- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- 2-17330-945/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13122-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- Ž. G.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai Ž. G., suinteresuotam asmeniui E. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. G., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą išdavimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti ir patenkinti prašymą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo. Pareiškėja nurodė, kad paveldimą turtą sudaro: pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai (kanal. šulinys, rezervuaras, baseinas, tvora, kiemo aikštelė, 1/2 šulinio), esantys (duomenys neskelbtini); 52,81 Lt piniginė įmoka, sumokėta 1993 m. vasario 3 d. Valstybinės vienkartinėmis išmokomis neindeksuotomis 32 kartus už naudojamą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko teisės priėmus palikimą nebus pažeistos, kadangi paveldėtas turtas bus saugomas iki sūnaus pilnametystės ir naudojamas tik vaiko poreikiams ir interesams užtikrinti. 2013 m. rugsėjo 29 d. mirė R. G., kuris yra paveldėtojų E. G. ir M. G. tėvas. Pagal šeimos susitarimą nutarta, kad palikėjo turtą lygiomis dalimis paveldės abu R. G. vaikai. Ž. G. nepilnamečio M. G. mama - įstatyminė atstovė, atstovaujanti savo vaiko teisinius interesus. 2013 m. spalio 2 d. duktė ir paveldėtoja E. G. šeimos vardu kreipėsi į Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarę A. P. dėl turto paveldėjimo po tėvo mirties. Iš notaro gavo informaciją, kad mirusysis nesikreipė į notarą ir nepateikė pareiškimo paveldėti savo močiutės O. G., mirusios 2000 gruodžio 6 d., turtą, nors jo močiutė O. G. 2000 m. rugpjūčio l d. buvo surašiusi testamentą, kuriuo išreiškė savo valią jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą arba įmoką už žemės sklypą ir pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti vieninteliam anūkui R. G.. Iš notarės sužinojo, kad palikėjo vaikai, norėdami paveldėti nurodytą turtą, pirmiausiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi paveldėtojas M. G. yra nepilnametis, visus paveldėjimo reikalus ėmė tvarkyti duktė E. G.. Surinkus visus reikiamus dokumentus, E. G. 2014 m. sausio 20 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas pareiškimą patenkino visiškai - sprendimas priimtas 2014 m. kovo 13 dieną. Tuomet pagal įstatyme nustatytus terminus pareiškėja turėjo laukti, ar sprendimas nebus apskųstas ir įsigalios. Į Kauno m. 15-ojo notarų biurą su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo kreiptasi 2014 m. gegužės 9 d. Tą pačią dieną buvo gautas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Pagal tolesnius notaro nurodymus buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą, iš kurio 2014 m. gegužės 15 d. gautas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nuosavybės teisė priskirta R. G.. Kauno m. 15-tame notarų biure buvo suteikta informacija, kad pareiškėja, kaip nepilnamečio M. G. įstatyminė atstovė, galės paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo tik tada, kai nekilnojamas turtas bus perrašytas R. G. vardu ir kai bus gautas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Kol šios teismo nutarties neturi, negali paduoti notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu. Dokumentų tvarkymas ir laukimas kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo bei gautas liudijimas, kad R. G. paveldi testamente nurodytą turtą, užtruko daugiau kaip pusę metų (pirmas kreipimasis į notarų biurą buvo nepraėjus ir mėnesiui po palikėjo R. G. mirties, o nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas gautas 2014 m. gegužės 15 d.). Dėl nurodytų aplinkybių į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kreipėsi tik 2014 birželio 23 d. 2014 m. birželio 27 d. gavo Kauno apylinkės teismo nutartį (civilinė byla Nr. S2-15889-528/2014), kuria prašymas netenkinamas, motyvuojant tuo, kad terminas palikimui priimti yra pasibaigęs. Kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos negalėjo, nes tuo metu vyko teisiniai procesai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu galėjo kreiptis tik tada, kai nuosavybės teisė palikėjo R. G. vardu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Pati pareiškėja nurodė į palikimą nepretenduojanti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. G. nurodė, kad su pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis sutinka. Teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad E. G. ir M. G. tėvas R. G. mirė 2013 m. rugsėjo 29 d. santuokoje (b.l. 7-8). Po jo mirties 2013 m. spalio 22 d. Kauno m. 15-ojo notarų biure E. G. iniciatyva užvesta paveldėjimo byla (b.l. 11). Notarė A. P. 2013 m. lapkričio 12 d. nurodė, kad po O. G., mirusios 2000 m. gruodžio 16 d., mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l.12). E. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., miręs 2013 m. rugsėjo 29 d., priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti po savo močiutės O. G. mirties likusį turtą. 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu nusprendė pareiškimą patenkinti visiškai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. po O. G. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (b.l. 15-16). R. G. vardu nuosavybės teise registruotas pastatas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-23). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja pagal apyrašą priimtų palikimą savo sūnaus M. G. vardu po jo tėvo R. G. mirties (b.l. 24).
