- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- 1-601-830/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42688-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Česlovas Kulikauskas
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Rolandas Rutė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
sekretoriaujant Laurai Levickienei, Daliai Monkevičienei, Jurgitai Stankevičienei, Irenai Miliukienei,
dalyvaujant prokurorams Renaldui Žaliui, Dianai Suvaizdytei-Makšimienei
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (2 veikos), 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B., 2024 m., laikotarpyje nuo liepos 5 d., 23 val., iki liepos 6 d., 01 val., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, rankomis stipriai suimdamas R. K., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, gulinčiai lovoje už riešų ir patraukdamas ją išstūmė iš lovos ant grindų, per du kartus, tai yra R. K. gulint ant grindų, o po to, jai stovint, kumščiais suduodamas R. K. iš viso ne mažiau kaip dešimt kartų į abiejų rankų bei kojų įvairias sritis, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.
Be to, Ž. B., 2024 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 22 d. imtinai, nuo 20 val. iki 22 val., vakare, tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kumščiu suduodamas vieną smūgį R. K., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, į kairę akį, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą.
Be to, Ž. B., 2024 m. spalio 28 dieną, apie 10 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, teritorija aptverta tvora, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame sėdinčiai priekinėje keleivio sėdynėje R. K. tyčia kumščiu suduodamas: vieną kartą į galvos kairę pakaušio sritį, du kartus į krūtinės kairę sritį, vieną kartą į kairį petį ir du kartus į kairės rankos žastą, padarė dvi poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir dvi poodines kraujosruvas kairiame žaste, taip dėl padarytų R. K. dviejų poodinių kraujosruvų krūtinės kairėje pusėje ir dviejų poodinių kraujosruvų kairiame žaste nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą, o dėl suduotų R. K. vieno smūgio į galvos kairę pakaušio sritį ir vieno smūgio į kairį petį nukentėjusiajai R. K.sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Ž. B. parodė, kad veikų, nurodytų kaltinime nepadarė, kaltės nepripažįsta. Iki kaltinime nurodytų datų gyveno kartu su R. K.. 2024 m., laikotarpyje nuo liepos 5 d., 23 val., iki liepos 6 d., 01 val. R. K. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo. Apie tą dieną nieko negalėtų papasakoti. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jo mamai, ten gyvendavo vasarą. Kiek pamena, kaltinime nurodyta diena buvo eilinė, buvo eilinis vakaras ir tiek. Mėlynių ant R. K. nematė ir jai jų nepadarė. Jokių konfliktų, muštynių tomis datomis tikrai nebuvo. Tokios situacijos, kurią nurodė R. K., tikrai nebuvo. Tuo metu jau pykdavosi su R. K., tačiau jokio smurto nebūdavo. R. K. yra agresyvaus būdo. Būdavo, kad ir pasistumdydavo, tačiau jokių mušimų ar spardymų nebūdavo. Dėl 2024-08-15 – 2024-08-22 kaltinime nurodyto įvykio, tai kiek pamena vakare įvyko tarp jo ir R. K. eilinis ginčas, konfliktas. Ginčas vyko dėl R. K. neištikimybės. Konflikto metu R. K. metė pustuštį šampano butelį į sieną, kuris sudužo. Buvo abu nedaug išgėrę. Jis R. K. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, netrankė ir nemušė jos. Tiesiog ginčijosi, rėkė vienas ant kito. R. K. rėkė draskėsi, jis (Ž. B.) stūmė ja, kad ji išeitų. R. K. nuėjo į dukros kambarį miegoti. Vaikas miegojo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Nematė mėlynės pas R. K.. Jis (Ž. B.) nuėjo miegoti į kitą kambarį. Dukra buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, mano, kad dukra R. K. yra primokyta. Mano, kad R. K. jį apkalba, nes jis, po išsiskyrimo su R. K., pradėjo bendrauti su kita moterimi. Dėl 2024-10-28 įvykio – tuo metu su R. K. jau buvo išsiskyręs. R. K. žinojo, kad jis turi draugę. R. K. į tai reagavo agresyviai, rašinėjo grasinančias žinutes jo draugei. 2024-10-27 duktė G. B. miegojo pas jį (duomenys neskelbtini). Ryte R. K. atvažiavo paimti G. B.. Jis pasiūlė R. K. nueiti į kavinę išgerti kavos, tačiau R. K. atsisakė. Tada jis vienas nuvažiavo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ten sutiko draugą R. M. bei draugę E. V.. Susitiko juos visiškai atsitiktinai. Prisėdo šalia jų. Jam (Ž. B.) skambino R. K., bet jis nekėlė ragelio. Už 20 min, į kavinė atėjo R. K. su dukra, pasakė, kad reikia pasišnekėti, prisėdo prie kito staliuko. Netrukus iš kavinės išėjo jo draugai R. M. ir E. V.. Jis (Ž. B.) nuėjo prie R. K.. R. K. buvo nusiteikusi agresyviai, kilo konfliktas. Net nepamena apie ką kalbėjosi. Išėjo iš kavinės, atsisėdo į automobilį, R. K. taip pat atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, dukra atsisėdo į galą. Važiuojant R. K. pradėjo jam priekaištauti, rėkti, draskytis, įžeidinėti jo naują draugę. Kilo ginčas. Jam važiuojant, R. K. pradėjo jį daužyti rankomis per galvą. Daužė jį ir su kumščiais, ir nagais. Pristabdęs automobilį, nustūmė nuo savęs R. K., tokiu būdu gynėsi