Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus prašymą atsakovei B. Ž. dėl išmokos vaikui permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad atsakovė Socialinių išmokų skyriui 2018 m. sausio 7 d. pateikė prašymą gauti išmoką vaikui už du savo nepilnamečius vaikus. Atsakovė 2018 m. liepos 6 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą skirti papildomą išmoką vaikui – vertinant gaunamas pajamas (kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir(ar) globoja 1 ar 2 vaikus). Atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nuo 2018 m. sausio 7 d. buvo (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad teikdama prašymus, atsakovė pažymėjo ir pasirašytinai patvirtino, jog praėjusiais kalendoriniais metais (2017 m.) vidutinės jos ir su ja bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP; pajamos kiekvienam asmeniui neviršijo 183,00 Eur per mėnesį).

Nurodo, kad Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 13321 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2032 m. kovo 4 d. atsakovei buvo paskirta 0,79 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio kasmėnesinė išmoka vaikui, o Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 13322 atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. liepos 9 d. buvo paskirta 0,79 BSI dydžio kasmėnesinė išmoka vaikui. Socialinių išmokų skyrius 2018 m. vasario 6 d. pranešimu informavo atsakovę apie paskirtas išmokas vaikams. Tuo pačiu pranešimu atsakovė buvo informuota apie išmoką vaikui gaunančio asmens pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui.

Taip pat nurodo, kad Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 12104 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskirta 0,4 BSI dydžio išmoka vaikui. Socialinių išmokų skyrius 2018 m. liepos 19 d. pranešimu informavo atsakovę apie paskirtą papildomą išmoką vaikams.

Paaiškina, kad Socialinių išmokų skyrius, teikdamas piniginę socialinę paramą, turi teisę apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti piniginę socialinę paramą. Nurodo, kad Socialinių išmokų skyrius, 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinęs Mokinių registro duomenis, nustatė, jog atsakovės dukra nėra įtraukta į mokinių sąrašus Lietuvos Respublikoje. Gyventojų registro duomenų bazės 2019 m. kovo 18 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad A. Ž. deklaravo savo išvykimą į J. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės 2019 m. kovo 18 d. išrašo duomenimis, atsakovė nuo 2018 m. liepos 13 d. nedirbo. Esant šiems duomenims, Socialinių išmokų skyrius kreipėsi į J. K. kompetentingą įstaigą dėl informacijos suteikimo, todėl 2019 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 22901 ir sprendimu Nr. 22900 nuo 2019 m. kovo 1 d. nutraukė išmokos vaikui atsakovei mokėjimą, kol bus gautas atsakymas iš J. K. kompetentingos įstaigos apie teisę į išmoką vaikui minėtoje šalyje nuo 2019 m. kovo 1 d. Apie tai atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pranešimu. Socialinių išmokų skyrius 2019 m. gegužės 14 d. iš J. K. kompetentingos įstaigos gavo atsakymą, kuriame informuojama, kad atsakovė kartu su vaiku M. Ž. 2018 m. liepos 24 d. atvyko į J. K. ir nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. dirba šioje šalyje.

Taip pat Socialinių išmokų skyrius patikrino Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pajamas ir nustatė, kad atsakovės ir jos šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2017 metais viršijo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje nustatytą 1,5 VRP dydį (183 Eur). Socialinių išmokų skyrius 2015 m. gegužės 31 d. pranešimu informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus ir prašė iki 2019 m. liepos 7 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. gautų pajamų dydį. Per nustatytą terminą negavęs prašomų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 dalimi, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801, (toliau – Nuostatai) 44 punktu, 2019 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 19-102/184 atsakovei nustatė 364,80 Eur išmokos vaikui permoką už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., nes vidutinės bendrai gyvevančių asmenų 2017 m. pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo didesnės negu 1,5 VRP dydžio. Apie nustatytą permoką ir prievolę ją grąžinti atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2019 m liepos 16 d. pranešimu Nr. A740-4476/19(3.3.2.11-SR7) ,,Dėl B. Ž. išmokos vaikui permokos nustatymo ir jos grąžinimo.

Teigia, kad atsakovė į prašymą pateikti papildomą informaciją, įrodančią teisę gauti išmoką neatsiliepė ir iki nustatyto termino pabaigos minėtų dokumentų nepateikė, nors apie pareigą buvo informuota tinkamai.

