- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- N2-709-255/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15001-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- L. A., M. J.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Regina Bertašienė, sekretoriaujant Vilmai Petraitienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Jolantai Butvydienei, trečiajam asmeniui V. A., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. A., M. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teimą su ieškiniu, kuriame prašo: neterminuotai apriboti motinos valdžią L. A. į dukrą R. J. gim. 2008-06-19; neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. J., į dukrą R. J., gim. 2008-06-19; priteisti iš L. A. išlaikymą dukrai R. J. iki jos pilnametystės po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo laikinosios globos nustatymo momento 2010-10-08, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš M. J. išlaikymą dukrai R. J. iki jos pilnametystės po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo laikinosios globos nustatymo momento 2010-10-08, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. R. J. nustatyti nuolatinę globą, jos globėja paskiriant V. A., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja V. A. jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 3-5).
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovai L. A. ir M. J. turi dukrą R. J., gim. 2008-06-19. Sugyventiniai kartu gyveno iki mergaitei sukako dveji metukai. Po išsiskyrimo M. J. nusišalino nuo dukters auklėjimo, ugdymo bei priežiūros. Išlaikymo taip pat neteikia. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini) Klaipėdos raj. L. A. Vaiko teisių apsaugos skyriuje žinoma nuo 2010 m. liepos mėnesio dėl įtarimų, jog ji smurtauja prieš savo dukrą R. J.. Augant dukrai atsakovė nusišalino nuo savo, kaip motinos pareigų, nebesirūpino dukra, nesistengė užtikrinti jos poreikių, saugumo, neteikė išlaikymo. Ilgą laiką atsakovė vartojo alkoholį, niekur nedirbo, valkatavo, neturėjo pastovios gyvenamo vietos. 2010-08-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1471 dėl nepakankamos vaiko priežiūros L. A. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Laikui bėgant keitėsi ir motinos ryšys su vaiku. Atsakovė dukrą palikdavo savo motinai V. A., o 2010-10-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1778 R. J. nustatyta laikinoji globa ir jos globėja paskirta V. A., t. y. mergaitės močiute, kuri iki šiol augina ir rūpinasi savo anūke. Nustačius laikinąją globą R. J., atsakovai L. A. ir M. J. nei karto neapsilankė Vaiko teisių apsaugos skyriuje, nedalyvavo vertinant globos pokyčius, nesiekė susigrąžinti savo vaiko. Su L. A. dirbančių BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro socialinių darbuotojų teigimu, L. A. savo gyvenimo būdo nekeitė, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, buvo socialiai pasyvi ir nuolat atsisakydavo siūlomos pagalbos tvarkytis dokumentus ar kreiptis į specialistus dėl turimos priklausomybės alkoholiui. Nuo 2012 metų pradžios socialinis darbas su L. A. sustabdytas, nes nebebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta. Iš Klaipėdos rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus gautas M. J. paaiškinimas, jog jis sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia į dukrą. Turimais duomenimis, atsakovai nekeičia savo gyvenimo būdo, nedirba, gyvena išlaikomi kitų asmenų. L. A. ir M. J. vaiko priežiūrą, auklėjimą, ugdymą ir išlaikymą perleidę globėjai V. A.. Jie visiškai nevykdo įstatymuose numatytos tėvų pareigos savo dukters atžvilgiu, t. y. nesidomi, nebendrauja su ja, nesirūpina mergaitės materialine ir dvasine gerove, neužtikrina pozityvaus gyvenimo pavyzdžio perteikimo savo atžalai, yra ne kartą bausti administracine tvarka. Ieškovė daro išvadą, kad L. A. ir M. J. nėra pasiruošę patys auginti savo dukros ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti atsakovams tėvų valdžios apribojimą. Globėja V. A. ieškovės turimais duomenimis, gerai atlieka savo pareigas globotinės atžvilgiu, tinkamai ja rūpinasi, užtikrina mergaitei saugią aplinką - augti, vystytis ir tobulėti. Tarp močiutės ir anūkės yra susiformavęs stiprus ryšys. V. A. atitinka jai kaip globėjai teisės aktuose keliamus reikalavimus. Ji neteista, nebausta administracine tvarka. Buitinės ir gyvenimo sąlygos globėjos namuose labai geros, atitinkančios nepilnametės interesus ir poreikius. Mergaitė lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Skyriaus nuomone, nuolatine nepilnametės R. J. globėja paskyrus V. A., tai labiausiai atitiktų mergaitės interesus. Kadangi tėvai nėra vykdę savo pareigos išlaikyti vaiką, prašoma iš abiejų priteisti po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo laikinosios globos nustatymo momento 2010-10-08, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 123, 124, 130 str.,) (b. l. 95-100), tačiau atsakovai per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neišreiškė noro dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 246 str.).