nuo R. K.. Jo veiksmai buvo savigyna. Nebandė atimti iš R. K. telefono. Vaikas pradėjo rėkti, isterikuoti. Buvo didelė įtampa, net nebežinojo kur važiuoti. Visa tai vyko „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), netoli jo namų. Atvažiavęs iki namų ((duomenys neskelbtini)), sustojo šalia (duomenys neskelbtini), išlipo iš mašinos ir nuėjo į namus. R. K. rėkė, žviegė. Mano, kad tai buvo jos plano dalis. R. K. savo elgesiu siekė įvaryti vaikui baimės. R. K. išlipusi iš automobilio garsiai žviegė rėkė. Įvykio metu, besigindamas galėjo padaryti R. K. mėlynių, nes ji puolė, o jis ją stūmė nuo savęs. R. K. galėjo patirti fizinį skausmą, tačiau jo veiksmai buvo tik gynimasis. Jokių smūgių R. K. nesudavė. Po 10 minučių jis grįžo prie automobilio, R. K. nebebuvo. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji R. K. paaiškino, kad kaltinamasis Ž. B. yra buvęs jos sugyventinis, kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metų, turi bendrą vaiką. Šiuo metu su kaltinamuoju išsiskyrė ir kartu negyvena. 2024 m. vasaros laikotarpiu gyveno su Ž. B. adresu (duomenys neskelbtini), Ž. B. motinai priklausančiame name. Ž. B. motina vasaros metu gyvendavo sodyboje. 2024 m. liepos 5 ar 6 dieną, vakare, būnant namuose, tarp jos ir Ž. B. kilo eilinis šeimyninis konfliktas. Iki to laiko barniai ir konfliktai vykdavo dažnai, tačiau niekada jie nebuvo peraugę į smurtą. Pamena, kad tą vakarą vėl kilo žodinis konfliktas, po kurio ji nuėjo miegoti. Ž. B. buvo blaivus. Nežino kuri buvo valanda, bet buvo jau naktis. Pamena, kad ją gulinčią ir miegančią užpuolė Ž. B., sugriebęs už riešų pradėjo tąsyti. Ž. B. šaukė ant jos, įžeidinėjo, užgauliojo, kaltino neištikimybe. Ž. B. kelis kartus sugriebė jai už riešo, kratė, purtė, po to jėga išmetė iš lovos. Ji bandė priešintis muistėsi, bandė išsivaduoti. Po kurio laiko Ž. B. apsiramino ir išėjo iš kambario. Ji vėl atsigulė į lovą. Po kurio laiko Ž. B. grįžo ir vėl pradėjo konfliktuoti. Vėl sugriebęs bandė ją tampyti. Ji išėjo į kitą kambarį, kur miegojo vaikas ir ten užmigo. Šio konflikto metu ji buvo tik tąsoma, jai nebuvo suduoti konkretūs smūgiai, nebuvo trenkta. Jai bandant muistytis, Ž. B., griebdamas ją, sutrenkė jai į ranką, į koją, po ko buvo likusios mėlynės. Konflikto metu tarp jos ir Ž. B. vyko grumtynės, veiksmai prieš ją buvo padaryti rankomis. Visa tai vyko kambaryje antrame namo aukšte. Viso konfliktas truko daugiau nei 10 minučių. Viso to konflikto metu dukra miegojo pirmame aukšte. Dukra pabudo tik jai nuėjus pas ją. Ar dukra girdėjo konfliktą, nežino, bet tuo metu dukra nieko neklausinėjo. Tuo metu namuose daugiau asmenų nebuvo. Po šio įvykio jai (R. K.) buvo likę mėlynės ant kojų, daugiausiai mėlynių buvo šlaunų srityje ir ant rankų, viso apie 10 ar daugiau mėlynių. Ant šlaunų buvo nedidelės mėlynės, jos buvo smulkios ir jų buvo daug, sužalojimų vietose jautė skausmą. Ant jos rankų atsiradusias mėlynes galėjo matyti jos mama, bet to tiksliai nežino. Atsimena, kad po šio įvykio ji (R. K.) su mama ir dukra buvome mieste, buvo kavinėje ir dukra jos klausė, iš kur pas ją ant rankų mėlynės. Tada mama ir galėjo matyti mėlynes, bet tuomet mama jos neklausė apie mėlynes ant rankų. Tiksliai nebepamena, bet atrodo, kad mėlynės buvo ant abiejų rankų dilbių. Po šio įvykio į policiją nesikreipė, nes jai buvo šokas. Netikėjo, kaip tai galėjo atsitikti jai ir nemanė, kad tai gali pasikartoti. Po šio įvykio su dukra grįžo gyventi į nuosavą bustą (duomenys neskelbtini), o kitą dieną – galimai 2024-07-06 su mama ir su dukra buvo mieste, nes mieste vyko koncertas, buvo kavinėje, tada dukra ir klausinėjo apie mėlynes. Po šio įvykio toliau gyveno kartu su Ž. B.. Galimai 2024-08-21 ji kartu su dukra ir Ž. B. buvo Ž. B. mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau asmenų name nebuvo. Vakare, tarp jos ir Ž. B. kilo žodinis konfliktas. Pradžioje tai buvo nereikšmingas ginčas, o vėliau ji buvo apkaltinta nebūtais dalykais. Konflikto metu Ž. B. ją užgauliojo, kaltino, įžeidinėjo. Viskas vyko namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Duktė tuo metu buvo kitame kambaryje. Konflikto metu, ji (R. K.) metė rankoje turėtą stiklinę į sieną. Ž. B. priėjęs prie jos sudavė delnų į kairę akį. Nuo smūgio ji parkrito, labai skaudėjo. Jai parkritus, Ž. B. tik pasišaipė iš jos, pasakė: „nevaidink, ko tu čia guli“. Po smūgio atsikėlė ir nuėjo miegoti pas dukrą. Ryte, atsikėlus, dukra pamatė ant jos veido mėlynę. Ją pamačiusi, dukra labai išsigando, pradėjo šaukti, nes akis buvo su ryškia mėlyne, akis buvo juoda. Ryte apatinis akies vokas buvo pamėlęs, o viršutinis akies vokas buvo tiesiog juodas, ant antakio buvo kraujosruva, teko pleistru paklijuoti. Po smūgio jautė labai didelį skausmą, bet į veidrodį nežiūrėjo, todėl iš karto nepamatė kaip po smūgio atrodė akis. Ryte jos mėlynę pamatė ir Ž. B.. Ji pasakė Ž. B., kad kreipsis į ekspertus, bet Ž. B. jai pasakė, kad čia nieko nėra. Ji nesikreipė į med. ekspertus, mano, kadi tai buvo klaida. Ryte, su mėlyne ant akies ji ėjo į darbą. Mėlynę buvo užklijavusi pleistru. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Mėlynę matė (duomenys neskelbtini) centro darbuotojos, jos kolegės, matė ir (duomenys neskelbtini) darbuotojos, ir lankytojai. Matė ir darbuotoja I. Š.. Buvo kas ir klausė, kas atsitiko, iš kur ta mėlynė, bet ji (R. K.) nieko nepasakojo. Nepamena ar klausė apie mėlynę I. Š.. Niekam nepasakojo apie tai, kas buvo padaryta, nes jai buvo gėda, kad ji kaip moteris, namuose patyrė smurtą. Negali pasakyti, kodėl tą kartą nesikreipė į policiją. Gal todėl, kad dar gyveno kartu, Ž. B. yra dukros tėtis. Po įvykio kalbėjo su Ž. B. apie tai, kas įvyko. Bet jis net neatsiprašė, tik sakydavo „kas tai matė, kam tu apie tai pasakei, kas žino apie tai?“. Atsiprašymo iš jo nesulaukė. Dukrai ji pradžioje pasakė, kad užsigavo, o kada pasakė teisybę, t.y. kad tai padarė jos tėtis, nepamena. Bet dukra paskui sužinojo, kad tai buvo tėčio padaryta. Atrodo, kad dukrai pasakė ji, eilinio pokalbio metu, pasakė kas jai padarė mėlynę. Kai dukra tai sužinojo, jos santykiai su tėvu nepasikeitė. (duomenys neskelbtini) su Ž. B. išsiskyrė ir gyveno atskirai. duktė G. B. liko gyventi su ja, tačiau bendraudavo ir su tėčiu Ž. B.. Šiuo metu teismas nustatė Ž. B. bendravimo su vaiku tvarką. 2024-10-28 buvo trečias kartas, kai Ž. B. jos (R. K.) atžvilgiu pavartojo smurtą. Iš vakaro dukra buvo pas tėtį (duomenys neskelbtini). Dukrai ji paskambino 2024-10-28 iš ryto ir iš jos pokalbio suprato, kad kažkas yra ne taip. Tuo metu Ž. B. jau turėjo kitą moterį, su ja bendravo. Ne kartą ji (R. K.) prašė Ž. B. pasikalbėti su dukra, kad jis pats jai paaiškintų kas vyksta. Dukra buvo sakiusi, kad ji nenori bendrauti su tėčiu, kai yra ta moteris. Tą ryta, kai paskambino dukrai ir iš pokalbio suprato, kad dukros laukia susitikimas su ta kita moterimi, kas dukrai nepatiko. Ji (R. K.) kalbėjo ir su Ž. B., bet jis paneigė, kad taip bus, netgi pakvietė ją (R. K.) kartu papusryčiauti. Ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros. jai atvykus, dukra jau stovėjo gatvėje ir laukė jos. Ž. B. jau buvo išvykęs, kaip minėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Ji su dukra ketino eiti į namus, tačiau, abi su dukra taip pat nutarė nueiti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ kur yra tėtis, kad visiems trims, be pašalinių asmenų, pasikalbėti. Jiems nuvykus į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ten jau buvo Ž. B., jo draugė ir Ž. B. draugas R. M.. Pamatę, kad Ž. B. yra ne vienas, ji (R. K.) ir dukra prisėdo prie kito stalelio. Praeidama pro stalelį, prie kurio sėdėjo Ž. B., paprašė jo, kad, pabaigus pusryčiauti, prieitų prie jų, kad reikia pasikalbėti. Tikrai žinojo, kad moteris, buvusi su Ž. B., yra jo nauja draugė. Nėra su ja pažįstamos, bet jau anksčiau ją buvo mačiusi. Ž. B. vėliau priėjus prie jų, kavinėje tarp jos ir Ž. B. kilo žodinis konfliktas dėl dukros auklėjimo, t.y. bandė paaiškinti Ž. B., kad duktė nenori būti su tėvu kai šalia jo yra kita moteris. Po to jie visi trys išėjo iš kavinės. Išėję visi įlipo į Ž. B. automobilį, nes Ž. B. pasakė, kad parveš jas. Konfliktas nebuvo pasibaigęs. Ji atsisėdo į priekine keleivio sėdynę, dukra atsisėdo į galą. Važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiuojant ties (duomenys neskelbtini), automobilyje tarp jos ir Ž. B. toliau vyko žodinis barnis, staiga Ž. B. užsimojo ir sudavė jai smūgius į pakaušį, paskui į krūtinės ląstą, į petį, į žastą, smūgiai buvo suduoti kumščiu. dėl smūgių jautė fizinį skausmą. Bandė apsiginti nuo smūgių, susigrūmė, bandė nustumti Ž. B.. Ji rankose turėjo telefoną, sakė, kad skambins policijai. Ž. B. atėmė iš jos rankų telefoną, numetė automobilyje ant žemės. Automobilis riedėjo nedideliu greičiu. Ji buvo atsidariusi automobilio dureles ir šaukėsi pagalbos, tačiau gavo dar smūgių. Po smūgių, dukros, esančios automobilyje, nematė, nes ši sėdėjo ant galinės sėdynės, bet girdėjo, kad ji verkė ir rėkė. Ž. B. sustojo prie savo namų (duomenys neskelbtini) Ž. B. išlipęs iš automobilio nuėjo į namus, ji su dukra išlipo iš automobilio. Tiek ji, tiek dukra buvo šoke. Išlipusi paskambino motinai. Norėjo viską jai papasakoti, bet nepavyko. Buvo stipriai susijaudinusi, negalėjau nieko išsakyti. Dukra paėmė jos telefoną ir pasakė jos mamai, kur jos yra ir kas atsitiko. Mama pasakė, kad tuoj atvažiuos. Netrukus atvažiavo jos mama ir paėmė ją su dukra. Po to įvykio tą pačią dieną į policiją nusikreipė. Įvykis vyko pirmadienį, o į policiją kreipėsi trečiadienį. Ji pati nuvyko policiją, nes po įvykio pirmą ir antrą dienomis buvo šoke. Be to, Ž. B. jai rašė grasinančias žinutes, kad jis kreipsis į institucijas, kad iš jos būtų paimtas vaikas. Po šio įvykio Ž. B. skambino dukrai, bet dukra į jo skambučius neatsakė. Dėl to Ž. B. pradėjo ją (R. K.) kaltinti, kad ji neleidžia jam bendrauti su dukra. Po įvykio pas ją (R. K.) atsirado kelios mėlynės, gal trys. Po įvykio buvo sumušta ranka, skaudėjo petys, kreipėsi į gydytoją, buvo paskirti vaistai. Kreipėsi ir į psichologą. Dukra dėl įvykio irgi patyrė didelį stresą, ją taip pat vedė pas psichologą. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus labiau atsiminė aplinkybes dėl suduotų smūgių, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ž. B. jos neatsiprašė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko.
Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos nukentėjusiosios R. K. apklausos matyti, kad ji parodė, kad Ž. B. (duomenys neskelbtini) metų buvo jos partneris. 2024 metų rugpjūčio viduryje, vėlai vakare ji buvo labai stipriai užgauliojama, žeminama. Laikė rankoje stiklinę ir iš pykčio paleido stiklinę į sieną. Tada gavo smūgį iš delno į akį, nukrito ant žemės. Stipriai skaudėjo, bet jis jos tik pasityčiojo, kodėl ji čia aimanuoja. Atsikėlė nuo žemės ir nuėjo pas mergaitę į kambarį miegoti. Iš ryto G. B. pastebėjo jos pamėlusią akį, klausė, kas atsitiko, pasakė, kad užsigavo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Pamėlusią akį matė bendradarbiai ir mama, ir Ž. B. mama. Kai buvo sužalota akis, skaudėjo. Nesikreipė dėl akies pas medikus, nes reikėjo į darbą. Dėl 2024-10-28 įvykio - dukra G. B. naktį nakvojo pas Ž. B.. Norėjo ryte ją pasiimti, bet Ž. B. prieštaravo, jis turėjo kitokių planų. Nuvyko pasiimti dukros į Ž. B. namus, į (duomenys neskelbtini) namą ir rado G. B. laukiančią gatvėje. Ją pasiėmė ir kartu nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę. Manė, kad jiems reikia pasikalbėti trise, todėl nuvyko su dukra į „(duomenys neskelbtini)“. Konfliktas vyko dėl kitos moters, su kuria Ž. B. susitikinėjo. Norėjo, kad pats tėtis paaiškintų dukrai apie jų santykius ir esamą situaciją. Nes buvo taip, kad tėtis išsivežė sergančią dukrą į susitikimą su ta moterimi. Pasiėmė po tokio susitikimo stresuojančią dukterį. Tą spalio 28 d. nuvyko su dukra pasikalbėti apie visa tai. Jis buvo su drauge. Kai Ž. B. baigė pusryčiauti, priėjo prie jų stalo. Kilo nemažas žodinis konfliktas. Visi tada išėjo į lauką, kad po susitikimo jis parveš jas namo. Važiuojant konfliktas tęsėsi, buvo vadinama visokiais necenzūriniais žodžiais. Iš jos pusės irgi buvo įžeidžiantys žodžiai. Tada jis užsimojo trenkti į veidą, bet sustojo ir netrenkė. ji išsigando, pradėjo muistytis, gintis. Tada gavo vieną smūgį į krūtinę ar į žastą. Neatsimena, kur pirmiau. Po pirmo smūgio pradarė važiuojančio automobilio duris ir pradėjo šauktis pagalbos. Tada dar gavo kelis smūgius. Kai sustojo prie Ž. B. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), jis tiesiog išlipo iš automobilio ir nuėjo į namus. Paskambino savo mamai, kuri pasiėmė jas ir parsivežė namo. Vyko Ž. B. priklausančiu automobiliu, nes buvo kalbėję, kad jas parveš namo. Tačiau, kai išvažiavo, kažkodėl pasuko link jo namų. Vienas smūgis buvo į pakaušį, vienas į krūtinę, o tada į ranką peties / žasto sritį. Smūgių buvo ne mažiau 3-4, tiksliai nepasakys. Nuo smūgių į petį buvo likusios mėlynės. Buvo mėlynės po įvykio jutau skausmą petyje. Kreipiausi į medikus, kad išrašytų vaistą nuo skausmo. Petį skaudėjo apie dvi savaites. Ji jokių fizinių veiksmų Ž. B. atžvilgiu neatliko. Galėjo prisiliesti prie jo gindamasi. Pirma buvo smūgis į pakaušį, tada atsidariau dureles ir šaukiau pagalbos, tada duris uždariau ir gavau likusius smūgius į krūtinę ir petį. Ž. B. sustojo prie namo, išlipo ir nuėjo namo, o jos likom automobilyje. Tada išlipo su G. B. ir paskambino mamai. Jos šiek tiek sugrįžo link (duomenys neskelbtini) ir ten mama jas pasiėmė. Papasakojo mamai viską. Smūgiai buvo suduoti riedant automobiliui, nes jau buvo įvažiavę į (duomenys neskelbtini) ir visai netoli Ž. B. namų, todėl greitis nebuvo didelis. Šaukė pagalbos ir dureles pradarė (duomenys neskelbtini), maždaug ties mokykla. (1 t., b.l. 65-69).
Iš 2024-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. K. padaryta poodinės kraujosruvos žaste, krūtinės kairėje pusėje, paveikus kietais bukais daiktais (-u), 4 trauminiais poveikiais galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2024-10-28 apie 10.00 val.). Pagal nustatytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 134-135)
Iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos liudytojos nepilnametės G. B. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad Ž. B. yra jos tėtis. Tėtis ir mama buvo daug kartą susipykę. Anksčiau pas mamą matė mėlynę, kai dar gyveno kartu su tėčiu. Naktį tėtis buvo sužalojęs mamai akį. Kada, ji nematė, nes miegojo. Jai papasakojo mama. Neatsimena, kada papasakojo. Niekam nepasakojo, kad matė pas mamą mėlynes. Atsimena paskutinį kartą. Ji su mama buvo nuvažiavusios į „(duomenys neskelbtini)“ kavinę. Ten sėdėjo tėtis, jo draugė ir draugas. Mama pasakė tėčiui, kad kai išeis jo draugai, jis atsisėstų prie jų pasikalbėti. Kai tėtis atėjo, pasikalbėjo ir tada su tėčio automobiliu išvažiavo į tėčio namus. Kol važiavo, mama su tėčiu pradėjo pyktis. Pradėjo rėkti, kai jau buvome visai netoli prie tėčio namo, tėtis pradėjo mamą daužyti. Daužė kumščiais. Trenkė į petį ir krūtinę. Kiek kartų, neatsimena. Ji ant tėčio supyko ir nuliūdo, todėl apipylė jį gėrimu, kad suprastų, ką jis padarė. Mama norėjo paskambinti policijai, bet tėtis atėmė mamos telefoną ir sakė: „ką tu čia darai, neskambink“. Kai tėtis pradėjo mušti mamą, ji pradėjo verkti. Atvažiavus, tėtis išlipo iš automobilio ir nuėjo namo. Ji su mama irgi išlipo Ji su mama nuėjo prie parduotuvės, tiesiog verkė, buvo apsikabinusios. Kai buvo prie tėčio namo, mama paskambino močiutei, savo mamai, kad atvažiuotų jų pasiimti. Mama beveik nepakalbėjo, ji paėmė telefoną ir pasakė, kad tas „glušas“ jas mušė. Kai atvažiavo močiutė, viską jai papasakojo. Mama pasakė, kad jai bloga, kad gali apsivemti. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Viskas buvo 2024 m. spalio 28 d. Nepamena, dėl ko tėvai mašinoje pykosi. Kai jas pasiėmė močiutė, viską jai papasakojo, kas atsitiko. Iš pradžių pasakojo ji, paskui mama, pasakojo abi. Kai tėtis mušė mamą, mama buvo atidariusi mašinos dureles ir sakė „pagalbos, gelbėkit“, bet nieko nebuvo. Mama tėčiui nesudavė jokių smūgių. Įvykio datą atsimena tiksliai, nes kai atvažiavo pas močiutę, pas ją pamatė kalendoriuje, kad buvo spalio 28 d. ir pirmadienis. (1 t., b.l. 127-130).
Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios R. K. mama. Dukra R. K. su Ž. B. gyveno apie (duomenys neskelbtini)metų. Tarp jų būdavo nesutarimų, tačiau ji (G. K.) į tai stengėsi nesikišti. Nematė, kad 2024 m. liepos 6 dieną Ž. B. smurtautų prieš dukrą, tačiau apie smurtą jai pasakojo dukra vėliau. Pamena, kad tuo metu buvo pastebėjusi ant dukros rankos mėlynę, tačiau dukra tuo metu nurodė, kad užsigavo, vengė apie tai kalbėti. 2024 m. spalio 28 d. būdama darbe jai (G. K.) paskambino dukra R. K.. Atsiliepusi išgirdo verksmus, verkė R. K., girdėjosi anūkės G. B. verksmas. Ji (G. K.) pradėjo raminti R. K.. R. K. pasakė: „mama jis mus muša“, girdėjosi panika, riksmas. Paklausė, jos kur ji yra ir atsiprašiusi iš darbo nuvažiavo į nurodytą vietą, (duomenys neskelbtini), prie mokyklos. Atvykusi pamatė gatvėje stovinčias R. K. su dukra G. B., jos stovėjo apsikabinusios. Abi verkė, ypač G. B., kuri buvo labai išsigandusi. Sužalojimų tuo metu pas jas nepastebėjo, matė tik jų išgąstį, paniką. Parvežė jas pas save į namus, padarė arbatos ir tada duktė R. K. papasakojo, kas nutiko. R. K. papasakojo, kad bandė pasikalbėti su Ž. B., kai jis buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ su draugais, duktė norėjo Ž. B. pasakyti kad G. B. nepatinka, kai G. B. būna su tėčiu, kad kartu būna jo (Ž. B.) draugė, nes G. B. nepatinka būti su ta Ž. B. drauge kartu. R. K. pasakojo, kad po to atsisėdo į Ž. B. mašiną, kuris žadėjo nuvežti į namus, bet Ž. B. pasuko į priešingą pusę. R. K. papasakojo, kad automobilyje toliau vyko ginčas ir Ž. B. sudavė jai smūgius į galvą. Duktė tada pasakė, kad yra buvę ir ankščiau smurto atvejų, tačiau ji apie juos nepasakojusi, norėjo apsaugoti nuo papildomų rūpesčių. Tą vakarą dukra su anūke liko miegoti pas ją, dukra R. K. buvo didžiulėje baimėje.
