- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-496-290/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20917-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nubaustas:
- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta jam galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kad A. S. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 30 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje - prekybos centre „Maxima“, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliais veiksmais, pasireiškusiais agresyviu ir aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą UAB „L“ apsaugos darbuotojo N. G. atžvilgiu, suduodamas jam smūgius į pilvo sritį, parversdamas ant grindų, smūgiuodamas jam gulinčiam į galvos sritį, to pasekoje padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.1. A. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 30 d., tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą UAB „L.“ apsaugos darbuotojo N. G. atžvilgiu, t. y. tarpusavio konflikto metu tyčia jam rankos kumščiu suduodamas 1 (vieną) kartą į pilvo sritį, parversdamas nukentėjusįjį ant grindų, jam gulinčiam tyčia kumščiu suduodamas 4 (keturis) smūgius į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam N. G. ekchimozes (poodines kraujosruvas) kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus kaktoje, žande ir kairio kelio srityje, kairės girnelės lūžį; dėl kairio kelio girnelės lūžio padarė nukentėjusiajam N. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu (toliau – skundas) nuteistasis A. S. prašo panaikinti šį Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti ir perduoti jį pagal laidavimą laiduotojo atsakomybėn. Skunde jis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, buvo šališkas skirdamas jam bausmę, o tai sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, teisingumo principą, todėl nepagrįstai neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad jo motina negali būti laiduotoja, kad ji nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos – yra visiškai nepagrįsta.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijų. Skunde keliamas tik atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
5. Kolegija pažymi, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
6. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad A. S. atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, dėl galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau pažymėjo, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar asmuo nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti. Ir to pasėkoje, apylinkės teismas darė išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju neegzistuoja BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, t. y. nėra verto pasitikėjimo laiduotojo, kuris galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam A. S.. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė įvertinęs tai, kad R. S. yra ne kartą bausta administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, vairavimą transporto priemonės, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, du kartus bausta už sukeltus eismo įvykius. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2016 m. ir 2019 m. ji buvo nubausta už viešosios rimties trikdymą (atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso 183 straipsnio 1 dalį). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kad nors šie teisės pažeidimai buvo padaryti prieš dvejus ir penkerius metus, tačiau įvertinęs visas aptartas aplinkybes konstatavo, kad tai neigiamai charakterizuoja ją, kaip nesilaikančią visuomenėje teisės aktais reglamentuojamo elgesio reikalavimų. Be to, teismas nurodė, kad nors teismo posėdžio metu R. S. teigė sumokėjusi jai paskirtas baudas, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išraše esančių duomenų nustatyta, kad dalis baudų sumokėta nebuvo. Pažymėjo ir tai, jog asmuo, kuris pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, negali būti tinkamas pavyzdys ir autoritetas kitam asmeniui, taip pat linkusiam pažeidinėti įstatymų nustatytą tvarką.
7. Apylinkės teismas nuosprendyje, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas A. S. atžvilgiu, pagrįstai ir teisingai nurodė, jog laiduotojui yra keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamam asmeniui. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog jo atžvilgiu anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie nutraukti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas pagrįstai argumentavo, kad asmuo tuo laikotarpiu buvo nepilnametis, o pradėti bei nutraukti ikiteisminiai tyrimai, nesant priimto procesinio sprendimo, nesuponuoja neigiamo asmenybės vertinimo, tačiau svarstant laiduotojos tinkamumo klausimą, tokios aplinkybės yra visgi reikšmingos, kadangi, kaip matyti, dar A. S. esant nepilnamečiui, mama nesulaikė jo nuo neteisėto elgesio varianto pasirinkimo, todėl, įvertinus ir aukščiau aptartas ją charakterizuojančias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai neturėjo pagrindo manyti, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Nors teisiamojo posėdžio metu laiduotoja R. S. nurodė sūnaus poelgį vertinanti kritiškai, tačiau matyti, jog ji yra linkusi pateisinti jo elgesį, nes nusikalstamų veikų padarymą įvertino kaip netikėtai įvykusią klaidą. Dėl ankstesnių sūnaus atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų ji paaiškino, kad jie buvo pradėti dėl neigiamos draugų, kurių sūnus negali pasirinkti, įtakos, vertino, jog nuo tokio elgesio kaltinamasis netapo blogesnis ir šiuo metu yra pasitaisęs.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai atsisakė nuteistąjį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi R. S. galimybė daryti teigiamą įtaką nuteistajam yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Apylinkės teismas pagrįstai jos nelaikė tinkama laiduotoja. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės.
9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino klausimo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos formalios būtinosios sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
10. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendis priimtas nepilnai, neobjektyviai bei šališkai įvertinus byloje surinktus įrodymus.
11. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. S. bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtos baudos dydį sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
12. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jį naikinti apeliacinio skundo motyvais įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.