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą po R. G., mirusio 2013 m. rugsėjo 29 d., mirties atsiradusiam palikimui priimti, nes įstatymo nustatytu terminu neatliko minėtų CK 5.50 str. 2 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja ir jos atstovaujamas nepilnametis vaikas pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydami, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių.
Pagal CK 5.57 str. 1 d., jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576-578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).
Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad M. G. tiek palikimo atsiradimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra nepilnametis, palikimą jo vardu, pateikdama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, turėjo priimti jo atstovė pagal įstatymą – motina Ž. G.. M. G. motina kartu su dukra E. G. inicijavo teisminį procesą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G., miręs 2013 m. rugsėjo 29 d., priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti po savo močiutės O. G. mirties likusį turtą, todėl nustatytu terminu į notarą nesikreipė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens E. G. paaiškinimais. M. G., būdamas nepilnamečiu, neturi visiško civilinio veiksnumo ir negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, jis įstatymo nustatytą terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo praleido ne dėl savo kaltės. Tai, kad M. G. įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, negali lemti neigiamų pasekmių atsiradimo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų negalėjimas atstovauti savo interesams laikytina svarbia priežastimi atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Neatnaujinus termino palikimui priimti būtų pažeisti nepilnamečio turtiniai interesai. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (CK 3.3 str. 2 d.). Vaiko interesų viršenybės principas yra pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog M. G. įstatyminė atstovė elgėsi nesąžiningai, o procesinį terminą praleido dėl aplaidumo ir nerūpestingumo. Tai, kad M. G. motina, kaip jo atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo, neturėtų lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo M. G.. Atsižvelgtina ir į tai, kad praleisto termino trukmė nėra nepateisinamai didelė, jog būtų pagrindas atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, vertinant termino atnaujinimo galimybę civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti pratęsimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų suinteresuotų asmenų teises, suinteresuotas asmuo E. G. dėl termino atnaujinimo neprieštarauja.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens E. G. paaiškinimus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėja įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po R. G. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas.
Prašymas išduoti teismo leidimą Ž. G. nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą po jo tėvo R. G. mirties tenkintinas (CK 3.188 str. 1 d. 2 p.). Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu nusprendė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. po O. G. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (b.l. 15-16), todėl jo vaikai įgijo teisę įstoti į paveldėjimo santykius vietoje savo mirusio tėvo (CK 5.12 str.). Interesų konflikto tarp nepilnamečio M. G. ir jo motinos Ž. G. nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams laikytina, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, Ž. G. išduotinas leidimas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. G. mirties (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str., 13 str. 1 d., Civilinio kodekso 3.186 str. 1 d.). Siekiant apsaugoti nepilnamečio interesus, dalyvaujantiems byloje asmenims teismo posėdžio metu sutikus, palikimą leistina priimti pagal apyrašą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis CPK 578 str., 579 str., 582 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą nepilnamečio vaiko M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. rugsėjo 29 d., mirties.
Išduoti teismo leidimą pareiškėjai Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2013 m. rugsėjo 29 d., mirties.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.