Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė rašytinio proceso tvarka susipažino su pareiškėjos N.J. skundu dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos administraciniame teisme elektroninių ryšių priemonėmis 2016-02-08 gautas pareiškėjos N. J. skundas atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba) Utenos skyriui (toliau – VSDFV Utenos skyrius). Pateiktu skundu pareiškėja prašo panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą administracinį sprendimą - VSDF valdybos 2016 m. sausio 12 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“.

Išanalizavus pareiškėjos skundą ir prie jo pridėtus dokumentus, daroma išvada, kad N. J. kelia ginčą dėl VSDFV Utenos skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N.J. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame sprendime įgaliotas teritorinis skyrius konstatavo faktą, jog pareiškėjai nuo 2015-05-19 iki 2015-09-30 susidarė 742,65 Eur dydžio nedarbo draudimo išmokos permoka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi tei­sę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ įtvirtintas teisės normas, administraciniai teismai spren­džia administracines bylas dėl ginčų, atsirandančių viešojo administravimo subjektams vykdant viešąjį administravimą. Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi sisteminio ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, vertinimo, pagal kurį, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreip­tis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Remiantis ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 22 straipsnio 1 dalimi, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 2 straipsnio 11 dalį, administracinis spren­dimas – tai administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, ABTĮ 2 straipsnio 15 dalyje administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Administracinių teismų praktikoje suformuotas aiškinimas, kad tam tikro akto priskyrimą administraciniam aktui nulemia ne akto pavadinimas, jame nurodyta apskundimo tvarka ir vartojamos sąvokos, bet tikrasis teisės akto turinys, nustatomas pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1287/2012 ir kt.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, jame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui, t. y. teisėms ir pareigoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. AS-146-201/2009, 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2780/2011 ir kt.). Taigi, individualiame administraciniame akte yra aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, t. y. šio teisės akto sukeliamos pasekmės turi materialų, o ne procedūrinį, pobūdį. Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administraci­nėje byloje Nr. A-261-69/2011). Be to, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokiais dokumentais sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl jie turi pagalbinį vaidmenį. Dėl šios priežasties nurodyto pobūdžio dokumentai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reguliuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas) padarytą žalą, 1 dalis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis nurodo, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr.1656 ,,Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551 redakcija), numatyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius (1.1 punktas). Šio įsakymo 1.2 punkte (2015-09-08 įsakymo Nr. V-455 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-09) nustatyta, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus interesams teismuose nagrinėjamose bylose dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytos žalos), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, priteisimo atstovauja (rengia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus, dalyvauja teismo posėdžiuose, atlieka visus kitus reikiamus procesinius veiksmus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė, o vykdymo procese išieškotojo teises ir pareigas įgyvendina VSDF valdybos Utenos skyrius. Pareiškėjos pateikti dokumentai leidžia spręsti, kad VSDFV Utenos skyrius, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, patikrino N. J. nedarbo draudimo išmokos bylos duomenis ir 2015 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo tam tikras aplinkybes ir faktus, tarp jų - nedarbo draudimo išmokos permokos susidarymo priežastis, laikotarpį ir jos dydį.

Be to, atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad teisės normos nustato, jog Valstybiniam socialinio draudimo fondui padaryta žala, atsiradusi dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų permokos, kaltiesiems asmenims nesutinkant žalos atlyginti savo noru, išieškoma teismine tvarka. VSDFV Utenos skyriaus, vykdančio nedarbo socialinio draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, funkcija yra patikrinti asmeniui išmokėtos nedarbo draudimo išmokos teisingumą, o nustačius permoką – apskaičiuoti jos dydį. Be to, teisės aktai VSDF valdybos įgaliotus teritorinius skyrius įpareigoja atlikti veiksmus, kurių tikslas - susidariusias nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju tokia priemone yra pareiškėjai pateiktas 2015-11-27 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl N.J. nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos nustatymo sprendimo“, kuriuo VSDFV Utenos skyrius pasiūlė gera valia grąžinti permokos sumą arba raštu pateikti prašymą dėl jos išdėstymo dalimis, kad tokiu būdu būtų išvengta teisminių ginčų.

Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, sprendžiama, kad ginčas dėl procedūrinio dokumento, nelaikomo savarankišku administraciniu aktu, dėl tokio dokumento paduotas skundas nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka ir jį atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos N.J. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. sausio 12 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“ panaikinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.