- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- eI-2562-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Ryčio Krasausko, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui M. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. padavė teismui skundą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017-01-31 sprendimą Nr. (15/5-4)11U-94(00135). Taip pat prašė priteisti pareiškėjo naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Departamento sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 35 str. 1 d. 2, 5 ir 14 p. nustatyti pagrindai, kuriems esant gali būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui išduotas kaip UAB ,,Vildus“ akcininkui, todėl pareiškėjas negalėjo daryti įtakos priimant darbuotojus, vadinasi, argumentai, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie asmenis niekada šioje įmonėje nedirbusius, negalėjo būti pagrindas panaikinti išduotą leidimą. Sprendžiant dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo būti atsižvelgta į tai, ar jis atitinka ĮUTP 45 str. 1 d. nustatytus reikalavimus. UAB ,,Vildus“ turi reikiamo dydžio nuosavą kapitalą, joje dirba 3 darbuotojai, veiklą vykdo ilgiau nei 6 mėnesius, daugiau nei 2 metus veikia pelningai. Departamentui buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Departamentas nenustatė, kad įmonė buvo fiktyvi, todėl neturėjo teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje. Priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas pažeidė gero administravimo principą, nes jis yra neišsamus, neobjektyvus, nemotyvuotas, teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Taip pat prašė vadovautis ĮUTP nuostatomis, galiojančiomis nuo 2017-01-01.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad ginčijamu sprendimu leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikintas, nes Departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB ,,Vildus“ veiklą ir jos darbuotojus, taip pat dėl to, kad atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra darbas šioje įmonėje. Kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, pareiškėjas pateikė duomenis apie UAB ,,Vildus“ įdarbintus asmenis, tačiau Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant kitą administracinę bylą pagal UAB ,,Vildus“ valdybos narės R. Y. skundą, liudininke apklausta viena iš įmonės darbuotojų M. G. patvirtino, kad šioje įmonėje ji įdarbinta fiktyviai. Šiuos įrodymus reikšmingais pripažino ir administracinę bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo paskirtas įmonės direktoriumi ir sudarė darbo sutartis su šios įmonės darbuotojais, todėl žinojo, kad asmenys įmonėje buvo įdarbinti fiktyviai, siekiant kad UAB ,,Vildus“ atitiktų formalius ĮUTP reikalavimus ir, kad užsieniečiams galėtų būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Sudarydamas darbo sutartis su įmonės darbuotojais, pareiškėjas veikė tiesiogiai, todėl jam kyla visi iš sudarytų sutarčių atsirandantys neigiami padariniai. Leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikintas ne dėl to, kad UAB ,,Vildus“ yra fiktyvi įmonė, todėl Departamentas neturėjo to įrodyti. Teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas patvirtinto nurodytų duomenų teisingumą, todėl prisiima visas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo kilusias neigiamas pasekmes. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Lietuvoje negyvena, nes iš Lietuvos Respublikos išvyko 2016-09-29 ir grįžo 2017-01-11. Be to, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo darbo užmokestį dirbant UAB ,,Vildus“ direktoriumi. Prašyme pareiškėjas nurodė gausiąs Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, tačiau pagal Sodros duomenis nustatyta, kad jam per mėnesį buvo mokamas 8,52–9,28 Eur darbo užmokestis. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje, pareiškėjas nepateikė, todėl Departamentas turėjo pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 5 p. Ginčijamas sprendimas priimtas objektyviai ir nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas yra keliamas dėl Departamento 2017-01-31 sprendimo Nr. (15/5-4)11U-94(00135), kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015-12-29 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą, prašydamas pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.
Išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą, Departamentas, vadovaudamasis ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. ir 45 str. 1 d. 2 p., priėmė 2016-01-22 sprendimą pakeisti jam leidimą gyventi Lietuvoje, galiojantį dvejus metus. Leidimas pareiškėjui buvo išduotas 2016-02-03.
Nagrinėjamoje byloje ginčijamu sprendimu, vadovaudamasis ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2, 5 ir 14 p., Departamentas panaikino pareiškėjo turimą leidimą gyventi Lietuvoje.
Su tokiu Departamento sprendimu pareiškėjas nesutinka, todėl prašo teismą jį panaikinti. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad, nors kreipiantis dėl leidimo pakeitimo Departamentui buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, šios aplinkybės yra pasikeitusios. Įmonė nėra fiktyvi, todėl leidimas gyventi Lietuvoje negalėjo būti panaikintas. Be to, nuo 2017-01-01 reikalavimas, kad įmonėje turi dirbti 3 asmenys, nebetaikomas, todėl Departamentas neturėjo pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvoje.
Leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka ĮUTP 40 str. 1 d. nuostatas, jei yra ĮUTP 26 str. 1 d. nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos ir nėra ĮUTP 35 str. 1 d. nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.
ĮUTP 40 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi leidimo laikinai gyventi pakeitimo metu), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra ĮUTP 35 str. 1 d. nustatyti pagrindai. Pagal ĮUTP 35 str. 1 d., išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi (2 p.); jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu (14 p.).
Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas dėl to, kad, kreipdamasis dėl jo pakeitimo, užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu ĮUTP nustatytu pagrindu.
Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, pareiškėjas nurodė, kad yra UAB ,,Vildus“ akcininkas ir direktorius, kuriam yra mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus darbo užmokestis. Siekiant pagrįsti, kad įmonė atitinka tuo metu galiojusias ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas, kartu su pareiškėjo prašymu buvo pateikti duomenys, kad joje visą darbo dieną dirba: R. K. (vadybininko pareigose), M. G. (administratorės pareigose) ir A. M. (vadybininkės pareigose).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. eI-8401-484/2016, pagal vienos iš UAB ,,Vildus“ valdybos narių, kuriai buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, skundą teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausė liudytoją M. G., kuri, kaip teigia pareiškėjas, UAB ,,Vildus“ dirbo administratore. Liudytoja parodė, kad UAB ,,Vildus“ ji buvo įdarbinta fiktyviai, t. y. jokių darbo funkcijų realiai įmonėje neatliko, įmonės direktoriaus, kuris pasirašė darbo sutartį, nematė ir nepažįsta, darbo užmokesčio iš šios įmonės taip pat negavo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. nustatyti atvejai, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal šio straipsnio 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011). Prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės ir prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Pažymėtina, kad prejudiciniais pripažįstami atitinkamomis sąlygomis nustatyti faktai, kurių kitoje byloje nereikia įrodinėti, o ne atitinkami teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai.
Įvertinęs Vilniaus apygardos administraciniame teisme nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su UAB ,,Vildus“ atitiktimi ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. reikalavimams bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad joje nustatytos faktinės aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje administracinėje byloje. Pažymėtina, kad nustatytų duomenų teisingumo pareiškėjas iš esmės neneigia, tačiau mano, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo panaikinti jam išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi faktinė situacija yra iš esmės pasikeitusi, be to, Departamentas neįrodė, kad UAB ,,Vildus“ yra fiktyvi įmonė. Teismas pažymi, kad leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui panaikintas ne dėl to, kad UAB ,,Vildus“ yra fiktyvi įmonė, o dėl to, kad, kreipdamasis dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vadinasi, aplinkybės dėl to, ar šiuo metu įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus ar, kad ji buvo fiktyvi, nebuvo ir neturėjo būti vertinamos. Teismas nustatė, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą remtis anksčiau nustatytomis ir prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje turinčiomis aplinkybėmis bei vadovautis ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. ir 50 str. 1 d. 2 p. nuostatomis.
Pareiškėjo argumentus, kad tikrovės neatitinkančius duomenis privalėjo pateikti, nes turėjo atitikti pasikeitusias ĮUTP nuostatas, teismas vertina kaip neturinčius teisinės reikšmės. Be to, šie duomenys tik patvirtina faktą, kad pareiškėjo siekis yra be kokia kaina įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, net ir piktnaudžiaujant teisės aktuose nustatytomis procedūromis.
Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jo atžvilgiu galėjo būti taikomas ĮUTP 35 str. 1 d. 14 p., kadangi UAB ,,Vildus“ atitinka nuo 2017-01-01 galiojančias ĮUTP 45 str. 1 d. 1 p. nuostatas.
Su tokia pareiškėjo pozicija teismas nesutinka, kadangi sprendžiant dėl to, ar leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas teisėtai ir pagrįstai, turi būti vertinama, ar jis atitiko ĮUTP sąlygas, galiojusias kreipimosi metu. Vadinasi, nustačius, kad leidimas gyventi Lietuvoje užsieniečiui buvo išduotas, nors kreipimosi metu jis neatitiko ĮUTP nustatytų sąlygų, toks leidimas vadovaujantis ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. privalo būti panaikintas. Atsakovas neturėjo pagrindo taikyti nuo 2017-01-01 įsigaliojusių ĮUTP nuostatų, kadangi dėl leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo pareiškėjas kreipėsi 2015-12-29.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo (2016-02-03) iki ginčijamo sprendimo priėmimo, UAB ,,Vildus“ pareiškėjui kas mėnesį mokėjo tik 9,28 Eur darbo užmokestį. Kaip nurodyta anksčiau, kreipdamasis dėl leidimo pakeitimo pareiškėjas pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad pareiškėjas įmonėje dirba direktoriumi ir jam mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. Jokie kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas turi pakankamas lėšas ir (ar) gauna reguliarias pajamas, būtinas pragyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentui nepateikti. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 35 str. 1 d. 5 p. Pareiškėjo argumentai, kad šios nuostatos galėjo būti taikomos tik pareiškėjui nepateikus papildomų duomenų dėl turimų lėšų, yra visiškai nepagrįsti. Juo labiau, kad įdomus apie turimas lėšas ar gaunamas pajamas pareiškėjas galėjo pateikti teismui, tačiau to nepadarė.
Taip pat pažymėtina, kad iki leidimo gyventi Lietuvoje pakeitimo momento, pareiškėjui kas mėnesį būdavo mokamas 325 Eur darbo užmokestis. Toks elgesys, juo labiau, kad pareiškėjas yra ir įmonės direktorius, tik patvirtina faktą, kad buvo siekiama atitikti ĮUTP sąlygas, o ne vykdyti realią ekonominę veiklą.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra faktiškai ir teisiškai pagrįstas, pakankamai motyvuotas, priimtas remiantis patikrinimo metu nustatytais objektyviais duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti ĮUTP 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2, 5 ir 14 p. nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas, o Departamento 2017-01-31 sprendimas Nr. (15/5-4)11U-94(00135) paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. T. (A. T.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.