Iš liudytojos G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji parodė, kad matė 2024-07-06, (duomenys neskelbtini), kad ant dukros kojos ir rankos yra mėlynės. Ji nesikiša į dukros santykius su Ž. B., todėl neklausinėjo iš kur tos mėlynės. Tik atkreipdavo dėmesį, kada dukra nenorėdavo tam tikru laiku susitikti su manim, dažnai nenorėdavo matytis, tada keldavo įtarimą, kad kažkas gali būti ne taip. 2024-10-28, kada įvyko įvykis, jai dukra R. K. apie 10.30 val. paskambino telefonu, ji atsiliepė, girdėjo šurmulį, triukšmą, tada perskambino dukrai atgal ir išgirdo anūkės G. B. verksmą, kukčiojimą, suprato, kad kažkas negerai nutiko, paklausė ,,kas nutiko?“. Jai dukra ir anūkė pasakė, kad tėtis Ž. B. jas mušė, anūkė labai verkė, kartojo ,,tėtis muša mašinoje“. Tada ji paklausė ,,kur Jūs esate? Kur ta mašina?. Jai atsakė, kad ,, (duomenys neskelbtini)“. Tada ji pasakė, kad atvažiuoja savo automobiliu pas jas. Nuvykusi į ,, (duomenys neskelbtini)“ namų kvartalą, tikslaus adreso nežino, bet netoli (duomenys neskelbtini), bet ne prie pat tų namų pamatė anūkę ir dukrą. Dukra įvardijo, kad pirmiausia Ž. B. mušė jai į galvą, po to mušė į petį, sakė, kad jai liko mėlynė, kurią ji matė pati. Anūkė sakė, kad matė kaip tėtis muša mamą, kad ji bandė tėčiui pilti vandenį iš butelio, kad jis nustotų mušti mamą. Kai ji pasiėmė anūkę su dukra, važiavo pas ją į namus, kad jos nusiramintų. (1 t., b.l. 95-98)
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja G. T. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato greito reagavimo II poskyrio tyrėja. Tikslaus laiko nepamena, tačiau atsimena, kad į policijos komisariatą kreipėsi moteris, kuri nurodė, kad vyras prieš ją smurtavo automobilyje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Prisimena, kad moteris nurodė, kad jai buvo suduoti smūgiai ranka ar delnu buvo suduoti, lyg į krūtinę. Sužalojimų pas moterį nesimatė. Moteris buvo susigraudinusi, nepamena ar minėjo jog jai kas skauda. Tiksliai nepamena, tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos G. T. parodymų matyti, kad ji parodė, kad ji yra Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 2-ojo poskyrio tyrėja. 2024-10-30 dirbo vyr. patrule, tą dieną dirbo tarnyboje kartu su Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. ir r. PK RS 2-ojo poskyrio tyrėju A. G.. Apie 13.55 val. iš Panevėžio apskr. VPK OVS budėtojų gavo nurodymą, kad reikia nuvažiuoti į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini), nes į jį atvyko moteris, kuri teigė, kad ją sumušė jos sugyventinis. Joms, nuvykus į policijos komisariatą, buvo bendrauta su R. K., kuri joms paaiškino, kad 2024 metų spalio 28 dieną, apie 10.00 val., važiavo kartu su sugyventiniu Ž. B. ir jų bendra dukra G. B. automobilyje BMW, (duomenys neskelbtini) gatve, Panevėžio mieste. Bevažiuojant, automobilyje tarp sugyventinio ir jos kilo žodinis konfliktas, kurio metu Ž. B. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, sudavė vieną kartą rankos kumščiu jai į galvos sritį ir ne mažiau tris kartus rankos kumščiu sudavė smūgius į krūtinės ląstą ir į kairės rankos žastą. Iš R. K. buvo priimtas pareiškimas. Nukentėjusioji R. K. buvo nusiminusi, jautėsi nuskriausta, buvo liūdna. Nekilo abejonių, kad ji yra nukentėjusioji, nes iš jos emocinės būklės jautėsi, kad ji patyrė fizinį smurtą. Savo kūno kamera nefilmavo priiminėjant pareiškimą iš R. K.. (1 t., b.l. 113-115).
Liudytoja I. Š. parodė, kad R. K. pažįsta kaip bendradarbę, Ž. B. nepažįsta. Ji (I. Š.) dirba valytoja „(duomenys neskelbtini)“, tame pačiame (duomenys neskelbtini) dirba ir R. K.. Darbo metu yra R. K. mačiusi sužalotą – ji buvo su mėlynę po kaire akimi, praskeltas antakis, ties akimi užklijuoti pleistriukai. Klausė jos iš kur atsirado mėlynė, bet ji atsakė, „ai nesvarbu“, todėl nebeklausinėjo jos daugiau. R. K. tuo metu buvo nusimynusi, nešneki. kas yra jai nebūdinga. Nepamena kada tiksliai tai buvo, tai buvo seniai. Iki to įvykio taip pat buvo mačiusi R. K. su mėlynėmis ant kojų. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos I. Š. parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios dienos ir laiko neprisimena, būdama darbe, esančiame (duomenys neskelbtini), įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)“, būdama darbo patalpoje, susitiko R. K., nes ji toje pačioje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Ji pamatė mėlynę R. K. veide. Tiksliai nepasakys, kurioje pusėje, lyg ir kairėje akies pusėje buvo mėlynė, kuri buvo aiškiai matoma akies zonoje. Dar matė, kad virš akies buvo užklijuoti specialūs pleistriukai, lyg tai būtų antakio praskėlimas. Ji tai pamačiusi, klausė R. K., ,,kas tau nutiko?“, ji atsakė, ,,ai, nesvarbu“. Daugiau apie tai jos neklausinėjo, ji jai nieko neatsakė, iš kur atsirado sužalojimas. Ankščiau, tikslaus laiko neatsimena, yra mačiusi ant jos rankų ir kojų mėlynes, kada darbo kambariuke ji persirenginėdavo, bet neklausė jos iš kur ant kūno atsiradusios mėlynės. (1 t., b.l. 101-103)
Liudytoja L. V. parodė, kad Ž. B. yra jos sūnus, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus Ž. B. gyveno kartu su R. K., turi bendrą vaiką. Su R. K. jos santykiai visada buvo geri, bendraudavo, nėra buvę nei vieno konflikto, R. K. niekada nėra užsiminusi apie galimą smurtą jos atžvilgiu. Ž. B. santykiai su R. K. taip pat buvo geri, labai gražiai sutarė, visur vyko, keliavo, kartu važiuodavo į koncertus. Ankščiau yra mačiusi pas R. K. mėlynių, nes ji dažnai pjaudavo žolę, užsigaudavo. 2024 m. rudenį sūnus jai (L. V.) užsiminė, kad R. K. buvo jam neištikima. Tai ir buvo jų skyrybų priežastimi. Po išsiskyrimo R. K. labai priekaištavo Ž. B., kai šis pradėjo bendrauti su kita moterimi. R. K. atrodė labai sunerimusi, keldavo konfliktus, nebelaido Ž. B. matytis su dukra. Pamena, kad 2024 spalio 27 d. anūkė miegojo pas ją (L. V.) namuose. Kitos dienos ryte apie 9 val. anūkę paėmė R. K.. Vėliau sūnus Ž. B. jai paskambino, kad R. K. su dukra atėjo į kavinę kur jis pusryčiavo, R. K. buvo įsiutusi. Vėliau kai sūnus grįžo į namu, matė, kad sūnaus veidas raudonas. Sūnus buvo pasimetęs, sakė, kad R. K. užpuolė jį automobilyje, puolė draskyti nagais, sūnus gynėsi mosuodamas rankomis.
