- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-03
- Bylos Nr.
- 2-304/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- A. P., L. P., R. B., O.
- Ieškovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- K. M.
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. nutarties, kuria ištaisytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas civilinėje byloje Nr. 2⁴¹-60/2007 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., L. P., R. B. ir O. M., tretysis asmuo K. M., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais bei laikyti tariamais tokius sandorius: 1) 1996 m. balandžio 1 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė atsakovei L. P. UAB ,,P. ir Ko“ akcijų už 10 000 Lt; 2) 1997 m. kovo 14 d. akcijų dovanojimo sutartį, pagal kurią L. P. padovanojo A. P. minėtos bendrovės akcijų už 10 000 Lt; 3) 2000 m. sausio 3 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė atsakovui R. B. 6 690 vnt. minėtos UAB ,,P. ir Ko“ akcijų už 32 000 Lt, kurių vienos nominali vertė 100 Lt, visų akcijų vertė - 669000 Lt; 4) 2000 m. balandžio 8 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas R. B. pardavė minėtas akcijas atsakovei O. M. už 32 000 Lt; 5) 2000 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė O. M. padovanojo atsakovui A. P. ginčo akcijas, kurių vertė 669 000 Lt; 6) 2001 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. P. pardavė ginčo akcijas, kurių vienos akcijos nominali vertė 100 Lt, o visų akcijų vertė – 669 000 Lt, L. P. už 1 Lt. Taip pat prašė atstatyti ieškovės bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į šiais sandoriais perleistus UAB ,,P. ir Ko“ vertybinius popierius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiomis 1996 m. balandžio 1 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 1997 m. kovo 14 d. akcijų dovanojimo sutartį, 2000 m. sausio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2000 m. balandžio 8 d. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, 2001 m. spalio 15 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, bei taikė restituciją. Dėl šio teismo sprendimo atsakovas A. P. 2007 m. kovo 1 d. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartimi konstatavo, kad minėto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas ir jį ištaisė, tai yra papildė rezoliucinę dalį pripažindamas negaliojančia 2000 m. balandžio 30 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp O. M. ir A. P. Teismas nurodė, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padarytas aiškus ir akivaizdus rašymo apsirikimas – nebuvo nurodyta, jog teismas nusprendė pripažinti negaliojančia taip pat ir minėtą 2000 m. balandžio 30 d. akcijų dovanojimo sutartį, nors reikalavimas dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu teismo buvo išspręstas, dėl jo pasisakyta teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, o teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pažymėta, jog ieškinys, kurio vienas iš reikalavimų buvo minėtos sutarties pripažinimas negaliojančia, yra tenkintinas. Teismas sprendė, kad šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia priimto procesinio sprendimo esmės – ieškinys visiškai patenkintas (CPK 276 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti šią teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismas nepagrįstai laikė, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, techninė klaida, kuri nekeičia priimto procesinio sprendimo esmės. Skundžiama nutartimi teismas išsprendė taisomu sprendimu neišspręstą ieškinio reikalavimą ir iš esmės pakeitė teismo 2007 m. sausio 31 d. priimtą sprendimą. Taisant rašymo apsirikimus negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių bei pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o sandorio pripažinimas negaliojančiu šalims visais atvejais sukelia konkrečias teisines pasekmes – turi būti taikoma restitucija. Aplinkybė, jog teismas sprendime nurodė, kad ieškinys tenkintinas, negali būti pagrindu CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka taisyti teismo sprendimą iš esmės jį pakeičiant.
2. Teismo nutartis užkerta apeliantui galimybę apeliacine tvarka skųsti šį teismo sprendimą papildytoje dalyje. Teismui sprendime nepasisakius dėl minėtos akcijų dovanojimo sutarties, apeliantas šios teismo sprendimo dalies neskundė savo apeliaciniame skunde, dėl jos detaliau nepasisakė, nesuformulavo apeliacinio skundo reikalavimo atmesti ieškinio reikalavimą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia, nes tam nebuvo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė D. P. prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad byloje buvo padaryta akivaizdi techninė klaida ir šio rašymo apsirikimo ištaisymas nekeičia priimto procesinio sprendimo esmės – ieškinys patenkintas pilnai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai išaiškino bei pritaikė CPK 276 straipsnio normas, reglamentuojančias rašymo apsirikimų sprendime ištaisymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime padarytus rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pakeitė priimtą byloje sprendimą.
Kaip žinoma, teismo sprendimas yra procesinis dokumentas, kurį teismas priima išnagrinėjęs visus byloje pareikštus reikalavimus. Teismo sprendimu yra iš esmės išsprendžiama byla (CPK 259 str.). CPK 270 straipsnis išsamiai apibrėžia sprendimo struktūrą ir nustato, kad visos jo dalys: įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji bei rezoliucinė, tarpusavyje turi būti suderintos, nuoseklios ir viena kitai neprieštarauti. Byloje nustatyti faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais pagrindžiamos sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikiamos galutinės išvados, yra išdėstomi sprendimo aprašomojoje dalyje. Taigi teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytos trumpos išvados turi būti pagrįstos šio sprendimo motyvais. Ir atvirkščiai, dėl visų byloje pareikštų ir motyvuojamojoje sprendimo dalyje išnagrinėtų reikalavimų, turi būti padarytos išvados sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Nagrinėjamoje byloje teismo priimto sprendimo aprašomojoje dalyje teismas, išdėstydamas ieškovės D. P. reikalavimus, juos pagrindžiančias aplinkybes, o taip pat atsakovų A. P. ir jo motinos O. M. bet jos vyro trečiojo asmens K. M. atsiliepimuose į pareikštą ieškinį pareikštus atsikirtimus, tarp kitų nurodė ieškinio reikalavimą, argumentus bei šių atsakovų atsikirtimus dėl minimos 2000 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutarties, pagal kurią atsakovė O. M. padovanojo atsakovui A. P. 669 000 Lt vertės ginčo akcijas. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas kartu su kitais ieškinio reikalavimais išanalizavo taip pat ir šį reikalavimą ir, remdamasis šalių pateiktais paaiškinimais, kitais įrodymais, padarė išvadą, jog sandorių sudarymo aplinkybės, laikas, kontekstas, sandoriuose dalyvavusių asmenų tarpusavio santykiai, sudaro pagrindą konstatuoti tokių sandorių tariamumą, sudarymą tik dėl akių, neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgdamas į sprendime konstatuotas aplinkybes, teismas motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pareikštas ieškinys tenkintinas, ginčijamos akcijų pirkimo - pardavimo bei dovanojimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis (CK 1.86 str., 1964 m. CK 51 str.). Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė ieškovės D. P. ieškinį atsakovams A. P., O. M., L. P., R. B. patenkinti, nurodė akcijų perleidimo sutartis, kurios pripažįstamos negaliojančiomis, bei priteisė bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė, kad taip pat naikinama 2000 m. balandžio 30 d. akcijų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų A. P. bei O. M. . Pažymėtina tai, kad šioje byloje buvo ginčijama tik viena sutartis, kurios šalimi buvo atsakovė O. M. .
Taigi teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytais argumentais bei teismo sprendimo aprašomosios bei motyvuojamosios dalių turiniu, daro išvadą, jog teismas, išnagrinėjęs ir patenkinęs D. P. ieškinio reikalavimą dėl minimos 2000 m. balandžio 30 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šios sutarties nenurodymą revoliucinėje dalyje turėjo pagrindą traktuoti kaip techninę klaidą ir šį rašymo apsirikimą ištaisyti CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apelianto argumentai, jog teismas, tokiu būdu ištaisydamas rašymo apsirikimą, pakeitė teismo sprendimu nustatytus faktus, šalių teises ir pareigas, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 str.).
Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo A. P. atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 338, 329 str., 263 str. 1 d., CPK 276 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.