tiltelį per Luknos upę, tam kad iš Senosios gatvės, Paluknio k., patekti arčiau į savo sodybas kitoje upės pusėje. Tai, kad tiltelis savavališkai įrengtas patvirtina esančios byloje Trakų rajono savivaldybės pateiktos pažymos. Iš šių pažymų bei Paluknio kaimo gatvių schemos taip pat matyti, kad Paluknio kaimo teritorijoje yra tik du kapitaliniai tiltai per Luknos upę, tai Rūdiškių gatvės tiltas ir Tilto gatvės tiltas. Ieškovės patekdavo į jiems priklausančius sklypus iš Senosios gatvės per kapitalinį Rūdiškių gatvės tiltą, kadangi Rūdiškių gatvė, prasidedanti nuo Senosios gatvės, remiasi į Volfgangų gatvę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš ieškovių neteisėtų veiksmų, pasireiškusių savavališkai pastatytu tiltu, šio teismo sprendimu gaunama įteisinta teisė naudotis savavališkai pastatytu įrenginiu. Paluknio kadastro vietovėje Paluknio ir Madžiūnų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte nuo Senosios gatvės, Paluknio k., link Luknos upės eina vietinės reikšmės gruntinio bendro naudojimo kelio atkarpa. Ši kelio atkarpa ribojasi su žemės sklypais, pažymėtais numeriais 231-1 ir 231-9 iš vienos pusės ir žemės sklypais, pažymėtais numeriais 242-7 ir 242-5-1 iš kitos pusės. Teisės į žemės sklypus, žemėtvarkos projekte pažymėtus numeriais 242-7 ir 242-5-1, priklauso atsakovei. Paluknio kadastro vietovėje Paluknio ir Madžiūnų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekte, esančioje byloje aerofotonuotraukoje ir fotonuotraukose gerai matyti, kad aukščiau nurodyto bendro naudojimo kelio atkarpa prieš Luknos upę, praeidama greta esančio prie upės žemės sklypo žemėtvarkos projekte pažymėto numeriu 242-5-1 iš vienos pusės ir žemės sklypo žemėtvarkos projekte pažymėto numeriu 231-9 iš kitos pusės, stačiai įsiremia į Luknos upę, tačiau toje vietoje, kur kelias įsiremia į upę jokio tilto nėra. Ieškovės, siekdamos sutrumpinti kelią, prieš 7 metus savavališkai pastatė tiltelį. Tačiau tiltelis atsirado ne toje vietoje, kur faktiškai buvo jau susiformavęs bendro naudojimo kelias ir kur jis pažymėtas žemės sklypų žemėtvarkos projekte, o kitoje vietoje, maždaug 30 metrų atstume nuo nurodyto kelio. Jis atsirado šone, upės siauriausioje dalyje, tiesiai prieš žemės sklypą žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 242-5-1. Teismas, priimdamas sprendimą, visai neatkreipė dėmesio į šią aplinkybę, kuri yra labai svarbi, nes ieškovės dabar tiesiai važinėja per žemės sklypą, žemėtvarkos projekte pažymėtą numeriu 242-5-1, kuriuo naudotoja yra atsakovė ir į kurį nuosavybės teisės priklauso jai. Teismas ne pilnai išnagrinėjo esančią byloje medžiagą klaidingai vertino susidariusio konflikto aplinkybes ir priėmė neteisingą sprendimą, tuo pačiu iš esmės pažeidė atsakovės teises ir apribojo teisę naudotis žemės sklypu žemėtvarkos projekte pažymėtu numeriu 242-5-1. Atsakovė neužtvertų kelio, jeigu ieškovės važinėtų bendro naudojimo keliu ten, kur jis iš tikrųjų yra.

Atsiliepimas

Ieškovės D. Ž. ir B. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2007-08-30 sprendimą nepakeistą, atmesti atsakovės J. S. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į visą byloje esančią medžiagą, ginčo dalyku buvo tik bendro naudojimo kelio, einančio greta atsakovės sklypų Nr. 242-7 ir 242-5-1, užtvėrimo neteisėtumo ir ieškovių teisių šiuo keliu naudotis klausimas. Tik šiuos klausimus nagrinėjo, be to, tik dėl šių klausimų pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įpareigojęs atsakovę pašalinti visas kliūtis, trukdančias pravažiuoti bendro naudojimo keliu, einančiu per Luknos upę greta atsakovės naudojamo sklypo Nr. 242-7, bei uždraudęs atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius šiuo keliu naudotis. Atitinkamai, visa tai, kas nėra sudėtine bendro naudojimo kelio, einančio greta atsakovės naudojamų sklypų dalimi (tad ir atsakovės apeliaciniame skunde minimas tiltas, taip pat kelias, einantis ne greta, o per atsakovės sklypą Nr. 242-5-1), nebuvo ir nėra bylos nagrinėjimo dalyku, to neapima ir sprendimo rezoliucinėje dalyje numatyti įpareigojimai pašalinti esamas kliūtis ir draudimai sudaryti naujas kliūtis naudotis keliu. Svarbu ir tai, kad greta bendro naudojimo kelio esančio tilto per Lukuos upę teisinis statusas (jo fizinė būklė, įrengimo teisėtumas ir pan.) niekaip neįtakoja ir negali įtakoti paties bendro naudojimo kelio, einančio greta atsakovės sklypų, teisinio statuso ir asmenų teisės juo naudotis, t.y. net ir padarius prielaidą, kad greta kelio esantis tiltas yra neteisėtas, tai nereikštų, kad ginčo kelias praranda savo kaip bendro naudojimo kelio statusą ir kad asmenys vien dėl to netenka teisės juo naudotis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tilto per Luknos upę teisinio statuso klausimas pagrįstai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, o su tuo susiję atsakovės apeliacinio skundo argumentai neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliaciniu skundu neginčija, priešingai, pripažįsta pagrįstomis ir teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad greta atsakovės sklypų Nr. 242-7 ir 242-5-1 einantis kelias yra bendro naudojimo kelias, kuriuo ieškovės turi teisę naudotis. Be to, atsakovė pripažįsta ir ieškovių pirmosios instancijos teisme įrodinėtas faktines aplinkybes, kad bendro naudojimo kelias buvo neteisėtai užtvertas pačios atsakovės iniciatyva. Tokiu būdu, atsakovė pripažįsta skundžiamo sprendinio teisėtumą ir pagrįstumą, tiesiog, netinkamai jį interpretuodama, kelia ginčą dėl to, kas nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Darytina išvada, kad atsakovė ne ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o apeliaciniame skunde kelia naują ginčą dėl greta bendro naudojimo kelio esančio tilto per Luknos upę ir jos sklype Nr. 242-5-1 esančio kelio teisėtumo, kas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir tuo labiau naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Atsakovės prašymas panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui atmestinas dėl to, kad skunde nenurodyti argumentai, jog, nagrinėjant bylą, būtų neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tik tai būtų pagrindu perduoti bylą naujam nagrinėjimui (LR CPK 329 str. 1 d. 2 p. ).

Apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo įrodymų vertinimo nepagrįstas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalauja apginti jų teisę važinėti keliu, kuris neina per atsakovės žemės sklypą, jis yra bendro naudojimo kelias. Šią išvadą pagrindė tokiais įrodymais kaip Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų skyriaus 2007-01-11 ir 2007-02-13 raštai ( b. l. 90,102, t. I). Pripažintina, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007-02-13 atsakyme (b.l.102, t. I) į Trakų rajono apylinkės teismo prašymą dėl informacijos pateikimo yra atsakyta į klausimą, ar ginčo kelias eina per atsakovei priklausantį sklypą Nr. 242-5. Rašte nurodyta, jog pagal 2006-03-22 įsakymu dalinai patikslintą Paluknio kadastro vietovės Paluknio ir Madžiūnų kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektą ginčo kelias tik ribojasi su žemės sklypu Nr. 242-5 ir sklypu Nr. 242-7. Rašte nurodyta, jog kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias ir į žemės sklypų plotus neįskaičiuotas. Šis įrodymas yra oficialiu įrodymu ir todėl jis turi didesnę įrodomąją galią prieš kitus įrodymus (LR CPK 197 str. 2 d. ).

Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindžia tuo, kad ieškovės savavališkai, maždaug prieš 7 metus įrengė tiltelį per Luknos upę. Pripažintina, kad ši aplinkybė nėra reikšminga byloje, nes nagrinėjimo objektu byloje yra ne tiltelio įrengimo teisėtumas, o atsakovės veiksmai, trukdant ieškovėms naudotis keliu, einančiu greta atsakovės žemės sklypo, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr. 242-7.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės važinėja tiesiai per jai priklausantį sklypą, pažymėtą numeriu 242-05-1. Šiam paaiškinimui priimti, atsakovė turėtų pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų žemėtvarkos specialisto brėžiniu patvirtintas atsakovės aiškinimas apie tai, kad ginčo kelias eina ne šalia, o per atsakovei priklausantį sklypą. Atsakovei nepateikus tokių papildomų įrodymų jos paaiškinimui patvirtinti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad byloje buvo netinkamai įvertinti įrodymai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1p., kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėPetras Jaržemskis