Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini) ” skundą atsakovei Aplinkos apsaugos agentūrai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos geologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė Agentūrai paraišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių padalinio taršos leidimui pakeisti, kuriuo prašė Agentūros papildyti nepavojingų atliekų sąrašą naujais atliekų kodais, planuojant vykdyti naujas apdorojimo veiklas, perskirstant tarp atliekų didžiausius vienu metu laikomus atliekų kiekius, tačiau nekeičiant didžiausio vienu metu numatomo laikyti atliekų kiekio Įrenginyje (toliau - Paraiška). Agentūra 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė pareiškėjui Sprendimą, kuriuo atsisakė priimti paraišką leidimui pakeisti. Agentūra Paraiškoje nurodytus prašymus papildyti išduotame leidime nurodytų atliekų sąrašą laikė atskiru prašymu išduoti leidimą laikyti nurodytas atliekas bei atsisakė priimti Paraišką remdamasi ta aplinkybe, kad atliekų laikymo aikštelės įrengimas teritorijoje, kurioje yra Įrenginys, yra negalimas. Agentūra neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjui jau buvo išduotas Leidimas ir Leidimo pagrindu pareiškėjas dar iki nurodytų apribojimų atsiradimo dienos buvo įrengęs atliekų laikymo aikštelę. Nurodo, kad atliekų laikymo aikštelė (Įrenginys) buvo įrengta dar iki Specialiųjų sąlygų įsigaliojimo, todėl akivaizdu, kad įrengiant Įrenginį, šio teisės akto nuostatos nebuvo pažeistos. Tuo tarpu šiuo atveju Agentūros buvo prašoma pakeisti Leidimą, bet ne įrengti naują atliekų laikymo aikštelę. Pažymi, kad nurodyta imperatyvi teisės akto nuostata nedraudžia pakeisti jau išduotą Leidimą papildant jį naujai laikomomis Įrenginyje atliekomis, todėl akivaizdu, kad nesant imperatyvaus draudimo kreiptis dėl išduoto Leidimo pakeitimo, Agentūra neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi Specialiųjų sąlygų 94¹.2.2. p. atsisakydama priimti pareiškėjo Paraišką. Pažymi, kad Sprendime nurodytos Specialiųjų sąlygų nuostatos yra imperatyvios, todėl jos negali būti aiškinamos plečiamai, dirbtinai išplečiant įstatymų leidėjo įtvirtintą valią ir vadovaujantis tokiomis imperatyviomis nuostatomis pritaikant analogijos principą situacijoms, kurios ne tik, kad nėra įtvirtintos nurodytose Specialiųjų sąlygų normose, bet yra ir ganėtinai ženkliai nutolusios nuo imperatyviomis nuostatomis numatytų draudimų. Nesant konkretaus ir aiškaus draudimo, Agentūra negalėjo taikyti nurodytų teisės aktų nuostatų, atsisakydama priimti pareiškėjo paraišką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4-9251 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių padalinio paraiškos taršos leidimui pakeisti“, kuriuo Agentūra atsisakė priimti pareiškėjo Paraišką taršos leidimui pakeisti, teisėtumo bei pagrįstumo (e.b.l. 42-44). Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą įpareigoti Agentūrą priimti pareiškėjo Paraišką dėl Leidimo pakeitimo ir ją išnagrinėti.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė Agentūrai paraišką UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šiaulių padalinio taršos leidimui pakeisti (e.b.l. 84-94). Pareiškėjas prašė Agentūros papildyti nepavojingų atliekų sąrašą 36 naujais atliekų kodais, planuojant vykdyti naujas apdorojimo veiklas: smulkinti mišrias statybines ir griovimo atliekas (atliekos kodais 17 09 04, betoną (17 01 01), plytas (17 01 02), čerpes ir keramiką (17 01 03), įvairius mišinius, nenurodytus 17 01 06 (17 01 07) (atliekų naudojimo ir laikymo veiklos S5, R13), rūšiuoti mišrias komunalines atliekas (atliekos kodas 20 03 01) veiklos kodais R13, R12, S5, papildomai prie jau vykdomos veiklos paruošti naudoti pakartotinai (R10¹) kitų pavadinimų atliekas, surinkti ir presuoti atliekas žymimas atliekų kodu 18 01 04 (atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui netaikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos (pvz., tvarsliava, gipso tvarščiai, skalbiniai, vienkartiniai drabužiai, vystyklai) (R12, R13), laikyti bei apdoroti (R12, R13) atliekas žymimas atliekų kodais 10 01 01, 10 01 03, 10 11 03, 10 11 05, laikyti bei apdoroti baterijų ir akumuliatorių atliekas (20 01 34) bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas (20 01 36), perskirstant tarp atliekų didžiausius vienu metu laikomus atliekų kiekius, tačiau nekeičiant didžiausio vienu metu numatomo laikyti atliekų kiekio Įrenginyje.

