Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Donato Blinstrubio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju - konduktoriumi, (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. B., neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas policijos įstaigos išduoto leidimo įgyti laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, įgijo pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 vamzdį, skirtą šaudyti 9 mm kalibro (9x19, 9 mm Luger) centrinio įskėlimo šoviniais, kuris pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 ir 66 punktus yra laikomas pagrindine šaunamųjų ginklų dalimi, t. y. šaunamuoju ginklu ir laikė jį savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje esančios komodos spintelėje iki 2024 m. rugsėjo 11 d., kol apie 9.15 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. B. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamuosius ginklus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo (pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga) įgijo pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinį šautuvą „B3-3“ modelio, be gamyklinio numerio, kuris pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalį yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes neturi identifikacinių numerių, skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, priskiriamą C kategorijos ginklams. Taip pat, pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalį neteisėtai, t. y. iš asmens, kuris neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais, įgijo pramoninės gamybos (SSRS) 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „IŽ - 22“ numeris H62871, skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Tęsdamas neteisėtus veiksmus, 2023 metais, tiksliai nenustatytu laiku, minėtus nešaunamuosius ginklus pasiėmė iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi, parsinešė juos į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir laikė gyvenamojo namo palėpėje iki 2024 m. rugsėjo 11 d., kol apie 9.15 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

2. L. B. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu neprisipažino. Vėliau duodamas parodymus kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, tačiau teigė nežinojęs, kad įtarime nurodytais daiktais disponuoja neteisėtai. Parodė, kad 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje esančios komodos spintelėje rastos ir paimtos metalinės detalės: pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 vamzdis, skirtas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“, numeris 152291, apsodas, pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ uokso dangtelis, uokso dangtelio fiksatorius ir grąžinamoji spyruoklė, kurias jam 2011 ar 2012 metais perdavė V. B., kuris mūrijo koklinį pečių jo gyvenamajame name, t. y. statybų metu. Šių detalių jis neprašė, V. B. atnešė ir pasakė, kad čia jam (L. B.) kaip kariškiui senovinės detalės. Detalės gulėjo tame stalčiuje nuo tada kai jam perdavė. Ankstesnių kratų metu jos pareigūnų nesudomino, detalės paimtos nebuvo. Kadangi ankstesnių kratų metu pareigūnai neėmė ir neperspėjo, kad negalima jų laikyti, nežinojo, kad jos yra draudžiamos. Taip pat, dėl 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos metu jo gyvenamojoje vietoje – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), palėpėje rasto ir paimto pneumatinio šautuvo „B3-3“ modelio, be gamyklinio numerio, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes neturi identifikacinių numerių, skirto šaudyti 5,5 mm kalibro kulkomis, priskiriamo C kategorijos ginklams, parodė, kad nori pakomentuoti apie abu šautuvėlius, tuo pačiu ir apie „IŽ“, kurie kratos metu rasti jo namuose. 2015-2022 metais (duomenys neskelbtini) auklėtiniams vedė karinio rengimo būrelį. Veikla buvo registruota. Būrelis buvo priskirtas neformalaus švietimo veikloms. Kadangi būrelį vedė visuomeniniais pagrindais, negaudamas atlyginimo, veikla nebuvo finansuojama, naudojo mokomąsias priemones, kurias paaukodavo ar padovanodavo žmonės. Šautuvėliai buvo padovanoti kartu su kitomis priemonėmis – palapinėmis, miegmaišiais, puodais, viskuo ką naudojo. Kas būtent kokias priemones davė neregistravo, nefiksavo. Per 7 metus buvo daug visko paaukota. Abu šautuvai buvo perduoti neveikiantys, jis juos pats sutvarkė. Padaręs nusikalstamą veiką neprisipažįsta. Šautuvėliai buvo naudojami edukacijai ir ugdymui, mokytis ginti tėvynę. 2022 metais nustojo vesti būrelį, todėl abu šautuvėlius parsinešė į namus ir įkišo palėpėje į sandėliuką. Nuo 2022 metų jų nenaudojo ir jokių nusikaltimų nedarė. Kad reikia leidimų kažkokiems šautuvams žinojo, tačiau nežinojo, kad tie vaikiški šautuvėliai yra draudžiami, nežinojo kokiai kategorijai jie priskirti. Kadangi švininius šovinukus pirkdavo oficialioje parduotuvėje Vilniuje, prie Spaudos rūmų ginklų parduotuvėje, šovinėlius parduodavo be leidimų, todėl nepagalvojo, kad šautuvėliams reikia leidimų. Kas jam perdavė šautuvėlius, neprisimena. L. B. 2025 m. gegužės 6 d. rašytiniuose parodymuose parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs dvi nusikalstamas veikas – laikydamas vaikiškus šautuvėlius, antikvarines aštuoniasdešimties metų senumo ginklo detales ir karišką peilį be leidimo. Supranta, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, o kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi žinoti, išmanyti ir vadovautis įstatymais, dėl to prašo jį nuteisti maksimalia bausme, kad daugiau nesugalvotų vesti vaikams edukacijų, kaupti istorinių senienų ir turėti trumpesnių už virtuvinius, bet kariškų peilių. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, jo manymu, griežtai nuteistas bus stipriai pamokytas ir ateityje studijuos visas naujausias įstatymų redakcijas, idant daugiau nepadarytų nusikaltimų, susijusių su ginklų ir sprogmenų laikymu be leidimo. Taip pat tikisi, jog atlikęs teismo paskirtą bausmę atgaus pasą ir galės vykti kovoti į Ukrainą bei ginti Europos suverenitetą. Prašo rašytinius parodymus prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir laikyti jo parodymų sudėtine dalimi. Papildomos apklausos, vykusios 2025 m. birželio 10 d. metu, parodė, kad dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, prisipažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos protokolo duomenimis, atlikus kratą L. B. gyvenamojoje vietoje, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), be kitų daiktų rasta ir paimta: pneumatinis ginklas Nr. H6287 (kiti skaičiai nesimato), pneumatinis ginklas, penkios metalinės, įvairios ginklų dalys;

3.2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2024 m. rugsėjo 17 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2518971-24 duomenimis: tirti pateiktas vamzdis (Pav. Nr. 2a) rastas ir paimtas 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 vamzdis. Jis skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9x19, 9 mm Luger) centrinio įskėlimo šoviniais. Šis vamzdis priskiriamas prie A kategorijos pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Tirti pateiktas vamzdis (Pav. Nr. 2b) rastas ir paimtas 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x19, 9 mm Luger) pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 apsodas. Šis apsodas prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių nepriskiriamas. Tirti pateiktas dangtelis (Pav. Nr. 2c), dangtelio fiksatorius (Pav. Nr. 2d) ir spyruoklė (Pav. Nr. 2e), rasti ir paimti 2024 m. rugsėjo 11 d. kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x19, 9 mm Luger) pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ uokso dangtelis, uokso dangtelio fiksatorius ir grąžinamoji spyruoklė. Pateikti uokso dangtelis (Pav. Nr. 2c), uokso dangtelio fiksatorius (Pav. Nr. 2d) ir grąžinamoji spyruoklė (Pav. Nr. 2e) prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių nepriskiriami;

3.3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2024 m. spalio 4 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2713737-24 duomenimis: tirti pateiktas šautuvas (Pav. Nr. 2) rastas ir paimtas 2024 m. rugsėjo 11 d. atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos, 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinis šautuvas „B3-3“ modelio, be gamyklinio numerio. Jis skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis. Šis šautuvas yra C kategorijos nešaunamasis ginklas. Jis šaudymui tinkamas;

3.4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2024 m. spalio 6 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2720240-24 duomenimis: tirti pateiktas šautuvas (Pav. Nr. 2) rastas ir paimtas 2024 m. rugsėjo 11d. atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), yra pramoninės gamybos (SSRS) 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „IŽ - 22“ numeris H62871, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis. Šautuvas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Dėl paleidžiamojo mechanizmo defekto pateiktas šautuvas tirti pateiktoje būklėje šaudymui netinkamas. Užtaisant šautuvą, ranka prilaikant ir nukreipiant nuleistuko svertą, kad jis užfiksuotų stūmoklį kovinėje padėtyje, pateiktas šautuvas šaudymui tinkamas atskirais pavieniais šūviais;

3.5. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas laikyti (nešiotis) ginklus L. B. neišduotas;

3.6. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad šiuo metu dirba B. bendruomenėje, Vaikų dienos centre, socialiniu pedagogu. L. B. pažįsta daugiau nei 10 metų, susipažino kai jis buvo B. vaikų globos namų direktoriumi. L. B. pasiūlė įsidarbinti B. vaikų globos namuose, socialinio darbuotojo pareigose, kur jis vykdė neformalųjį švietimą, mokė vaikus motociklizmo ir karybos, buvo susidomėjęs jaunųjų šaulių veikla. L. B. turėjo du pneumatinius šautuvus, kad tai pneumatiniai, suprato iš jų konstrukcijos, jiems leidimo nereikėjo, juos L. B. naudojo vaikų karybos ugdymui. Iš kur L. B. juos buvo gavęs, nežino, jis pats dar vieną pneumatinį šautuvą buvo iš savo asmeninių lėšų nupirkęs ginklų parduotuvėje Vilniaus mieste, prie Spaudos rūmų, kurį L. B. taip pat naudojo vaikų karybos ugdymui. Šovinukus taip pat pirkdavo iš tos pačios ginklų parduotuvės. Vaikai buvo mokomi šaudyti. Vaikų globos namų teritorijoje buvo įsirengę šaudyklėlę iš dviejų stulpų ir lentų. Vaikų globos namų pastate esančioje patalpoje po pratybų, tiek jis savo vieną, tiek L. B. du pneumatinius šautuvus padėdavo, patalpa būdavo užrakinama. L. B. ginklai visą laiką buvo B. vaikų globos namuose iki tol kol jis įkūrė legioną ir išvyko kariauti į Ukrainą. 2023 m. L. B. atvyko į buvusius B. vaikų globos namus, kur šiuo metu įsikūrusi B. bendruomenė, ir pasakė, kad nori pasiimti du pneumatinius šautuvus. Jis sakė, kad įkūrė legioną, važiuoja kariauti į Ukrainą ir tų šautuvų pagalba nori apmokyti kareivukus šaudyti, t. y. kad kareivukai įgautų pradinių įgūdžių, išmoktų taikytis, šaudyti. Tuo metu, kai L. B. buvo įtariamas dėl baikerio nužudymo, kai buvo suimtas jo du pneumatiniai ginklai buvo laikomi B. vaikų globos namų patalpose. Kai L. B. buvo suimtas, į Vaikų globos namus atvykę policijos pareigūnai atliko vaikų apklausas, tačiau apie pneumatinius ginklus, neklausinėjo. L. B. vykdoma veikla B. vaikų globos namuose nebuvo finansuojama, viską jis su L. B. darė savomis lėšomis. Kai L. B. oficialiai įregistravo neformalųjį švietimą, t. y. motociklizmą, pajamas gaudavo iš vaikų krepšelio, kuris būdavo skiriamas per neformalųjį švietimą. L. B. veiklai vykdyti eiliniai fiziniai asmenys dovanojo šalmus, aprangą, motociklistų batus, akinius, apsaugas. Ginklai, šaudmenys dovanojami nebuvo. L. B. apie vykdomą veiklą B. vaikų globos namuose teikė parengtą metodinę medžiagą, buvo surašęs savo veiklos planą;

3.7. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. S. parodė, kad L. B. buvęs kolega, kartu dirbo B. vaikų globos namuose, kurie 2019 m. buvo uždaryti. L. B. vaikų globos namuose dirbo socialiniu darbuotoju. Kai vaikų globos namai buvo uždaryti, L. B., kaip ir ji, įsidarbino Vaikų dienos centre, tai buvo 2020 m., ji dirbo socialinio darbuotojo padėjėja. L. B. tiek globos namuose, tiek Vaiko dienos centre užsiėmė vaikų užimtumu – veikla, kurią daro vaikai, grįžę iš mokyklos, vaikus mokė motociklizmo ir karinio rengimo. L. B. veikla buvo finansuojama iš neformalaus ugdymo krepšelio. Kažkiek prisidėdavo dienos centro biudžetas, vaikų globos namų biudžetas. Buvo nupirkti motociklai iš paramos gavėjų lėšų, šalmai, aprangos vaikams ir t. t. Kaip mokomąją priemonę L. B. naudojo ir šautuvus, matė, kad jų turėjo du – vieną ilgesnį apie 1 metrą, kitą – mažesnį apie 40 cm ilgio. Kas tai per šautuvai ir iš kur L. B. juos buvo gavęs, nežino, taip pat nežino kur jis juos laikė. Paskutinį kartą šautuvus pas L. B. matė 2022 m. pradžioje, kai jis nusprendė išeiti iš darbo ir kraustytis gyventi į Klaipėdą. L. B. veikla buvo finansuojama iš neformalaus švietimo krepšelio, iš paramos (kai gyventojai skirdavo 2 % savo pajamų mokesčio). Iš gautų finansų buvo perkamos įvairios prekės vaikams, tačiau tikrai ne ginklai ar šaudmenys. L. B. jokio atlygio už vedamus būrelius vaikams, t. y. už neformalią veiklą, negaudavo, gaudavo algą tik kaip socialinis darbuotojas. L. B. metodinės medžiagos, ar savo kompetencijas pagrindžiančių dokumentų, neteikė;

3.8. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. S. parodė, kad dirbo B. vaikų globos namuose, buhaltere. L. B. pažįsta, B. vaikų globos namuose jis dirbo socialiniu darbuotoju. Žino, kad L. B. vaikus mokė motociklizmo. Ar su vaikais užsiiminėjo kokia nors kita veikla nežino. Žinojo, kad vieną pneumatinį šautuvą buvo nupirkęs B. vaikų globos namų direktorius V. P.. Šautuvas buvo pirktas už B. vaikų globos namų pinigus. Tiek V. P., tiek L. B. mokydavo vaikus šaudyti iš to pneumatinio šautuvo. Kad kas nors būtų turėjęs kitų šautuvų, nematė. Jos manymu, L. B. motociklizmo burelis B. vaikų globos namuose ir skaitėsi kaip neformalus švietimas, tačiau apie tai nieko papasakoti negali, nes nieko nežino. Kažkokios lėšos buvo skiriamos L. B. veiklai vykdyti, buvo perkami degalai motociklams, šalmai. Ar L. B. teikė kokią nors parengtą metodinę medžiagą nežino;

3.9. Lietuvos kariuomenės Karo Komendantūrų valdybos 2025 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. Nr. 30-G-10657) duomenimis, L. B. privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje nėra atlikęs. Nuo 1995 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. lapkričio 18 d. mokėsi Lietuvos karo akademijoje, nuo 1994 m. birželio 16 d. iki 1999 m. gruodžio 2 d. tarnavo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariu savanoriu, nuo 1997 m. liepos 21 d. iki 2002 m. gegužės 24 d. ir nuo 2002 m. gegužės 28 d. iki 2004 m. kovo 29 d. tarnavo Lietuvos kariuomenėje (profesinė karo tarnyba). L. B. nebuvo siųstas į misijas ir nedalyvavo tarptautinėse operacijose.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą, už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 80 MGL (3 000 Eur) baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 160 MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Motyvuojamoji dalis

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti L. B. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Straipsnio dispozicijoje numatyti veiksmai, kaip ir numatyti objektai, yra alternatyvūs, todėl bet kurio iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

10. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo įgytas ir laikytas pramoninės gamybos 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 vamzdis, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9x19, 9 mm Luger) centrinio įskėlimo šoviniais pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 ir 66 punktus yra laikomas pagrindine šaunamųjų ginklų dalimi, t. y. šaunamuoju ginklu, kuriam būtinas policijos įstaigos išduotas leidimas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnis), tokio leidimo kaltinamasis neturi, todėl laikytina, kad neteisėtai įgijo ir laikė kaltinime nurodytą šaunamąjį ginklą.

11. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nešaunamasis ginklas – įrenginys arba daiktas, sukonstruotas arba pritaikytas naudoti kaip ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Pagal veikimo būdą nešaunamieji ginklai yra šaltieji ginklai. Tai nešaunamieji ginklai, kuriais naudojantis raumenų jėga, per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti arba kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti); taigi šaltieji ginklai gali būti duriamieji, duriamieji ir kertamieji, smogiamieji, triuškinamieji, svaidomieji ir pan. Nešaunamojo ginklo nešiojimas, tai jo turėjimas su savimi. Subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą ir to nori.

12. Minėtu atveju L. B. įgyti ir laikyti pramoninės gamybos 5,5 mm (.22) kalibro pneumatinis šautuvas „B3-3“ modelio, be gamyklinio numerio, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes neturi identifikacinių numerių (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalis), skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, priskiriamas C kategorijos ginklams bei pramoninės gamybos (SSRS) 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „IŽ - 22“ numeris H62871, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, įgytas iš asmens, kuris neturi teisės verstis prekyba civilinėje apyvartoje ginklais (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalis), kuriems leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnis), tokio leidimo kaltinamasis neturi, todėl neteisėtai įgijo ir laikė kaltinime nurodytus nešaunamuosius ginklus.

13. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojų parodymai, tiek kratos protokolo duomenys, tiek Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio specialisto išvadose pateikta informacija. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad L. B. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

15. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, 258 straipsnio 2 dalis); L. B. kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino ne iš karto, teigė, kad nežinojęs, kad įtarime nurodytais daiktais disponuoja neteisėtai ir tik vėliau prisipažino kaltu ir dėl nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi, todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis); dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju - konduktoriumi, (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą, per 5 metų laikotarpį administracine tvarka baustas vieną kartą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą bausmę - 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

16. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 258 straipsnio 2 dalies pakeitimai (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija). Be ankstesnėje šio straipsnio dalies redakcijoje numatytų baudos ir arešto bausmių papildomai įtvirtintos ir viešųjų darbų, laisvės apribojimo bausmės. Esant tokiai teisinei situacijai, naujasis baudžiamasis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl L. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV 3060 redakcija).

17. Atsižvelgiant į tai, kad viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka, į tai, kad tokio sutikimo byloje nėra, kaltinamajam už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skiriama 80 MGL (3 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedama švelnesnė bausmė, paskiriant galutinę – 240 MGL (12 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė - 160 MGL (8 000 Eur) dydžio bauda.

18. Kaltinamasis suformulavo prašymą baudą sumažinti iki 5 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad yra luošas, turi keturis vaikus, kuriuos išlaiko. Visgi pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie kaltinamojo sveikatą, bei jo išlaikytinius, nėra nustatytų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kas reiškia, jog nėra pagrindo skirti kaltinamojo norus atitinkančią bausmę, todėl kaltinamojo prašymas netenkinamas.

Dėl kaltinamojo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis

20. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

21. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis yra darbingas, turi išlaikytinių. Teismas, įgyvendindamas pareigą nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžia, jog kaltinamasis būdamas darbingas, paskirtą baudą turi galimybę sumokėti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį.

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

22. Nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. B. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė ir Lietuvos Respublikos pasas), rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti. Teismo vertinimu, kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelė, Lietuvos Respublikos pasas) paėmimas turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, likimo

23. Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti klausimą ir dėl daiktinių įrodymų likimo (BPK 421 straipsnio 5 punktas). Bylos duomenimis, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje saugomą pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ numeris 152291 vamzdį, apsodą, uokso dangtelį, uokso dangtelio fiksatorių ir grąžinamąją spyruoklę, pneumatinį ginklą „B3-3“ modelio be gamyklinio numerio ir pneumatinį šautuvą „IŽ-22, Nr. H62871, 4,5 mm kalibro, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui. Kompiuterines laikmenas – 3 vnt. su garso ir vaizdo įrašais, esančiais baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį - 200 (dviejų šimtų) MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį – 80 (aštuoniasdešimties) MGL (3 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) MGL (12 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) MGL (12 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 160 (vieno šimto šešiasdešimties) MGL (8 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, L. B. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. B. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pistoleto kulkosvaidžio „Carl Gustaf M/45“ Nr. 152291 vamzdį, apsodą, uokso dangtelį, uokso dangtelio fiksatorių ir grąžinamąją spyruoklę, pneumatinį ginklą „B3-3“ modelio, be gamyklinio numerio ir pneumatinį šautuvą „IŽ-22, Nr. H62871, 4,5 mm kalibro, saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūros prie Vidaus reikalų ministerijos Gynybos išteklių skyriui. Kompiuterines laikmenas – 3 vnt. su garso ir vaizdo įrašais, esančiais baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti L. B., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-878-1196/2025 pagal 2025 m. liepos 2 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-878-1196/2025 pagal 2025 m. liepos 2 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-878-1196/2025 pagal 2025 m. liepos 2 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.