Liudytoja E. V. parodė, kad Ž. B. yra jos draugas, R. K. nepažįsta. Su Ž. B. susipažino 2024 m. rugsėjo mėn. Žinojo, kad Ž. B. turi vaiką su R. K., su kuria išsiskyrė. R. K. jai rašė į socialinius tinklus, įžeidinėjo, todėl ji užblokavo ją. Kai R. K. sužinojo, kad Ž. B. draugauja su ja, pradėjo nebeleisti Ž. B. matytis su vaiku. Spalio 28 d., ryte, ji (E. V.) atėjo į kavinė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išgerti kavos, papusryčiauti. Ten sutiko Ž. B. su draugu R. M., prisėdo šalia. Vėliau į kavinę atėjo R. K. su dukra, praėjo pro šalį. Praeidamas R. K. jai pasakė „moteris – transvestitas“, matėsi, kad ji nusiteikusi nedraugiškai. R. K. su dukra atsisėdo prie kito staliuko. Papusryčiavusi, ji (E. V.) išėjo, Ž. B. liko, nes R. K. paprašė jo palaukti, nes norinti pasišnekėti. Kavinėje ji (E. V.) nematė jokio konflikto. Vėliau iš Ž. B. sužinojo, kad jis iš kavinės išvažiavo automobiliu kartu su R. K. ir dukra. Automobilyje R. K. pradėjo fiziškai pulti Ž. B., draskytis, rėkti. Ji (E. V.) matė įdrėskimą pas Ž. B. ant kaklo. Smulkiai apie įvykį Ž. B. neklausinėjo.
Liudytojas R. M. parodė, kad Ž. B. yra jo draugas. R. K. gerai pažįsta kaip buvusią Ž. B. sugyventinę. Nežino jokių Ž. B. smurto naudojimo R. K. atžvilgiu atvejų. 2024-10-28 jis karti su Ž. B. ir E. V. buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Į kavinę atėjo R. K., atsisėdo prie kito staliuko, bei pasakė Ž. B., kad šis prieitų prie jos kai baigs valgyti. R. K. atrodė susijaudinus, drebėjo visa, balsas buvo keistas. Pabaigęs gerti kavą, kartu su E. V. išėjo iš kavinės. Ž. B. nuėjo prie R. K.. Kas tarp jų vyko toliau nematė, nes išvažiavo iš kavinės. Sekančią dieną susitiko su Ž. B., kuris jam papasakojo, kad R. K. jį užpuolė automobilyje. Smulkiai neklausinėjo Ž. B. apie įvykį. Ž. B. kakle buvo matyti įdrėskimas, nubrozdinimas. Nepamena ar klausė Ž. B. apie šį nubrozdinimą. Ankščiau iki to įvykio ne kartą matė, kad R. K. vartotų smurtą Ž. B. atžvilgiu. Dėl įvairių priežasčių R. K. Ž. B. mušdavo, ten jų asmeninės priežastys.
Iš 2024-10-30 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Išlieta asfaltuota gatvė, vienoje kelio pusėje yra asfaltuotas pėsčiųjų takas, šalia jo tvora, kuria aptverta „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijos teritorija. Kitoje kelio pusėje yra gyvenamieji namai. Įvykio vieta yra BMW automobilyje. Minėtas automobilis stovi (duomenys neskelbtini), yra tamsiai mėlynos spalvos, dviejų durų. Automobilio salonas juodos spalvos. Ant galinio automobilio bamperio matomas valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos niekas nepaimta. (1 t., b.l. 22-30).
Iš 2024-11-08 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis tamsios spalvos, dviejų durų. Automobilio priekyje ir gale yra valst. Nr., gamintojo ženkliukai, raudonos ir baltos spalvos žibintai. Automobilio galiniai langai tamsinti. Apžiūrimas automobilio vidus, salonas juodos spalvos, odinės medžiagos, viduje matomas automobilio vairas, ant kurio yra gamintojo BMW ženkliukas, automatinė pavarų dėžė, matomos kairės pusės vairuotojo ir priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės, juodos spalvos guminės medžiagos kilimėliai. Automobilio salonas tvarkingas, nepažeista įprastinė tvarka. Automobilio galinėje pusėje, šalia vairuotojo sėdynės, ant juodos spalvos guminio kilimėlio matyti nukritusios plaukų šukos, daugiau kitų daiktų, esančių automobilio salone nematyti. Į automobilio galinę pusę patenkama pro priekines kairės ir dešinės pusės automobilio duris, atlenkus vairuotojo arba keleivio priekinės pusės sėdynes. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta. (1 t., b.l. 136-138).