Sprendime nurodyta, kad Agentūra, atlikdama Paraiškos nagrinėjimo procedūrą 2018-11-29 raštu kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos, kuri informavo, jog Įrenginio teritorija išsidėsčiusi Šiaulių I (L) ir Šiaulių II (B) vandenviečių apsaugos zonos 3-iojoje juostoje (a sektorius) cheminės taršos apribojimo juostoje. Minėtos vandenvietės yra II grupės, t. y. su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu silpną ryšį turinti pusiau uždara požeminio vandens vandenvietė, įrengta iš dalies izoliuotuose vandeninguose sluoksniuose. Atitinkamai atsisakydama priimti Paraišką, Agentūra rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau - Specialiosios sąlygos) XX skyriaus 94².1. punktu, kuriame nurodyta, jog II grupės vandenviečių apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektoriuje draudžiama vykdyti 94¹.2.1 ir 94¹.2.2 papunkčiuose nurodytą veiklą. Atitinkamai Specialiųjų sąlygų 94¹.2.2. p. numatyta, jog yra draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Agentūra Sprendime nurodo, jog Teritorijoje yra planuojamas Įrenginio veiklos pakeitimas bei, kad Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 2 str. 7 d. atliekų apdorojimas, tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, o 2 str. 10 d. reglamentuoja, kad atliekų laikymas, tai naudoti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo. Agentūra daro išvadą, kad nurodytu atveju toks Įrenginio veiklos pakeitimas, laikytinas atliekų laikymo aikštelės įrengimu, kuris pagal Specialiųjų sąlygų 94².1. papunktį yra draudžiamas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Specialiųjų sąlygų 94².1. p. bei Specialiųjų sąlygų 94¹.2.2. p. yra imperatyvios teisės aktų nuostatos, kurios draudžia joje aiškiai nurodytus veiksmus, t. y. draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles, o tuo tarpu jo pateikta paraiška Leidimui pakeisti bei joje nurodyti planuojami veiklos pakeitimai praplečiant laikomų atliekų rūšis, negali būti laikoma naujos atliekų laikymo aikštelės įrengimu, kuris yra draudžiamas. Pareiškėjo vertinimu Agentūra pažeidė teisinių santykių stabilumo pagrindu esantį principą, jog įstatymas atgal negalioja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Teisėtumo principas viešojo administravimo srityje reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės aktų reikalavimus, jų priimti sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys – atitikti teisės normų reikalavimus. Norėdami priimti administracinį teisės aktą, viešojo administravimo subjektai privalo turėti tinkamas priežastis, o ne pateikti bet kokias priežastis, kad patenkintų formalius reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014). Viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas, nes jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad laikantis objektyvumo principo viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti tikrąsias faktines aplinkybes, kurios nustatomos išaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės priimant sprendimą, ir kritiškai, nešališkai įvertinus įrodymus (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1010/2014).

Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnis įtvirtina nuostatas dėl Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo. Jame nustatyta, kad Taršos leidimų išdavimo, keitimo, galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. To pasekoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 buvo patvirtintos Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (toliau – ir Taršos leidimų taisyklės).

Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. nurodyta, kad taršos leidimas pakeičiamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) kai planuojama pakeisti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme; 2) šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka atlikus taršos leidimo sąlygų peržiūrą, jeigu šiose taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka nustatoma, kad taršos leidimą reikia pakeisti; 3) pasikeitus teisės aktų reikalavimams, kai reikia nustatyti griežtesnes įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo sąlygas ar kitaip užtikrinti naujos ar pakeistos aplinkos kokybės normos, aplinkos apsaugos normatyvo ar aplinkos apsaugos standarto laikymąsi; 4) pasikeitus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui, eksploatuojančiam įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis).

Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 3 d. nustato, kad sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo sąlygoms nustatyti.

Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 3 d. nustato, kad sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija; 2) anksčiau išduoto taršos leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2 ar 5 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys, lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą; 3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas; 4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.

Taigi, Aplinkos apsaugos įstatymo 19² str. 3 d. aiškiai apibrėžia sąlygas, kada galima atsisakyti priimti paraišką Taršos leidimo pakeitimui.

Ginčo atveju atsakovas atsisakė priimti pareiškėjo paraišką taršos leidimui pakeisti, remdamasis iš Lietuvos geologijos tarnybos gauta informacija, kad teritorija, kurioje pareiškėjas vykdo veiklą, patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių, ir pagal Specialiųjų sąlygų XX skyriaus 94².1 papunktį jose draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Atsakovas pareiškėjo Įrenginio veiklos pakeitimą laikė atliekų laikymo aikštelės at įrengimu.

Teismo vertinimu Agentūra netinkamai aiškino ir pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343, XX skyriaus 94 (2). 1 papunkčio nuostatas, kurios draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XX skyriaus 94².1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius įsigaliojo tik 2017-05-04. Tuo tarpu ginčo Įrenginys egzistuoja ir jame vykdoma veikla nuo 2006 metų, paskutinį kartą Taršos leidimas buvo koreguotas 2017 m. gruodžio 1 d.. Kaip nurodė pareiškėjas Taršos leidime nurodyta veikla (atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas vykdoma viename dideliame pastate – sandėlyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Paraiška pakeisti taršos leidimą pareiškėjas siekia tik papildyti atliekų sąrašą, tuo tarpu didžiausias numatomas laikyti atliekų kiekis vienu metu lieka nepakitęs. Pareiškėjas nurodo, kad po leidimo pakeitimo veikla būtų vykdoma tame pačiame įrenginyje, papildomi pastatai ar įrenginiai bei agregatai nebūtų statomi. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovės pažymėjo, kad paraiška iš esmės atitiko Taršos taisyklių reikalavimus. Agentūra, atsisakydama priimti pareiškėjo paraišką dėl leidimo pakeitimo, pernelyg plečiamai aiškino Specialiųjų sąlygų 94 (1).2.2. punktą, draudžiantį įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Be aiškių ir argumentuotų motyvų pareiškėjo Įrenginio veiklos pakeitimą laikė atliekų laikymo aikštelės įrengimu ir atsisakė priimti paraišką, nors toks atsisakymo pagrindas nėra nustatytas nei Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje, nei Taršos taisyklėse. Priešingai, įvertinus Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nustatytus atvejus, kada turi būti keičiamas taršos leidimas, o būtent, kai planuojama pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti. Taršos taisyklių 4.4 papunktyje apibrėžta, kad įrenginys - tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas būtent ir ketina išplėsti Įrenginio veikimą, keičiant perdirbamų atliekų rūšinę sudėtį. Teismo vertinimu tokio pakeitimo nėra pagrindo laikyti atliekų aikštelės įrengimu. Tik priėmusi paraišką atsakovė gali vertinti ar nėra įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių taršos leidimas negali būti pakeistas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas ir naikintinas Sprendimas bei atsakovas įpareigotinas priimti pareiškėjo Paraišką dėl Leidimo pakeitimo ir ją nagrinėti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nustatyta, kad pareiškėjas byloje patyrė 700 Eur be PVM (847 Eur su PVM) išlaidų už teisinę pagalbą byloje. Taip pat pareiškėjas yra sumokėjęs 23 Eur žyminio mokesčio.

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015-03-20) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 6 punkte nurodyta, kad teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas maksimalus priteisti užmokesčio dydis yra 2.5; 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, - 0.4; 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą - 0.1.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, nepaisant to, kad dalis pareiškėjo išlaidų neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri padengtų pareiškėjo atstovavimo išlaidas bei atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 523 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 132 str., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini) ” skundą tenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4-9251 ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą priimti uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini)” Paraišką dėl leidimo pakeitimo ir ją nagrinėti.

Priteisti iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros, juridinio asmens kodas 188784898, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės “ (duomenys neskelbtini)”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 523 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.