Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos skundas atitiko ABTĮ įtvirtintus skundui keliamus reikalavimus, todėl turėjo būti priimtas nagrinėti. Pareiškėja pažymi, kad konkrečių dokumentų ji ir negalėjo įvardinti, nes pareiškėja nežino Vilniaus miesto mero 2024 m. sausio 2 d. priimtą potvarkį „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ Nr. 955-1/24 (toliau – ir Potvarkis) lydinčių ir kitų nurodytų dokumentų, nes apie juos Administracija pareiškėjos neinformavo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis), pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Administraciją su prašymu, prašydama pateikti: 1) visus turimus ir Potvarkį lydinčius dokumentus, kuriais remiantis Potvarkyje buvo padaryta išvada, kad buvusiuose Miškinių ir Šeškinia rėžiniuose kaimuose bei Grigiškių mieste nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, o tokių žemės sklypų projektavimas yra baigtas; 2) visus turimus dokumentus, įskaitant bet neapsiribojant, visus detaliuosius planus, kurių pagrindu nuspręsta, jog žemė buvusiuose Miškinių ir Šeškinia rėžiniuose kaimuose bei Grigiškių mieste iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta (užstatyta) (toliau – ir Prašymas).

Administracija į pareiškėjos Prašymą atsakė Raštu, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Administracija neturi galimybės pateikti Potvarkį lydinčių dokumentų, nes prieš priimant Potvarkį buvo ilgą laiką nagrinėjama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Administracijai pateikta kartografinė medžiaga, taip pat vertintas urbanistinis kontekstas, susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, Vilniaus miesto savivaldybės GIS informacinės sistemos duomenys, analizuojami kitose viešai prieinamose elektroninėse sistemose ir registruose esantys duomenys. Administracija Rašte pažymėjo, kad nurodytos aplinkybės taip pat aktualios ir dėl Prašymo 2 punkte suformuluoto prašymo; Rašte nurodyta, kad visą informaciją apie galiojančius ir pradėtus rengti detaliuosius planus skaitmenine forma galima rasti www.planuojustatau.lt.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu ir teigdama, kad jai nebuvo pateikti prašomi duomenys, kreipėsi su skundu į teismą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, 2025 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti skundo faktinį pagrindą, tiksliai nurodant, kokių dokumentų Administracija pareiškėjai Raštu nepateikė ir kokius dokumentus teismo prašoma įpareigoti Administraciją pateikti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad iš pareiškėjos skundo turinio nėra galimybės nustatyti, kokių konkrečių pareiškėjos prašomų dokumentų Administracija nepateikė, kokius konkrečius dokumentus Administracija įpareigotina pateikti, kad būtų pateikti „visi dokumentai“ ir nebūtų sudaromos prielaidos tolesniems ginčams bei bylinėjimuisi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos prašyme Administracijai suformuluotą reikalavimą „pateikti visus turimus dokumentus“ dėl pakankamai plačios ir subjektyviai suprantamos žodžio „visus“ reikšmės, skundo tenkinimo atveju neabejotinai kiltų problemų ir naujų ginčų dėl teismo sprendimo vykdymo.

Pareiškėja per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria skundą laikė nepaduodu ir grąžino pareiškėjai (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus, nes iš skundo turinio matyti, kokių dokumentų ir kokios informacijos Administracija pareiškėjai Raštu nepateikė. Pareiškėjos teigimu, jos skundas atitiko ABTĮ įtvirtintus skundui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėja, nesutikdama su teismo nustatytais skundo trūkumais, jų nešalino, o nesutikimo su nustatytais skundo trūkumais argumentus nurodo atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria jos skundas laikytas nepaduotu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-540-415/2022).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucijos Teismas) yra išaiškinęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisminį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, asmens teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai apsunkintas jos įgyvendinimas. Priešingu atveju, tektų konstatuoti šios teisės deklaratyvumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų pagrįstumas ir teisėtumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008; kt.). Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; kt.). Tuo atveju, kai iš skundo yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo, nors ir nėra labai tiksliai suformuluoti reikalavimai, negali būti daroma išvada, kad skundas nepriimtinas ir jo pagrindu negali būti pradėtas teismo procesas, nes tokiu būdu nepagrįstai būtų suvaržyta asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeistas teisminės gynybos prieinamumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismui pateikto pareiškėjos skundo turinio matyti, jog ji siekia ginčyti Administracijos Raštą, kuriuo, pareiškėjos teigimu, nebuvo pateikti Prašyme nurodyti dokumentai, nenurodyta jų nepateikimo priežastis ir teisinis pagrindas, Raštas neatitinka gero viešojo administravimo ir teisėtumo principų bei pareigos tinkamai motyvuoti priimamus sprendimus. Pareiškėja skunde nurodė, kad Potvarkis, kaip teisės aktas, yra viešai prieinamas, tačiau kiti Prašyme nurodyti pateiktini dokumentai, kurie yra kaip Potvarkį lydintys dokumentai, jai nėra prieinami (nėra žinomi), todėl pareiškėja prašė Administracijos pateikti juos susipažinti. Iš Administracijos Rašte nurodytų argumentų galima vertinti, kad Administracija suprato, kokiu dokumentų Prašymu prašė pareiškėja, nes Administracija nurodė, kad neturi galimybės pateikti Potvarkį lydinčių dokumentų, taip pat neturi galimybės tenkinti Prašymo 2 punkte suformuluoto prašymo. Pareiškėja teismui pateiktame skunde Administracijos Raštą būtent ir ginčija tuo aspektu, kad jai nebuvo pateikti prašomi dokumentai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į siekiamo inicijuoti ginčo pobūdį, pirmosios instancijos teismo nustatytas skundo trūkumas, pasiūlant pareiškėjai nurodyti (išvardinti), kokių konkrečių prašomų dokumentų Administracija nepateikė, kokius konkrečius dokumentus Administracija įpareigotina pateikti, nevertintinas kaip esminis skundo trūkumas, sutrukdęs apibrėžti skundo nagrinėjimo ribas ir išnagrinėti bylą. Kaip minėta, Potvarkį lydintys dokumentai ir dokumentai, kurių pagrindu nuspręsta, jog žemė buvusiuose Miškinių ir Šeškinia rėžiniuose kaimuose bei Grigiškių mieste iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta (užstatyta), pareiškėjai nebuvo žinomi, dėl to ji ir kreipėsi į Administraciją su Prašymu. Klausimas, kokius konkrečiai dokumentus Administracija turėjo pareiškėjai pateikti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl tik bylos nagrinėjimo metų būtų vertinama, ar Administracija Raštu tinkamai atsakė į pareiškėjos Prašymą, ar pareiškėjai pateikti duomenys yra pakankami, ar pagrįstai nepateikta dalis prašomų duomenų.

Apibendrindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduodu ir grąžintas pareiškėjai, pažeidžia realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, užkerta kelią pareiškėjai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. J. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.