Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-04-13 · Administracinė byla Nr. I1-500-423/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-04-13Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
I1-500-423/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02378-2020-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-500-423/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02378-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; (S) 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN, atsakovės atstovas, pataisos namai), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1, 6, 32).

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2018-04-23 buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN 3 būrio 1 patalpoje. Paaiškino, kad bendrabutyje kartu su pareiškėju gyveno apie 160 nuteistųjų, tačiau buvo įrengti tik 4 klozetai, 4 pisuarai ir 7 praustuvės. Taigi, sanitarinių įrenginių trūko, nuolat tekdavo laukti eilėse ir patirti nepatogumus. Pažymėjo, kad nebuvo vietos maisto produktams laikyti, nesudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, nebuvo laisvalaikio kambario. Gyvenamojoje patalpoje tekdavo kęsti triukšmą, nemalonius kvapus, trūko vėdinimo, veisėsi tarakonai. Nurodė, jog tokios kalinimo sąlygos buvo nepakenčiamos, žeminančios, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją. Šias pasekmes vertina kaip patirtą neturtinę žalą ir prašo priteisti jos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 12-15, 34-35) nurodė, jog daliai ginčo laikotarpio taikytinas senaties terminas. Paaiškino, kad dalis skundo aplinkybių sutampa su jau išnagrinėtos Regionų apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-7336-320/2019 ginčo aplinkybėmis, todėl skundas turi būti paliktas nenagrinėtas. Teigė, jog sanitarinių įrenginių kiekis buvo pakankamas, nuteistiesiems sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Poilsio kambariai neįrengti, tačiau tai negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų pasekmių, kadangi laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje arba pasivaikščiojimo kieme, užsiimti leistina veika. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie neteisėtus Pravieniškių PN pareigūnų veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, dalyje paliktinas nenagrinėtas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017-09-28 iki 2018-04-23. Byloje nustatyta, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių PN 3 būrio 1 miegamajame (b. l. 36).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-7336-320/2019 pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, 109 330 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Minėtoje byloje vertintas ginčo laikotarpis (nuo 2016-07-02 iki 2019-03-21) apima ir pareiškėjo aptariamu atveju nurodytą laikotarpį, taip pat sutampa dalis pareiškėjo nurodomų faktinių aplinkybių. Administracinėje byloje Nr. I-7336-320/2019, be kita ko, buvo išnagrinėti pareiškėjo skundo argumentai dėl trūkstamos vietos maisto produktams laikyti, gyvenamųjų patalpų vėdinimo, buitinių parazitų veisimosi. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktame skunde pareiškėjas kėlė šiuos analogiškus nusiskundimus, tuo pačiu ginčo laikotarpiu, dėl tų pačių gyvenamųjų patalpų (3 būrio 1 miegamojo). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje dėl neturtinės žalos priteisimo už netinkamą gyvenamųjų patalpų vėdinimą, buitinių kenkėjų veisimąsi ir vietos daiktams susidėti trūkumą patenka į administracinės bylos Nr. I-7336-320/2019 nagrinėjimo apimtį ir jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje dalyje yra įvertintas pirmosios instancijos teismo sprendimu. Administracinėje byloje Nr. I-7336-320/2019 pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo patenkintas iš dalies. Pareiškėjui ir Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos pateikus apeliacinius skundus, byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl teismo galutinis procesinis sprendimas minėtoje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Paaiškėjus aplinkybei, kad dėl dalies pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių teismo žinioje jau yra nagrinėjama administracinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (administracinė byla Nr. I-7336-320/2019), pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą patalpų vėdinimą, buitinių kenkėjų veisimąsi ir vietos maisto produktams laikyti trūkumą paliktinas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Likusioje skundo dalyje pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2018-04-23 nesudarytas tinkamas kalinimo sąlygas: neužtikrintos galimybės skalbti ir džiovinti drabužius, laisvalaikio kambario neįrengimo, sanitarinių įrenginių trūkumo.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Atsakovės atstovas prašė taikyti pareiškėjo skundo daliai senaties terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017-09-28, o skundą teismui pateikė tik 2020-09-28 (b. l. 2), todėl pareiškėjas nėra praleidęs trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo.

Pareiškėjas teigia, jog pataisos namuose buvo įrengta per mažai skalbyklių, todėl dažnai nebūdavo galimybės išsiskalbti drabužius. Taip pat nebuvo skalbinių ir batų džiovyklės. Dėl to pareiškėjas, kaip teigia, patirdavo nepatogumus, ypač atsižvelgiant į tai, jog buvo dirbantis.

Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turėjo būti įrengta drabužių ir avalynės džiovykla. Šių taisyklių 6 punkte buvo numatyta išimtis, jog nesant galimybės įrengti nurodytas patalpas kiekvienam būriui, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.

Atsakovės atstovas nurodė, jog nuteistieji turėjo galimybę skalbti savo drabužius maudymosi duše metu kartą per savaitę, taip pat paaiškino, kad 3 būrio patalpose buvo įrengtos skalbimo mašinos bei skalbimo ir džiovinimo patalpos (b. l. 34). Atsakovės atstovas tvirtino, kad džiovinimo vietos įrengtos ir pataisos namų kiemuose.

Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo laikotarpiu taro Pravieniškių PN ir UAB „Kauno skalbykla“ buvo sudaryta sutartis dėl nuteistųjų patalynės ir drabužių centralizuoto skalbimo paslaugų teikimo (b. l. 46-49), bei galiojo Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu patvirtintas Patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (b. l. 37, 40), pagal kurį nuteistieji turi galimybę naudotis skalbyklos paslaugomis, pateikdami raštišką prašymą dėl patalynės dezinfekcijos ar drabužių skalbimo. Apraše nustatyta, jog nuteistajam turint asmeninėje sąskaitoje lėšų – jos nuskaitomos už skalbimo paslaugas. Lėšų neturint – jos nuskaitomos tada, kai sąskaita papildoma reikiama lėšų suma. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2017-05-08 iki 2018 m. vasario mėnesio) pareiškėjas buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ gamybos darbininko pareigose ir kas mėnesį gaudavo darbo užmokestį (b. l. 53), todėl spręstina, jog asmeninėje sąskaitoje turėjo pakankamai lėšų skalbimo paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas skunde nenurodė, dėl kokių priežasčių neįgyvendino nuteistiesiems sutiektos teisės skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius bei patalynę centralizuotai, naudojantis UAB „Kauno skalbykla“ paslaugomis, pagal pataisos namuose galiojantį Aprašą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo neleidžiama išsiskalbti drabužių maudymosi duše metu. Pareiškėjas akcentuoja tik tiek, jog pataisos namuose trūko skalbimo mašinų, tačiau teismas pažymi, jog teisės aktai imperatyviai nereglamentuoja, kad pataisos įstaigose privalo būti įrengtos skalbimo mašinos nuteistųjų asmeniniams drabužiams skalbti. Kaip minėta, Higienos normos HN 134:2015 40 punkte įtvirtinta tik tiek, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Byloje pateikta Pravieniškių PN 3 sektoriaus patalpų schema patvirtina, kad nuteistiesiems buvo įrengta skalbimo patalpa ir dvi skalbinių džiovinimo patalpos (b. l. 54). Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad papildoma džiovinimo vieta buvo įrengta pataisos namų kieme (b. l. 51). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo galimybę skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą šiuo aspektu. Papildomai pažymėtina, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją.

Dėl sanitarinių mazgų

Pareiškėjas teigė, kad pataisos namuose nebuvo įrengta pakankamai sanitarinių mazgų (praustuvių ir unitazų).

Atsakovės atstovas pateikė duomenis (b. l. 52), jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose buvo įrengti 4 unitazai, 4 pisuarai, 7 praustuvės ir 2 dušo rageliai, kuriais naudojosi 3, 4, 5 ir 6 būrių nuteistieji. Minėtuose būriuose buvo įrengta iš viso 184 miegamosios vietos (b. l. 55). Duomenų, kiek tiksliai asmenų šiuose būriuose gyveno, atsakovės atstovas nepateikė, todėl teismas vadovaujasi pateiktais duomenimis apie įrengtą miegamųjų vietų skaičių.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos), nurodyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta: po 1 praustuvę ir po 1 klozetą penkiolikai asmenų (7.4 ir 7.6 p.).

Padalijus maksimalų 3, 4, 5, 6 būriuose galėjusių gyventi nuteistųjų skaičių (184) iš įrengtų sanitarinių mazgų kiekio, konstatuotina, kad vienu unitazu (pisuaru) naudojosi 23 asmenys, o viena praustuve naudojosi 26 asmenys, todėl pripažintina, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN sanitarinių įrenginių kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Dėl laisvalaikio kambario.

Pareiškėjas teigia, pataisos namuose nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Atsakovės atstovas nurodė, kad 3 būrio gyvenamosiose patalpose poilsio kambarys neįrengtas (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, šis pažeidimas pripažintinas nustatytu, kas atitinkamai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos dėl neįrengto poilsio kambario bei sanitarinių įrenginių (tualetų ir praustuvių) trūkumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT bylose (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį ir pobūdį, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitaip stengęsis apginti savo pažeistas teises. Svarbu ir tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Skundą teismui padavė tik praėjus daugiau nei dviem metams nuo paskutinės ginčo laikotarpio dienos ir praėjus trims metams nuo pirmosios ginčo laikotarpio dienos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Aplinkybės, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba bei nesistengė kitaip apginti savo pažeistų teisių tiek ginčo laikotarpiu, tiek iškart po jo, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.

Be to, teismas įvertina tai, kad praėjus tokiam ilgam laikotarpiui nuo pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių egzistavimo, dėl paties pareiškėjo delsimo pasinaudoti teismine gynyba atsakovei yra apsunkinama objektyvi galimybė paneigti pareiškėjo argumentus būtent ginčo laikotarpiu surinktais įrodymais, ypač jei pareiškėjas laiku nesikreipė ne tik į teismą, bet ir į kitas, laisvės atėmimo vietų kalinimo sąlygas galinčias įvertinti institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir kt.).

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais. Byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologą (b. l. 18) dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių.

Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo M. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2018-04-23, neužtikrinant reikiamo sanitarinių įrenginių kiekio bei poilsio kambario įrengimo.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamą patalpų vėdinimą, buitinių kenkėjų veisimąsi ir vietos maisto produktams laikyti trūkumą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2017-09-28 iki 2018-04-23 palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė