Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1) 1999 m. gegužės 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 225 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) 2003 m. birželio 26 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2003 m. rugsėjo 16 d. iš įkalinimo įstaigos paleistas lygtinai, 2003 m. gruodžio 22 d. išbrauktas iš įskaitos pataisos inspekcijoje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. B. 2025 m. spalio 15 d., apie 20.55 val., Utenos mieste, Vyžuonų gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 432 straipsniais, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir apklausų metu paaiškino, kad 2025 m. spalio 15 d. vakare, namuose išgėrė stikliuką likerio ir pora taurių šampano, nes jau neplanavo niekur važiuoti. Apie 20.40 val. jam paskambino sūnus, kad jį paimtų iš sporto centro, nes jis neturi kaip grįžti. Žmonos tuo metu namuose nebuvo. Nesijautė neblaivus, todėl nedvejodamas sėdo už savo automobilio vairo ir nuvažiavo prie arenos, paėmė sūnų. Grįžtant namo sustabdė policijos pareigūnai. Neneigė vartojęs alkoholio maždaug valandos laike. Pats nustebo, kai pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 1,67 promilių girtumas, o antru - 1,55 promilių girtumas. Gailisi dėl nusikalstamos veikos, kad neįvertino savo būklės ir būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo. Toks elgesys ateityje nepasikartos, jam tai buvo pamoka (b. l. 69-72, 98-99).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2025 m. spalio 16 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Utenos rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. spalio 15 d., Utenoje, Vyžuonų gatvėje, vykdant neblaivių vairuotojų kontrolę, apie 20.55 val., patikrinimui sustabdyta motorinė transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojui R. B., apie 20.58 val. pirmu tikrinimu nustatytas 1,67 promilių neblaivumas, apie 21.20 val., antru tikrinimu – 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 32-33).

Iš 2025 m. spalio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu Utena, Vaižganto g., šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-14).

Iš 2025 m. spalio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūno kūno kamera darytas garso ir vaizdo įrašas. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas bendrauja su R. B., sėdinčiu automobilyje. Pareigūnui paklausus, ar vairuotojas vartojęs alkoholinių gėrimų, R. B. atsako, kad maždaug prieš valandą išgėrė šampano ir važiavo pasiimti vaiko. Įraše užfiksuota, kaip alkoholio kiekio matuokliu R. B. tikrinamas blaivumas. 20.53 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatomas 1,67 promilių neblaivumas, 21.15 val. - 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 38-41).

Iš neblaivumo testų matyti, kad 2025 m. spalio 15 d. 20.58 val. alkoholio kiekio matuokliu R. B. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas. 21.20 val. - 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 28, 29).

Iš AB Regitra išrašo matyti, kad automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra R. B. (b. l. 31).

VšĮ Emprekis pateiktame išraše matyti, kad analogiško automobilio Volvo V70, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 380 Eur su PVM (b. l. 42).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad R. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Šią išvadą teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. R. B. pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, sutiko su nustatytu neblaivumo laipsniu. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, alkotesterio parodymų kvituose, Neblaivumo nustatymo akte bei kituose procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama R. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarytą netiesiogine tyčia.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. B. laidavimą be užstato. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išreiškė labai kritišką požiūrį į savo poelgį, vertina tai, kaip gyvenimo pamoką, pasižada ateityje nenusikalsti. Nurodo, kad santykiai su sutuoktine yra geri, artimi, jis paiso jos nuomonės, abu labai išgyveno dėl jo netinkamo poelgio (b. l. 98-99).

A. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (b. l. 90). Teisiamojo posėdžio metu A. B. savo prašymą palaikė. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, jų santykiai geri, sutuoktinis jos klauso. Teisiamojo posėdžio metu išreiškė labai kritišką požiūrį į kaltinamojo elgesį. Mano, kad galės daryti jam teigiamą įtaką (b. l. 98-99).

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės A. B. laidavimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padarius nusikalstamą veiką. Jo nusikalstamais veiksmais turtinė ar neturtinė žala nebuvo padaryta. Jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis praeityje buvo teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs (b. l. 49-51), 5 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą už administracinį nusižengimą, nusisijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, paskirtą baudą sumokėjęs (b. l. 52-53), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 61), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b. l. 48). Nurodyti duomenys leidžia daryti teismui išvadą, kad kaltinamasis nėra charakterizuojamas neigiamai. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą. Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamasis R. B. nėra linkęs pažeidinėti teisės normų reikalavimus ar visuomenėje nusistovėjusias moralės normas. Teismo vertinimu, jis nėra tokia asmenybė, kurią būtų galima pataisyti tik taikant baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas (bausmes). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui išreikšti pasitikėjimą R. B. ir pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas sprendžia, kad A. B. yra tinkama būti laiduotoja. Ji yra kaltinamojo sutuoktinė, santuokoje yra nuo (duomenys neskelbtini). (b. l. 87), juos sieja geri, artimi santykiai. A. B. teisiamojo posėdžio metu išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį bei atskleidė savo neigiamą požiūrį į sutuoktinio netinkamą poelgį. Ji dirba, darbdavio vertinama ir charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 93), neteista (b. l. 94), 5 metų laikotarpiu administracine tvarka bausta vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjusi, nuobauda nebegaliojanti (b. l. 95). Teismo vertinimu, ji gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajam.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos A. B. laidavimą.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teigiamą tiek kaltinamojo, tiek laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatymo numatytą minimalų laidavimo terminą, netaikant užstato.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Teismo vertinimu, R. B. prieš darydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo R. B. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas, t. y. vidutinis neblaivumo laipsnis, neženkliai viršijantis ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 metus 3 mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos - 2025 m. spalio 17 d. (b. l. 77-80).

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra registruotas kaltinamojo R. B. vardu, įsigytas 2018 m. gruodžio 4 d. (b. l. 24, 31), t. y. santuokos su A. B. metu (b. l. 87).

A. B. pateikė prašymą nekonfiskuoti automobilio, kadangi jis yra šeimos turtas, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šio automobilio priklauso jai, todėl prašo konfiskuoti ½ dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 690 Eur (b. l. 86). Teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, šeimoje yra trys automobiliai, du registruoti jos vardu (b. l. 98-99). Tačiau teismas, nenustatė pagrindo tokį prašymą tenkinti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir sutuoktiniui, toks bendraturtis nelaikytinas „trečiuoju asmeniu“ BK 72 straipsnio 5 dalies prasme, o žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-458/2021).

Nors automobilis yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotinas (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

VI. Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas R. K. IĮ saugojimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)), ir transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

R. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas AB „Regitra“.

Iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei už privalomą gynėjo dalyvavimą pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje byloje nepriteistinos vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bei BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nes valstybės pareiga yra užtikrinti būtiną gynėjo dalyvavimą, bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą R. K. IĮ saugojimo aikštelėje ((duomenys neskelbtini)) ir transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

R. B. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti AB „Regitra“.

Neišieškoti iš R. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. APD-2025-11954 nurodytų 91,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. B. ir laiduotojai A. B., kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.