Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. R. 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 17.54 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pagal jos iškvietimą atvykusiai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai V. K., turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnio už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, nurodydama, jog 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), išėjusi iš naktinio baro buvo apiplėšta, t. y., kad nepažįstamas vyriškis panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir iš kišenės pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną "Samsung", dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji Ž. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruota. 2018 metų rugsėjo mėnesį kartu su savo drauge nuėjo į naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), kur vartojo alkoholinius gėrimus. Draugė išėjo namo, o ji palikusi ant stalo savo mobiliojo ryšio telefoną nuėjo į tualetą, grįžusi telefono neberado. Kaip galėjo dingti telefonas, nežino, tačiau bare lankosi daug asocialių asmenų, kurie pastebėję paliktą telefoną, galėjo jį paimti. Grįžusi namo iš savo tėvo mobiliojo ryšio telefono paskambino savo telefono numeriu, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną nuėjusi prie naktinio baro bandė surasti telefoną, klausinėjo žmonių, gal kas matė ar rado pamestą jos telefoną, tačiau telefono rasti nepavyko. Grįžusi namo paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie dingusį telefoną. Norėjo, kad jos telefonas būtų užblokuotas. Maždaug po pusvalandžio pas ją į namus, (duomenys neskelbtini), atvažiavo policijos pareigūnai. Viso šio įvykio tiksliai nepamena, lyg ir pamena, kad einant namo, kai jau prarado telefoną, vyriškis, kurio tiksliai apibūdinti negalėtų, netyčia ją stumtelėjo, smurtas jos atžvilgiu naudotas nebuvo. Kokiais tikslias aplinkybes nurodė pareigūnams, tiksliai šiuo metu neprisimena, neneigia, kad galėjo apkaltinti nebūtą asmenį fizinio skausmo sukėlimu. Iš anksto negalvojo, ką pasakys policijos pareigūnams, tiesiog parodymų davimo metu sugalvojo, kad tas vyriškis, kurį minėjo, ją užpuolė ir atėmė jos telefoną. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. (b. 1. 15, 34, 38)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. parodė, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas apie įvykdytą moters apiplėšimą. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, vardu Ž., kuri apie įvykį paaiškino, kad dieną prieš tai, jai išėjus iš naktinio baro, ją užpuolę nepažįstami vyriškiai atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Moteris nurodė, kad tą dieną ji buvo su D. Paklausus D. duomenų, moteris nurodė, kad D. yra Pirmojo policijos komisariato tyrėja. Kilo įtarimas, kad Ž. R. galimai meluoja, tačiau apklausos metu moteris nesiblaškė ir tvirtai pasakojo, kad ją užpuolė ir apiplėšė. Moteris žodžiu kelis kartus buvo įspėta apie gresiančią atsakomybę už melagingą įskundimą, tačiau ji teigė nemeluojanti. Jai pasirašytinai buvo įteiktas įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą. (b. 1. 29)

Byloje pateiktas įspėjimas patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. Ž. R. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. (b. l. 13)

2018 m. rugsėjo 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog Ž. R. pareiškime bei apklausoje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 9 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) , nepažįstamas vyras vieną kartą trenkė jai kumščiu ir vieną kartą spyrė jai į veidą, po ko iš megztinio kišenės ištraukė jos mobiliojo ryšio telefoną "Samsung", 100 eurų vertės. (b. 1. 6-12)

BIRT ataskaitų žiūryklė patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. paskambinusi bendruoju pagalbos centro telefonu Ž. R. pranešė, kad vakar, apie 23 val., prie kavinės iš jos kišenės pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Samsung C40. (b. l. 14)

Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji Ž. R. būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Kaltinamoji apklausta ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino nurodydama, kad pas ją į namus atvykusiai tyrėjai ji pranešė apie tai, jog buvo užpulta nepažįstamo vyriškio, kuris iš jos megztinio kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną. Liudytoja policijos pareigūnė V. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad Ž. R., būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą nurodė, kad išėjus iš baro ją užpuolė nepažįstamas vyriškis ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Tai, jog Ž. R. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą patvirtina byloje pateiktas įspėjimas, kurį 2018 m. rugsėjo 10 d. pasirašė Ž. R.. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog Ž. R. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje.

K. Ž. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo skirti mažesnę nuobaudą, nei prašo prokurorė. (b.l. 50-51)

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. R. šiuo metu niekur nedirba, neteista, bausta administracine tvarka. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Ž. R. prokurorės siūlomą sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus.

Nustatydamas bausmės dydį ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra Ž. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad prokurorės siūlomas Ž. R. bausmės dydis yra tinkamas ir mažinti nėra jokio pagrindo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. R. skirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Ž. R. kardomosios priemonės neskirti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.