Teismui buvo pateikti susirašinėjimo duomenys tarp R. K. ir Ž. B. (3 t., b.l. 170, 190), R. K. ir Ž. B. pokalbio garso įrašas bei jo dalinė stenograma (4 t., b.l. 21-24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija
Teismas ištyręs bylos įrodymus, įvertinęs įrodymų visumą, įvertinęs įrodymus atskirai ir ryšyje su kitais duomenis, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis Ž. B. padarė visas tris veikas, kuriomis jis yra kaltinamas, t.y. 2024 m., laikotarpyje nuo liepos 5 d., 23 val., iki liepos 6 d., 01 val., tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, rankomis stipriai suimdamas R. K., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, gulinčiai lovoje už riešų ir patraukdamas ją išstūmė iš lovos ant grindų, per du kartus, tai yra R. K. gulint ant grindų, o po to, jai stovint, kumščiais suduodamas R. K. iš viso ne mažiau kaip dešimt kartų į abiejų rankų bei kojų įvairias sritis, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą; 2024 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 22 d. imtinai, nuo 20 val. iki 22 val., vakare, tiksliau nenustatytą dieną ir valandą, namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kumščiu suduodamas vieną smūgį R. K., su kuria kartu bendrai gyveno neįregistravęs santuokos, į kairę akį, sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai R. K. fizinį skausmą; 2024 m. spalio 28 dieną, apie 10 val., Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) progimnazijos, adresu (duomenys neskelbtini), teritorija aptverta tvora, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jame sėdinčiai priekinėje keleivio sėdynėje R. K. tyčia kumščiu suduodamas: vieną kartą į galvos kairę pakaušio sritį, du kartus į krūtinės kairę sritį, vieną kartą į kairį petį ir du kartus į kairės rankos žastą, padarė dvi poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje ir dvi poodines kraujosruvas kairiame žaste, taip dėl padarytų R. K. dviejų poodinių kraujosruvų krūtinės kairėje pusėje ir dviejų poodinių kraujosruvų kairiame žaste nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą, o dėl suduotų R. K. vieno smūgio į galvos kairę pakaušio sritį ir vieno smūgio į kairį petį nukentėjusiajai R. K.sukėlė fizinį skausmą.
Nors kaltinamasis neigia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau tai paneigta bylos duomenų visuma. Visų pirma, nukentėjusioji duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, dėl esminių bylos aplinkybių t.y. kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu, buvo visiškai nuosekli. Vertinant Nukentėjusiosios R. K. parodymų patikimumą, teismas pažymį jog netikėti R. K. parodymais, įvertinus visų bylos duomenų visumą, teismas neturi pagrindo, kadangi šiuos parodymus patvirtina išvestiniai duomenys. Dėl 2024 m. liepos mėn. veikos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojos G. K. parodymai. Dėl 2024 m rugpjūčio mėn. veikos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojų I. Š. parodymai, liudytojos G. B. parodymai. Nors šios liudytojos paties smurto atvejų nematė, tačiau minėtos liudytojos veikų padarymo laikotarpiu matė pas nukentėjusiąją mėlynes, kas atitiko nukentėjusiosios parodymus dėl smurto aplinkybių. Dėl 2024-10-28 veikos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojų G. B., G. K. G. T. apklausos protokolai, specialisto išvada apie R. K. padarytų sužalojimų. Liudytojos G. K. bei G. T. paties įvykio nematė, tačiau apie Ž. B. smurtinius veiksmus sužinojo iš R. K.. Ž. B. gynėjo pateikti duomenys – Ž. B. ir R. K. įrašytas pokalbis nepaneigia Ž. B. padarytų veikų, bei nepatvirtina Ž. B. versiją jog R. K. jį apkalba. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad Ž. B. kaltinime nurodytomis datomis smurtavo prieš R. K., sukėlę jai fizinį skausmą, 2024-10-28 nežymiai ją sužalojo. Šie kaltinamojo veika yra pilnai įrodyti ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. bei 140 str. 1 d.
Skirdamas bausmes Ž. B. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Skiriant bausmes Ž. B. įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Ž. B. padarytos veikos yra tyčinės, smurtinės, baigtos. Nukentėjusiajai R. K. veikų padarymo metu buvo sukeltas fizinis skausmas, 2024-10-28 veikoje R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ž. B. padarė 3 nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. Ž. B. ankščiau neteistas, jis dirba, baustas administracine tvarka (3 t., b.l. 10-12).
Įvertinęs tai, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis artimas vidurkiui. Ž. B. skirtini teismo nustatyti įpareigojimai. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, iš dalies jas sudedant – prie paskirtos didesnės bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės.
Nukentėjusioji R. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 neturtinės žalos atlyginimo bei 1400 Eur proceso išlaidas (3 t., b.l. 180-183, 186-189). Nurodė, kad dėl Ž. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, 2024-10-28 buvo sužalota, dėl sužalojimų turėjo nepatogumų darbe, patyrė stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą pažeminimą, emocinį šoką. lankėsi psichologo konsultacijose, vartojo vaistus.
Civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, tyčios formą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė sužalojimą, skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, neabejojama, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji, turėjo išgyvenimų, nepatogumų, patyrė stresą, patyrė skausmą. Dėl nukentėjusiojo veiksmų nukentėjusioji 2024-10-28 buvo nežymiai sužalota. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas įvertinęs aplinkybių visumą, nusikalstamų veikų aplinkybes bei pobūdį, pilnai tenkina nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos teisinei pagalbai – 1400 Eur pripažintinos nukentėjusiosios turėtomis proceso išlaidomis ir priteistinos iš Ž. B. nukentėjusiajai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai turintys reikšmės bylai tirti - CD su G. B. apklausos vaizdo įrašu (3 t. galinis viršelis); CD su R. K. ir Ž. B. pokalbio įrašu (4 t., b.l. 24) nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2 veikos), 140 str. 1 d. ir paskirti jam bausmes:
- už BK 140 str. 2 d. veikos padarymą (2024-07-05 – 2024-07-06 veika) paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- už BK 140 str. 2 d. veikos padarymą (2024-08-15 - 2024-08-22 veika) paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
- už BK 140 str. 1 d. veikos padarymą (2024-10-28 veika) paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 5 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Paskirtas bausmes BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinti, iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės) ir paskirti Ž. B. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams be intensyviosios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Priteisti iš Ž. B. nukentėjusiajai R. K. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 1400 Eur jos turėtų proceso išlaidų.
A. Ž. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti - CD su G. B. apklausos vaizdo įrašu; CD su R. K. ir Ž. B. pokalbio įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.