Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 12 10 d. nutarimo, kuriuo R. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ str. 1 d. 3100 Lt (897 EUR) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. nubaustas už tai, kad, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, UAB „X“ direktoriumi, nuo 2014-11-18 ir 2014-11-19 (duomenys neskelbtini), leido dirbti pagalbiniam darbuotojui A. S., tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties formos ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie įdarbinimą ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste DK) 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Anot apelianto, Valstybės darbo inspekcijos 2014 12 03 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas yra negaliojantis, nes jame remiamasi vien tik 2014 11 19 d. A. S. paaiškinimais, kuriuos pastarasis rašė nesavarankiškai, o nurodant inspektoriams tam, kad patvirtintų 2014 11 18 d. gautame pranešime apie nelegalų darbą nurodytas aplinkybes bei VDI pareigūnams nereikėtų gilintis į visas pažeidimui ištirti būtinas aplinkybes. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesį į tai, jog teisės pažeidimą tyrę inspektoriai nevertino praktikos sutarties, jos nepareikalavo apelianto pateikti. Be to, pažymima, jog VDI inspektoriai A. S. rado UAB „X“ patalpose vaikštantį, o ne dirbantį, t.y. tik stebintį darbo procesą dvi dienas po dvi valandas. Nurodo, kad per tokį trumpą laiko tarpą darbuotojas negali sukurti jokio produkto gaminant baldus, todėl nelegalaus darbo akte nepagrįstai konstatuota, jog A.S. įmonėje nelegaliai dirbo.

Motyvuojamoji dalis

R. I. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog R. I. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

ATPK 41³ str. 2 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 str. 1 d. 1-2 p. (2009-07-22 įstatymo Nr. XI-394 redakcija) reglamentuoja, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. neigia savo kaltę padarius šį pažeidimą, tvirtina, kad A. S. įmonėje nedirbo, o tik buvo atvykęs susipažinti su darbo sąlygomis, su juo buvo sudaryta praktiko sutartis. Bylos duomenų visumoje ši apeliaciniame skunde pateikta versija vertintina kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybos pozicija, kurią apeliantas grindžia tik dalimi byloje esančių duomenų bei, remdamasis jais, pateikia jam palankų faktinių aplinkybių vertinimą, tačiau nutyli tuos duomenis, kurie akivaizdžiai paneigia jo versiją.

Kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo byloje, tyrimo metu 2014 11 19 d. pateiktame UAB „X“ direktoriaus R. I. paaiškinime nurodyta, jog jis A. S. antrą dieną priėmė „pabandymui“ dviem valandoms per dieną su sąlyga, kad jeigu tiks – bus priimtas į darbą, sudarant darbo sutartį, nustatant 8 darbo valandas per dieną (b.l. 4). Teismo posėdžio metu R. I. nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 17, 18). Nors R. I. dėl inkriminuoto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino, jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1d., patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014 m. gruodžio 3 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 12), 2014 m. lapkričio 19 d., gruodžio 3 d. Sodros duomenys dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo (b. l. 9-10), UAB „X“ 2014 lapkričio mėn. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 11), prašymas priimti į darbą (b.l. 8), darbo sutartis (b.l. 5, 6), A. S. rašytinis paaiškinimas (b.l. 3). Iš A. S. paaiškinimo tyrimo metu matyti, kad jis antra diena dirba baldų ceche pagalbiniu darbuotoju. Dėl darbo tarėsi su direktoriumi Rimu, darbo sutarties nepasirašė, tarėsi žodžiu (b. l. 3). Apklaustas apylinkės teismo posėdyje A. S. nurodė, kad darbo sutartį pasirašė tik po atlikto patikrinimo. Be to, pažymėjo, jog 2014 11 19 d. ceche nedirbo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai A. S. parodymus, jog jis 2014 11 19 d. ceche nedirbo, įvertino kritiškai, kadangi jo rašytiniame paaiškinime nurodytos priešingos aplinkybės, kurios patvirtintos Nelegalaus darbo tyrimo akte, t.y. jog atliekant patikrinimą A. S. dirbo.

