Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-20 · Civilinė byla Nr. 2-3696-577/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
2-3696-577/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB „Vilšansta“
Atsakovas
T. L., V. G., V. S., R. T., UAB „SVO“
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3696-577/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00375-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo UAB „Vilšansta“ ieškinio atsakovams T. L., V. G., V. S., R. T., UAB „SVO“ dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas jo naudai iš atsakovų T. L., V. G., V. S., R. T. priteisti po 156 709,77 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos, o iš atsakovo UAB „SVO“ prašo priteisti 72 442,63 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Taip pat iš atsakovų prašo priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Visas civilines bylas pirma instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui teismingos bylos tik atskirais, įstatyme nurodomais atvejais – pvz. civilinės bylos, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, gali pripažinti, jog šiuos reikalavimus tikslingiau nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 1-2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu nėra nustatoma privalomojo procesinio bendrininkavimo ir kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas, ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną ieškovo reikalavimą, įstatyme esant galimybei ieškovui pasinaudoti procesine teise sujungti tarpusavyje susijusius reikalavimus vienoje byloje, o bylos teismingumą tokiu atveju nulemia atskirai kiekvieno savarankiško reikalavimo dydis, bet ne visų savarankiškų reikalavimų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-560/2009). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismingumo taisyklės, diferencijuojančios bylas pagal pareikšto turtinio reikalavimo apimtį, skirtos atriboti bylų nagrinėjimą pagal jų rūšinį teismingumą, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta rūšinio teismingumo taisyklės išimtis grindžiama prezumpcija, kad ginčas, kurio objektas yra turtinis interesas, savo verte viršijantis vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų, yra sudėtingesnis, jo baigtis siejama su reikšmingesnėmis teisinėmis pasekmėmis bylos šalims. Neprivalomo bendrininkavimo atveju šie kriterijai taikytini kiekvienam savarankiškam ginčui.

Iš teismui pateikto ieškinio bei kartu su ieškiniu pateikto Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties turinio matyti, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje pareiškė ieškinį, sujungdamas du skirtingus reikalavimus, kylančius iš dviejų skirtingų nusikalstamų veikų, kurių pagrindu ieškovas ir prašo priteisti padarytą žalą. Pastebėtina, kad ir pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog atsakovų ir ieškovo bendrais veiksmai padaryta žala valstybės biudžetui buvo padaryta tiek dėl pridėtinės vertės mokesčio, tiek ir dėl pelno mokesčio pasisavinimo ir išvengimo. Ieškinyje išskiriama, kad pasisavintas ir išvengtas mokėti pelno mokestis sudaro 589 870 Lt, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 84 267,14 Lt, o pasisavintas ir išvengtas mokėti pridėtinės vertės mokestis – 579 541 Lt, t.y. iš kiekvieno po 72 442,63 Lt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pagal kiekvieną reiškiamą reikalavimą atskirai ieškinio suma nesiekia 150 000 Lt. Ieškovui pareiškus ieškinį, susidedantį iš kelių savarankiškų turtinių reikalavimų, kurių nei vieno suma nėra didesnė nei 150 000 Lt, teismas atsisako tokius reikalavimus priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi pareikštieji savarankiški reikalavimai kartu sujungti arba kiekvienas atskirai nagrinėtini apylinkės teisme pagal atsakovų buveinės vietą – Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

UAB „Vilšansta“ ieškinį atsakovams T. L., V. G., V. S., R. T., UAB „SVO“ dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsisakyti priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič