Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-06 · Administracinė byla Nr. A-525-2334-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-06
Bylos Nr.
A-525-2334-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03223-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
D. P.
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-2334/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas D. P. su skundu (b. l. 1?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija, VRM) 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 1D-8237 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) įpareigoti atsakovą Ministeriją išmokėti pareiškėjui neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 4 953,31 Lt už 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpį, įvertinus ir 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesių pensijos sumažinimą.

Nurodė, kad nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu. Paaiškino, kad jam nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta 1 564,72 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, tačiau ji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, buvo sumažinta du kartus, taip 2011 m. sausio mėn. – 2012 m. rugsėjo mėn. pareiškėjui neišmokėta 4 903,43 Lt pensijos, o įvertinus 2012 m. rugsėjo ir spalio mėn. pensijos sumažinimą, bendra suma sudaro 4 953,31 Lt. Pareiškėjo nuomone, nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Atsiliepimas

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 14?15) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis galiojusių įstatymų nuostatomis, todėl pareiškėjo reikalavimai atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime (b. l. 11?13) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, Sprendimo priėmimo metu šios nuostatos galiojo ir nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl nesivadovauti jomis nebuvo teisinio pagrindo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (b. l. 34?37) pareiškėjo D. P. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 1D-8237-(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti D. P. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Priteisė D. P. (D. P.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 1 984,75 Lt. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui VRM 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 11SP-3669 nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta 1 564,72 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija (b. l. 17), tačiau pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatomis, buvo mokama perskaičiuota (b. l. 21). 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą pensiją (b. l. 18). VRM 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 1D-8237-(11) informavo pareiškėją, kad jo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad vykdant Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, priimti įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2012 m. rugsėjo 1 d., pensijos nuo šios datos nemažinamos pagal minėto įstatymo 5 straipsnį. Nurodė, kad įstatymas pensijų kompensavimo nenustato (b. l. 19-20).

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, Konstitucinio teismo įstatymo 72, 107 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, kurioje nurodyta, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta 1 564,72 Lt dydžio valstybinė pareigūnų ir karių pensija, papildomai 2011 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. mokėtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (b. l. 21). Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pensija perskaičiuota, pritaikius 0,8 koeficientą. Atsižvelgiant į pareiškėjo draudžiamųjų pajamų dydžius nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, pensija šiuo laikotarpiu perskaičiuota pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. nebetaikomos, o valstybinės pareigūnų ir karių pensijos ribojimo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Dėl to pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ribojimą, minėtu laikotarpiu susidarė 1 984,75 Lt nepriemoka (b. l. 21).

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis – 1 984,75 Lt priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, pripažino, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VRM, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Sprendimo dalį, kurioje atsisakyta pareiškėjui pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

III.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 41?42), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų juos atmetant. Jei šį atsakovų apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl sprendimų įvykdymo atidėjimo (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą.

Apeliaciniame skunde nurodo:

1) sprendimas dalyje dėl tenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų priimtas netinkamai pritaikius ginčui aktualias materialinės teisės normas ir Konstitucinio Teismo praktiką, todėl toje dalyje turi būti pakeistas tenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetant.

2) Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tačiau neatsižvelgė į tai, jog minėto nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas ir į tai, kad iki nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimo ir mokėjimo teisinis pagrindas ? Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pripažintas netekusiu galios.

3) Remiasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, jog pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, jog kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti, Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį. Tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas apskritai negali reguliuoti santykių, atsiradusių iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo įstatymas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Kadangi nei Konstitucinio Teismo nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d., nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, tai Konstitucinio Teismo nutarimas negalėjo būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Todėl pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas visa apimtimi.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsnio 1 dalimi, padavė prašymą dėl prisidėjimo prie Ministerijos apeliacinio skundo (b. l. 47).

Atsiliepimas

Pareiškėjas D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 45?46), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi Konstitucinio Teismo nutarimais (2012 m. vasario 6 d.; 2013 m. vasario 22 d.). Pažymi, 2012 m. vasario 6 d. nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė dėl nutarimo galiojimo. Pabrėžia, jog valstybinė pareigūnų ir karių pensija jam buvo paskirta siekiant suteikti didesnę valstybės paramą už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo pareiškėjas patyrė turtinių praradimų, todėl mano, jog turi teisę gauti neteisėtai sumažintos pensijos nepriemoką, nes priešingu atveju būtų pakenkta tinkamai pareigūnų ir karių socialinei apsaugai, kurią siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymais. Atkreipia dėmesį, kad jo teisių pažeidimas kilo dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktą, skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jei jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė per 2011–2012 m. laikotarpį pensiją mokančiai institucijai taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 6 d. sprendimas Nr. 1D-8237-(11), atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimų argumentai patvirtina, jog Ministerija, pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį būdama įgaliota skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas, pareiškėjui D. P. mokėjo vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kuri buvo dar kartą perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 23-1070) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, spręsdama dėl asmens teisės į valstybinę pensiją pažeidimo ir jos turtinių aspektų gynimo, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovu bylose dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turi būti Lietuvos valstybė.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 5 d. pažyma Nr. 11D(P)-5984 (b. l. 7; 21) patvirtina, kad atsakovui vykdant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, vėliau pripažintos prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus už 2011 m. lapkričio – 2012 m. rugpjūčio laikotarpį pareiškėjas D. P. negavo 1 984,75 Lt jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, todėl šią nepriemoką Lietuvos valstybė privalo išmokėti.

Apibendrinant išdėstytus motyvus darytina išvada, kad apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalis atitinka išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje be kita ko išsamiai pasisakyta atsakovų apeliaciniame skunde keliamu Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo laike klausimu, suformuotą praktiką. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas analogiškas bylas (pvz., 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, todėl apeliacinį skundą atmeta tais pačiais argumentais.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str.) taikymo išimtinumas (pvz., 2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Tikrinamu atveju atsakovas Lietuvos valstybė nepateikė konkrečių įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, atsakovas nepateikė argumentų, kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat įvertinusi pareiškėjui priteistos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas atsakovui sukeltų neproporcingų sunkumų, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą bei trečiojo suinteresuoto asmens Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė