Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti V. P. įmonėje (duomenys neskelbtini), duomenų apie administracinius baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 17 d., apie 11.15 val., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausieji specialistai J. K. ir J. D. – V. atliko patikrinimą V. P. įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti barmenė O. K., kuri, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2016-05-17 nebuvo įtraukta į įdarbintų asmenų sąrašą. V. P. įmonės (duomenys neskelbtini) savininkė V. A. neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai O. K. dirbti V. P. įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), nepasirašiusi su darbuotoja darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šiais savo veiksmais V. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 3 p. ir 6 p.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad O. K. dėl darbo buvo atėjusi pasikalbėti penktadienį, t.y. 2016 m. gegužės 13d. Jos sutarė, kad O. bus priimta dirbti barmene vasaros sezonui po 4 darbo valandas per dieną. Pasikalbėjus jos sutarė, kad O. ateis antradienį apie 14 val. darbo sutarties sudarymui, o pradės dirbti trečiadienį, tačiau ji savo iniciatyva atėjo anksčiau ir paprašė tuo metu dirbusios kitos barmenės leisti pasibandyti padirbti. Savo kaltę pripažįsta tik tiek, kad kitos barmenės R. Č. nebuvo įspėjusi, kad negalima leisti kito asmens pabandyti dirbti.

Institucijos surašiusios protokolą, atstovė R. B. paaiškino, kad patikrinimą atliko Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistai. Jie 2016 m. gegužės 17d. 11.15 val. nuvyko į V. P. įmonę, adresu Savanorių pr. 95 ir patikrinimo metu rado dirbančią barmenę O. K.. Mergina jų akivaizdoje buvo už baro, vilkėjo darbo drabužiais, jų akivaizdoje nešiojo patiekalus iš virtuvės klientams, nurinkinėjo ir į virtuvę atnešdavo panaudotus indus nuo klientų stalų ir paklausus porą klausimų jiems iškilo įtarimas, kad ši mergina galimai dirba nelegaliai, kas vėliau pasitvirtino, patikrinus Sodros duomenis.

Liudytoja O. K. parodė, kad internete Facebook puslapyje rado skelbimą dėl barmenės –padavėjos darbo, todėl pasiskambino nurodytu telefono numeriu. Su savininke jos sutarė, kad O. K. ateis į kavinę antradienį, t.y. 2016 m. gegužės 17d. 14 val. pasikalbėti dėl darbo ir pasibandyti padirbti. Liudytoja sugalvojo į kavinę nuvažiuoti anksčiau nei susitarė. Nuvažiavus apie 9 val. ten savininkės nebuvo, tačiau buvo kita barmenė, kuriai O. K. pasakė, kad savininkė jai leido pasibandyti padirbti. Barmenė jai davė prijuostę ir parodė ką ji turėtų dirbti.

Liudytojas J. K. parodė, kad 2016 m. gegužės mėn. buvo atliekami neplaniniai patikrinimai ir buvo nuspręsta patikrinti barą (duomenys neskelbtini). Su kolega užėję į salę, pamatė dirbančias dvi darbuotojas, kurios buvo su vienodomis prijuostėmis bei jos nešiojo maistą, nurinkinėjo indus. Pradėjus su jomis bendrauti, kilo įtarimas, kad viena darbuotoja dirba nelegaliai, nes ji pasakė, kad nieko nežino, nes tik mokosi ir yra atėjusi pasibandyti. Tada jos paprašė, kad ji parašytų paaiškinimą raštu, kurį ji parašė savo noru ir savais žodžiais. Joks spaudimas jai nebuvo daromas. Iš viso bendravimo liudytojas susidarė nuomonę, kad mergina dirba su savininkės žinia.

Liudytoja R. Č. parodė, kad 2016 m. gegužės 17d. apie 9 val. ryto atėjo mergina ir pasakė, kad su savininke yra susitarusi susitikti 14 val. ir paprašė, kad iki to laiko jai leistų pabandyti padirbti. R. Č. davė jai prijuostę bei pasakė jai nuvalyti stalus, nurinkinėti indus. O. K. tai ir dirbo iki kol atėjo pareigūnai. Savininkė nebuvo davusi leidimo liudytojai leisti merginai pasibandyti dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), vyriausiojo specialisto J. K. tarnybinis pranešimas dėl neplaninio ūkio subjekto patikrinimo, iš kurio matyti, kad, atliekant neplaninį patikrinimą įmonėje (duomenys neskelbtini), prie klientų aptarnavimo baro dirbo dvi merginos, abi buvo už baro, abi vilkėjo tamsios spalvos prijuostes. Barmenė R. Č. informavo pareigūnus, kad patikrinime dalyvaus ji, nes kita darbuotoja neturi teisės dirbti kasos aparatu. Tęsiant viešojo maitinimo vietos patikrinimą, kitos už baro ir klientų aptarnavimo salėje dirbusios merginos (ji nešiojo patiekalus iš virtuvės klientams, nurinkinėjo ir į virtuvę atnešdavo panaudotus indus nuo klientų stalų) J. K. pasiteiravo apie vykdomą prekybą alkoholiniai gėrimais, tačiau ji atsakė, kad apie prekybą alkoholiniai gėrimais nieko paaiškinti negali, nes mokosi dirbti, yra atėjusi pasibandyti. Barmenė R. Č. žodžiu paaiškino, kad darbuotojų darbo grafiko Įmonės viešojo maitinimo vietoje neturi, nes darbuotojos dirba po penkias dienas (b. l. 2), faktų fiksavimo protokolas (b. l. 3-4), O. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. gegužės 13 d. rado skelbimą, kad ieškoma barmenė – padavėja, todėl nusprendė pabandyti. 2016-05-17 nuvyko į Įmonę pabandyti. O. K. reikėjo nunešti maistą, sutvarkyti ir praplauti stalus. Su šeimininke susitarė, kad O. K. dar nori pasipraktikuoti. Dėl atlyginimo nesitarė, nes skelbime jis buvo nurodytas (b. l. 5), integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai (b. l. 6-7), dokumentų kopijos (b. l. 8-9), 2016m. gegužės 17d. įsakymas ( b. l. 12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. l d. 1 p. ir 2 p. nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties, ar darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatyto darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. gegužės 17 d., apie 11.15 val., Kaune, Savanorių pr. 95 esančioje V. P. įmonėje (duomenys neskelbtini) O. K. dirbo padavėja, t.y. aptarnavo klientus: nešiojo maistą, nuo stalų rinko indus, valė stalus. Dirbdama ji buvo apsirengusi darbo rūbais. Iš byloje esančio O. K. paaiškinimo matyti, kad ji buvo nurodžiusi, jog 2016 m. gegužės 17d.į kavinę-barą (duomenys neskelbtini) atėjo pabandyti padirbti. Jai reikėjo nunešti maistą, nuvalyti ir sutvarkyti stalus. Prieš dieną šeimininkė jos buvo klaususi ar nori, kad jau būtų įdarbinta, ar dar nori pasipraktikuoti, į ką ji atsakiusi, kad dar palauktų, nes turi mažą vaiką, kuris eina į darželį ir todėl ne visada gali eiti ir dirbti. Kavinėje turėjo dirbti keturias valandas. Liudytojas J. K. patvirtino, jog paprašius O. K. raštu parašyti paaiškinimą, ji paaiškinimą parašė savo noru ir savais žodžiais. Joks spaudimas jai nebuvo daromas. Teismo posėdžio metu liudytoja O. K. patvirtino, kad su savininke jos sutarė, kad O. K. ateis į kavinę antradienį, t.y. 2016 m. gegužės 17d. 14 val. pasikalbėti dėl darbo ir pasibandyti padirbti. Liudytoja sugalvojo į kavinę nuvažiuoti anksčiau nei susitarė. Nuvažiavus apie 9 val. ten savininkės nebuvo, tačiau buvo kita barmenė, kuriai O. K. pasakė, kad savininkė jai leido pasibandyti padirbti. Barmenė jai davė prijuostę ir parodė ką ji turėtų dirbti. Iš liudytojos parodymų matyti, kad jos su kavinės-baro (duomenys neskelbtini) savininke V. A. buvo sutarusios, jog O. K. pabandys padirbti ir tik po to bus su ja sudaryta darbo sutartis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 straipsnis), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. A. paaiškino, kad O. K. į kavinę atėjo anksčiau nei jos buvo susitarusios ir tuo metu kavinėje dirbusi R. Č. savavališkai leido O. K. pabandyti dirbti. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytoja R. Č.. Nors ir esant nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas, šioje byloje V. A., turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju V. A. buvo atsakinga už tinkamą darbo organizavimą jos įmonei priklausančioje kavinėje-bare, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog darbuotojai būtų leista pradėti dirbti nepažeidžiant įstatymų nustatytos įdarbinimo tvarkos.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tai, kad V. A. neužtikrino, jog O. K. pradėtų dirbti tik su ja sudarius rašytinę darbo sutartį ir apie jos priėmimą į darbą informavus VSDFV teritorinį skyrių, daroma išvada, kad yra pilnai įrodytas nelegalaus darbo faktas ir tokia V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie V. A. administraciniu baustumus byloje nėra. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, V. A. skirtina bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 286-288 straipsniu, teismas

nutarė:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.