Trečiasis asmuo V. A. prašo ieškinio reikalavimus tenkinti, neterminuotai apriboti tėvų valdžią į dukrą R. J.. Nurodo, kad atsakovė yra jos dukra. Gimus anūkei Rasai tėvų šeima dėjo visas pastangas, bandė sudaryti jaunai šeimai reikimas sąlygas, kad tėvai patys augintų savo vaiką: išnuomojo butą, padėjo materialiai, bendravo, skatino deramai gyventi šeimoje. Kurį laiką atsakovai gyveno atskirai, bandė rūpintis dukra, tačiau M. J. pradėjo gydytis tuberkuliozę, kartą grįžęs iš ligoninės, M. J. sumušė Laurą ir paliko su mažamečiu vaiku užrakintas kambaryje. Nuo to laiko vaiko tėvai pradėjo gyventi atskirai: M. J. dukra nesidomėjo, išlaikymo jai neteikė. L. A. kurį laiką bandė rūpintis Rasa, tačiau jai nepavyko tinkamai atlikti motinos pareigų ir normaliai gyventi: ji girtuokliavo, keitė darbovietes arba visai nedirbo, mažametę dukrą pasiimdavo į girtuokliaujančias kompanijas, Rasa pradėjo bijoti pasilikti su mama. Rasa faktiškai augo senelių šeimoje, 2010 m. rudenį R. J. buvo nustatyta laikina globa, globėja paskirta V. A.. V. A. pageidauja ir toliau globoti anūkę, nurodo, kad jos sutuoktinis tam neprieštarauja.
Institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas (b.l. 85-86, 87-88), kuriomis prašo ieškinį tenkinti, nurodo, kad abu atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo dukros auklėjimo ir priežiūros, neteikia išlaikymo mergaitei, M. J. pats sutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai L. A. ir M. J. yra R. J., gimusios 2008-06-19, tėvai (b.l. 19-20). 2010-07-30 Vaiko teisių apsaugos skyriui pranešta apie smurtavimą prieš vaiką (b.l. 34), 2010-08-11 pateiktas prašymas dėl šeimos įrašymo į apskaitą (b.l. 35). 2010-08-18 L. A. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 40, 42). L. A. nustatytas priklausomybės nuo alkoholio sindromas (b.l. 58), ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau nuolat keisdavo darbovietes (b.l. 45-47), o šiuo metu visiškai nedirba, yra bausta administracine tvarka (b.l. 57). M. J. daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 67-70), yra bedarbis, Darbo biržoje neregistruotas (b.l. 43-44), paaiškinime (b.l. 74-75) nurodo, jog sutinka dėl tėvo valdžios apribojimo, nes su dukra nepalaiko jokio ryšio, neturi sąlygų nei galimybių išlaikyti vaiką ir juo pasirūpinti, finansiškai prie dukros išlaikymo neprisideda (b.l. 87-88). 2010-10-08 Klaipėdos miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu likusiam be tėvų globos vaikui R. J. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta V. A..
Taigi, Iš byloje esančios atsakovus charakterizuojančios medžiagos matyti, kad abu atsakovai vengia atlikti savo, kaip motinos ir tėvo pareigą rūpintis savo mažamete dukra ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje. Tėvai dukros visiškai neišlaiko, nesudaro jai sąlygų normaliai augti ir vystytis kaip pilnavertei asmenybei, veda asocialų gyvenimo būdą, girtuokliauja, daro administracinius teisės pažeidimus. Nei vienas iš tėvų neturi savo gyvenamojo ploto, M. J. gyvena savo motinos bute, kuriame nėra mažametei dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų. Tėvai su dukra nebendrauja, mergaitė nuo dviejų metų gyvena senelių šeimoje, yra jų išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais tinkamai nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas, siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas, esant tėvų kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002, 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt). Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad, esant dabartiniam atsakovų gyvenimo būdui ir laukiant, iki kada jie susivoks ir ims tinkamai bendrauti, rūpintis bei auklėti savo dukrą, mergaitės vystymuisi būtų padaryta ypač didelė žala, todėl, atsakovams visiškai nevykdant tėviškų pareigų ir nesant duomenų dėl atsakovų požiūrio į vaiko auklėjimą pasikeitimą, ieškovės reikalavimas tenkintinas - neterminuotai apribotina atsakovų motinos L. A. ir tėvo M. J. valdžia į dukrą R. J. (Civilinio kodekso 3.180, 3.183 str.).
Pažymėtina, jog įstatymu nustatyta, kad, apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.180 str. 2 d.). Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (Civilinio kodekso 3.180 str. 3, 4 d.).
Atsakovams L. A. ir M. J. apribojus tėvų valdžią į dukrą, R. J. nustatytina nuolatinė globa, jos globėja skirtina V. A.. Trečiojo asmens V. A. parodymais bei rašytine bylos medžiaga ( b.l. 31-32, 35, 63) nustayta, jog mergaitė senelių šeimoje gyvena keleri metai, jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos, teikiamas išlaikymas. Globėja V. A. ir jos sutuoktinis V. A. dirba (b.l. 16-17), V. A. labai gerai charakterizuojama (b.l. 15), V. A. neprieštarauja dėl žmonos paskyrimo anūkės globėja (b.l. 18). R. J. lanko ikimokyklinę įstaigą, yra tinkamai auklėjama ir prižiūrėta. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog nustačius globą ir paskyrus globėją R. J. bus užtikrintas auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje ji galės saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (Civilinio kodekso 3.248, 3.249, 3.251, 3.256, 3.257, 3.259 str., 3.265 str. 1 p.).
Pažymėtina, jog tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; ši pareiga išlieka ir apribojus tėvų valdžią vaikams (Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1, 3 d., 3.195 str.), todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į tėvų vedamą gyvenimo būdą, tą aplinkybę, kad nei vienas iš jų neturi turto, pastovaus pajamų šaltinio, priteisiamas išlaikymas po 200,00 Lt iš kiekvieno. Teismas nustato išlaikymo priteisimo momentą nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo, t. y. nuo 2012-12-28 (Civilinio proceso kodekso 376 str.).
Byloje nustatyta, jog tėvai nėra teikę išlaikymo vaikui. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje prašoma priteisti išlaikymą nuo laikinos globos nustatymo, t. y. nuo 2010-10-08. Reikalavimas neviršija įstatymo nustatytos trijų metų ribos, iš kiekvieno iš tėvų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už dvejus metus ir tris mėnesius, skaičiuojant po 200,00 Lt kas mėnesį.
Ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokesti (3 procentai nuo patenkintos ieškinio sumos t.y. 234,00 Lt už turtinį reikalavimą ir 143,00 Lt už neturtinį reikalavimą (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1d. 1 p., 5 p., 93 str. 1 d. ).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 269, 270, 282 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti motinos valdžią L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) į dukrą R. J., gim. 2008-06-19.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) į dukrą R. J., gim. 2008-06-19.
Priteisti iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai R. J., gim. 2008-06-19, po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2012-12-27 iki R. J. pilnametystės.
Priteisti iš M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai R. J., gim. 2008-06-19, po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. 2012-12-27 iki R. J. pilnametystės.
Priteisti iš L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) dukros R. J. gim. 2008-06-19 išlaikymo įsiskolinimą po 5400,00 Lt iš kiekvieno.
R. J., gim. 2008-06-19, nustatyti nuolatinę globą, jos globėja paskirti V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko R. J., gim. 2008-06-19, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėja V. A. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti valstybei iš atsakovų L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 377,00 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.