- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2KT-16/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-623-210/2014 priimta 2014 m. kovo 12 d. nutartimi dėl civilinių bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-623-210/2014 pagal ieškovo UAB „Subarė“ ieškinį atsakovams BUAB „Rindė“, R. V., R. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „Baltikera“ dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Subarė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2009 m. sausio 26 d. ir 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rindė“ ir R. V., kuria UAB „Rindė“ perleido R. V. savo reikalavimo teisę į UAB „Subarė“ 225 000 Lt skolą, susidariusią pagal 2008 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį ir 2009 m. sausio 26 d. bei 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktus. 2009 m. kovo 17 d. reikalavimų perleidimo sutartimi UAB „Rindė“ perleido UAB „Baltikera“ reikalavimo teisę į 63 781,54 Lt ieškovo skolą, susidariusią pagal 2008 m. lapkričio 4 d. statybos rangos sutartį ir 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų aktą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu minėto dydžio skola iš UAB „Subarė“ yra priteista UAB „Baltikera“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiais atsakovo UAB „Rindė“ ieškovui UAB „Subarė“ pateiktą 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų aktą, 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rindė“ ir R. V.; reikalavimą dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtą.
Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir civilinės bylos dalį dėl 2009 m. sausio 26 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu nutraukė. Kitą bylos dalį, t. y. dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 4 d. atliktų darbų priėmimo aktą ir 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad bylą nurodytose dalyse grąžinus iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tikslinga spręsti dėl jos sujungimo (CPK 136 str. 4 d.) su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-238-123/2013 (šiuo metu bylos Nr. 2-133-123/2014), kurioje pareikštas R. V. ieškinys atsakovui UAB „Subarė“ dėl skolos, kurios atsiradimo pagrindas yra ir 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartis, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sujungus šias civilines bylas būtų greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai tiek dėl reikalavimo teisės galiojimo, tiek dėl naujojo kreditoriaus reikalavimų skolininkui teisėtumo.
R. V. yra pareiškęs ieškinį Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-133-123/2014 dėl 225 000 Lt skolos priteisimo iš UAB „Subarė“ remiantis ankščiau minėta 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Taigi, Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje byloje ginčijami teisiniai santykiai, kurių pagrindu keliami reikalavimai kitoje byloje, nagrinėjamoje Klaipėdos apygardos teisme.
Šiaulių apygardos teismas padarė išvadą, kad abiejose – Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-133-123/2014 ir Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-623-210/2014 pareikšti reikalavimai yra taip susiję, kad iš esmės šių civilinių bylų išnagrinėjimas skyrium negalimas. Reikalavimų esmę sudaro tarp šalių kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal atliktų darbų aktus, o UAB „Subarė“, keldama ieškinio reikalavimą nuginčyti atliktų darbų aktus, siekia užsitikrinti sau įrodymą civilinėje byloje, iškeltoje Klaipėdos apygardos teisme dėl materialinio teisinio reikalavimo – skolos priteisimo. Abiejose bylose dalyvauja tie patys, tik skirtingą procesinę padėtį turintys asmenys. Šiaulių apygardos teismas sprendė, kad šių reikalavimų išsprendimas vienoje civilinėje byloje sudarytų galimybę greičiau ir operatyviau išnagrinėti ginčą, todėl kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-623-210/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-133-123/2014 sujungimo, prie Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos prijungiant Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas sujungti bylas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas). Pagal šią normą apygardos (apylinkės) teismas, nustatęs, kad kitame apygardos (apylinkės) teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, taip pat to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme pirmąja instancija yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pats turi teisę prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą laikantis rūšinio teismingumo taisyklių (apylinkės teismas negali prijungti apygardos teismo žinioje esančios bylos (CPK 3 str. 6 d., 33 str. 4 d.)). Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į aukštesnės pakopos teismą, tačiau šia procesine galimybe nepasinaudojus, klausimas pagrįstai perduotas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.
Susipažinus su Šiaulių apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-623-210/2014 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančia informacija apie Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-133-123/2014, yra pagrindas pripažinti, kad šios civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios ir jų nagrinėjimas skyrium neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimų.
LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi sustabdė aptariamos civilinės bylos Nr. 2-890-123/2011 (Nr. 2-133-123/2014) nagrinėjimą iki Šiaulių apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-615-372/2011 (Nr. 2-623-210/2014). Iš šios nutarties matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo pripažinti 2009 m. kovo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Rindė“ ir R. V. negaliojančia, kadangi UAB „Rindė“ realiai neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui pagal 2008 m. lapkričio 4 d. rangos darbų sutartį ir ši sutartis buvo nutraukta. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi atsakovo UAB „Subarė“ priešieškinys civilinėje byloje Nr. 2-890-123/2011 išskirtas į atskirą bylą, išskirtoji byla sustabdyta bei perduota UAB „Rindė“ bankroto bylą iškėlusiam teismui – Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi BUAB „Rindė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o 2014 m. sausio 27 d. nutartimi likvidavimo procedūrų terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Taigi, nors Klaipėdos apygardos teismui UAB „Subarė“ priešieškiniu pareikštas reikalavimas buvo įvertintas kaip turtinis reiklavimas, todėl išskirtas į atskirą bylą ir perduotas Šiaulių apygardos teismui (civilinė byla Nr. 2-623-210/2014), šioje susiklosčiusioje procesinėje situacijoje operatyvumo ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-623-210/2014 būtų sujungta su Klaipėdos apygardos teismo civiline byla Nr. 2-133-123/2014. Tokia išvada darytina dėl to, kad: pirma, tarp abiejų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla yra sustabdyta, kadangi laukiama Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos bylos rezultato, abiejose civilinėse bylose dalyvauja tie patys, tik skirtingą procesinę padėtį turintys asmenys; antra, UAB „Subarė“ priešieškinys buvo paduotas pagal teismingumo taisykles; trečia, Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas (pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus) negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, o atsižvelgiant į minėtus civilinio proceso principus, tikslinga spręsti dėl bylų sujungimo; ketvirta, BUAB „Rindė“ likvidavimo procedūrų terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad sujungus bylas, ginčas bus išnagrinėtas greičiau ir ekonomiškiau, nes nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Bylų sujungimas atitiks civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).
Kadangi ginčas dėl skolos priteisimo pagal R. V. ieškinį atsakovui UAB „Subarė“ pradėtas nagrinėti ir šiuo atveju nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, būtent šio teismo iškeltoje byloje pagal teismingumo taisykles buvo pareikštas priešieškinis, kuris tik vėliau buvo perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-623-210/2014 prijungtina prie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-133-123/2014. Klaipėdos apygardos teismas šiuo atveju turėtų operatyviai spręsti dėl civilinės bylos Nr. 2-133-123/2014 atnaujinimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo iš esmės.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-623-210/2014 ir Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-133-123/2014, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-623-210/2014 prie civilinės bylos Nr. 2-133-123/2014.
Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-623-210/2014 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.