Iš Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai M. I., K. B. ir I. U. pagal 2014 11 18 d. gautą pranešimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 11 19 d. 10 val. 40 min., patikrino UAB „X“, adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu prie medžio pjovimo staklių dirbo A. S., su kuriuo darbo sutartis sudaryta nebuvo, SODROS teritorinis skyrius apie jo įdarbinimą informuotas taip pat nebuvo. A. S. paaiškino, kad dirba nesudaręs darbo sutarties UAB „X“ antrą dieną pabandymui, susitaręs su įmonės vadovu R. I.. UAB „X“ direktorius R. I. paaiškino, kad A. S. įmonėje dirba antrą dieną pabandymui su sąlyga, kad jei tiks, jis priims į darbą. 2014 12 03 d. R. I. pateikė darbo sutartį su A. S., kuri buvo sudaryta 2014 11 19 d., t.y. po VDI Vilniaus skyriaus patikrinimo. SODROS duomenis, A. S. dirbti oficialiai UAB „X“ pradėjo 2014 11 20 d. (b. l. 12). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, kad minėtas asmuo UAB „X“ 2014 11 19 d. įdarbintas nebuvo (b. l. 9-10). Iš darbo sutarties Nr. 3 kopijos matyti, kad UAB „X“, atstovaujama R. I., 2014 11 19 d. sudarė su A. S. neterminuotą darbo sutartį baldų surinkėjo – montuotojo pareigoms; sutartis įsigaliojo 2014 11 20 d., nurodyta darbuotojo darbo pradžia 2014 11 20 d. (b. l. 5-6).

Apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjęs tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nurodytų asmenų rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir jų teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad 2014 m. lapkričio 18 d., lapkričio 19 d. A. S. leista dirbti bei atlikti konkrečias funkcijas prie medžio pjovimo staklių UAB „X“, kurios vadovu yra R. I..

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tyrimo metu pirminius parodymus liudytojas A. S. rašė nesavarankiškai, o įtakojamas Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytojas A. S. patvirtino, jog pirminį paaiškinimą rašė pats (b.l. 18), be to, jame pasirašė, kad yra įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių objektyvių įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo vieną iš būtinų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, t.y. pradėjimo realiai dirbti faktą.

Be to, pažymėtina ir tai, kad DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti tik pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.) bei turi teisę gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis Nr. N575-1271/2011).

Priešingai nei nurodo apeliantas, ta aplinkybė, kad 2014 11 18 d., 2014 11 19 d. šalys nebuvo sutarusios dėl atlyginimo, nepaneigia nelegalaus darbo fakto. Kadangi nustatyta, jog su A. S. rašytinė darbo sutartis minėtu laikotarpiu nebuvo sudaryta, darytina išvada, jog buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pažymėtina, jog net ir nenustačius fakto, jog pastarasis gavo atlyginimą už jo atliktą darbą, nepaneigta aplinkybė, jog jis, esant darbo sutarties požymiams ir nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, nelegaliai dirbo, kadangi asmuo, faktiškai dirbdamas darbdavio naudai, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ str. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3202/2011, N575-520/2012).

Apeliantas skunde tvirtina, jog A. S. tik atėjo pabandyti dirbti, pažiūrėti, ar jam darbas tinkamas, dirbo pagal praktikos vietos suteikimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį apeliacinio skundo argumentą, atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodoma 2014 11 11 d. Praktikos vietos suteikimo sutartis kartu su apeliaciniu skundu yra pateikta tik apeliacinės instancijos teismui, apie tokios sutarties sudarymą nei pirminiame savo paaiškinime, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas R. I. net neužsiminė, jos nepateikė. Kitą vertus, teismui pateikta praktikos sutartis neatitinka net formalių praktikos sutarčiai keliamų reikalavimų (visų pirma jog ji turėtų būti trišalė), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas šios sutarties nelaiko įrodymu, ir ją vertina kaip apelianto siekį išvengti administracinės atsakomybės, kaip naują versiją, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad, R. I. leidus dirbti A. S. žodinio susitarimo dėl darbo sąlygų ir pobūdžio pagrindu, tačiau nesudarius rašytinės darbo sutarties, nebuvo laikytasi pranešimo apie asmenų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui tvarkos, kas taip pat yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti pagal ATPK 41³ str. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad R. I. veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Dėl ATPK 30 ¹ str. nuostatų taikymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. I. paskirta nuobauda yra per griežta, ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad byloje R. I. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. I. skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę (anksčiau administracine tvarka nebaustas, dirba) ir paskyrė piniginę baudą, artimą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui. Nagrinėjamoje byloje skiriant R. I. nuobaudą taikyti išimtį, numatytą ATPK 30¹ str. 1 d., nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad administracinė nuobauda R. I. paskirta, laikantis ATPK 30 str. nuostatų, ji nėra aiškiai per griežta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 11 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutarimą nepakeistą ir R. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.