Pažymi, kad pagal Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičuojama savivaldyvės administracijos sprendimu. Kadangi išmokos vaikui mokėjimas nuo 2019 m. kovo 1 d. buvo nutrauktas, o atsakovė per jai nustatytą terminą nustatytos išmokos vaikui permokos negrąžino, nustatyta išmokos vaikui permoka, vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, išieškoma teismo tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos. Teigia, kad atsakovė į prašymus grąžinti permokėtą sumą neatsiliepė ir permokėtos sumos negrąžino, nors apie šią pareigą buvo informuota tinkamai.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl 364,82 Eur išmokėtos išmokos vaikui permokos grąžinimo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių, prašydamas skirti išmoką vaikui už nepilnamečius vaikus D. K. (gim. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 52-54). Teikdama prašymą, atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad 2017 m. vidutinės jos ir su ja bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo mažesnės negu 1,5 VRP dydis, taip pat įsipareigojo per mėnesį pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui.

Socialinių išmokų skyrius 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 13321 atsakovei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2032 m. kovo 4 d. skyrė 0,79 BSI dydžio išmoką vaikui (b. l. 51).

Socialinių išmokų skyrius 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 13322 atsakovei už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2027 m. liepos 9 d. skyrė 0,79 BSI dydžio išmoką vaikui (b. l. 50).

Socialinių išmokų skyrius 2018 m. vasario 6 d. pranešimu Nr. 12104 „Dėl išmokų vaikams skyrimo“ informavo atsakovę apie jai paskirtas išmokas vaikams. Tuo pačiu pranešimu atsakovė buvo informuota apie pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui (b. l. 49).

Atsakovė 2018 m. liepos 6 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą skirti papildomą išmoką vaikui – vertinant gaunamas pajamas (kai bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja 1 ar 2 vaikus) (b. l. 38-43). Kartu su prašymu atsakovė pateikė papildomus duomenis apie sutuoktinį A. Ž., deklaruodama, kad jis dirba J. K. (b. l. 44-45).

Socialinių išmokų skyrius 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 124969 už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovei paskyrė kasmėnesinę išmoką vaikui (0,4 BSI) (b. l. 37). Apie skirtą papildomą išmoką vaikui atsakovė informuota Socilianių išmokų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. pranešimu Nr. 109053 (b. l. 36).

Socialinių išmokų skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrino Mokinių registro duomenis ir nustatė, kad atsakovės dukra M. Ž. nėra įtraukta į mokinių sąrašus Lietuvos Respublikoje (b. l. 35).

Remdamasis Gyventojų registro duomenų bazės 2019 m. kovo 18 d. išrašo duomenimis pareiškėjas nustatė, kad atsakovės sutuoktinis A. Ž. deklaravo savo išvykimą į J. K. (b. l. 33, 34), o Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės 2019 m. kovo 18 d. išrašo duomenimis – kad atsakovė nuo 2018 m. liepos 13 d. nedirbo (b. l. 31).

Esant šiems duomenims, Socialinių išmokų skyrius kreipėsi į J. K. kompetentingą įstaigą dėl informacijos suteikimo ir 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ,,Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 22901 (b. l. 29) ir sprendimu ,,Dėl mokėjimo nutraukimo“ Nr. 22900 (b. l. 30) nuo 2019 m. kovo 1 d. nutraukė išmokos vaikui atsakovei mokėjimą, kol bus gautas atsakymas iš J. K. kompetentingos įstaigos apie teisę į išmoką vaikui minėtoje šalyje nuo 2019 m. kovo 1 d. Apie tai atsakovė buo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2019 m. kovo 18 d. pranešimu ,,Dėl išmokos mokėjimo nutraukimo“ Nr. 22270 (b. l. 28).

Socialinių išmokų skyrius taip pat patikrino Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie pajamas ir nustatė, kad atsakovės ir jos šeimos vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį 2017 metais viršijo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje nustatytą 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydį (183 Eur).

Socialinių išmokų skyrius 2015 m. gegužės 31 d. pranešimu Nr. A737-808/19(2.11.4.1-SR7) informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus ir prašė iki 2019 m. liepos 7 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. gautų pajamų dydį (pažymas apie atsakovei ir jos sutuoktiniui mokėtą darbo užmokestį, vaiko išlaikymui gautas lėšas ir kt.) (b. l. 16). Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų.

Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 dalimi, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801, (toliau – Nuostatai) 44 punktu, 2019 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. 19-102/184 atsakovei nustatė 364,80 Eur išmokos vaikui permoką už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., nes vidutinės bendrai gyvenančių asmenų 2017 m. pajamos vienam asmeniui per mėnesį buvo didesnės negu 1,5 VRP dydžio (b. l. 11). Tuo pačiu sprendimu atsakovei nurodyta per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos grąžinti neteisėtą gautą išmoką vaikui visą arba ją sumokėti dalimis į Administracijos sąskaitą. Paaiškinta, kad per sprendime nurodytą terminą negrąžinus neteisėtai gautų lėšų, jos bus išieškomos teismo tvarka.

Apie nustatytą permoką ir prievolę ją grąžinti atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2019 m liepos 16 d. pranešimu Nr. A740-4476/19(3.3.2.11-SR7) ,,Dėl B. Ž. išmokos vaikui permokos nustatymo ir jos grąžinimo“ (b. l. 13).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (ginčui aktuali redakcija galiojusi nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Įstatymas) ir Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801, (toliau – Nuostatai).

Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų, išskyrus asmenis, kurie augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2 iki 18 metų yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Piniginės socialinės paramos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų sąrašą.

Nuo 2008 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1366 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio nustatymo“ nustatytas BSI buvo 130 Lt (37,65 Eur), 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 „Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“ nuo 2015 m, sausio 1 d. nustatytas 38 Eur BSI.

Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad papildomai išmokai vaikui, nustatytai šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte, gauti vidutinės bendrai gyvenančių asmenų mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal praėjusių kalendorinių metų iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas arba, jeigu pagal praėjusių kalendorinių metų vidutines mėnesio pajamas bendrai gyvenantys asmenys neturėjo teisės gauti šios išmokos, pajamoms sumažėjus, vidutinės mėnesio pajamos išmokai gauti apskaičiuojamos pagal praėjusių 12 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi ar teisės gauti išmoką atsiradimo dienos pajamas. Jeigu bendrai gyvenantys asmenys gauna socialinę pašalpą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir (ar) socialinę paramą mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, papildomai išmoka vaikui skiriama pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę paramą.

Pagal Nuostatų 12.3 papunktį, asmenys, teikdami prašymą, privalo pažymėti duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar globėjų (rūpintojų), kai globojamam vaikui globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, vidutinių mėnesio pajamų, nustatytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir tenkančių vienam asmeniui per mėnesį, dydį per praėjusius kalendorinius metus.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos išmokų dydžiui ar mokėjimui, ne vėliau kaip per mėnesį nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 punktą, asmenys, kurie kreipiasi dėl išmokų ir kurie jas gauna, privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus;.

Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmenys kreipdamiesi dėl išmokos pateikia neteisingus duomenis, reikalingus išmokai skirti, arba per mėnesį nepraneša apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmoką arba jos dydžiui, ir dėl to permokama išmoka, permokėta suma grąžinama arba išskaičiuojama iš išmokos gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. To paties įstatymo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu išmokos mokėjimas išmokos gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas, išmokos gavėjui ir savivaldybės administracijai susitarus bei sudarius sutartį dėl permokėtos išmokos sumos grąžinimo, grąžinamas per sutartyje nustatytą laikotarpį, o jiems nesusitarus, išieškomas teismo tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai asmens, kuriam buvo permokėtos atitinkamos išmokos, galima kaltė pasireiškia tuo, jog jis nepateikė atitinkamos informacijos ar duomenų, turi būti itin atidžiai įvertinta, ar yra pagrįstų ir pakankamų duomenų teigti, jog asmuo buvo informuotas ir/ ar žinojo apie pareigą pateikti minėtus duomenis bei tai, jog šie duomenys yra esmingai reikšmingi atitinkamos išmokos paskyrimui, mokėjimui ar jos dydžiui (2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad išmokų gavėjas privalo pateikti teisingą informaciją ir pranešti reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos išmokai gauti. Už teisingų duomenų pateikimą yra atsakingas pats išmokos gavėjas. Nagrinėjamu atveju atsakovė tai patvirtino Prašymuose, kuriuose kaip bendrai gyvenančius asmenis nurodė savo sutuoktinį bei vaikus ir patvirtino, kad vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 VRP dydžio. Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. sprendimu Nr.124969 atsakovei buvo paskirta kasmėnesinė išmoka vaikui.

Iš byloje pateiktų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus nuostatų (b. l. 6-10) matyti, jog Socialinių išmokų skyrius priima ir nagrinėja asmenų prašymus dėl išmokų vaikams skyrimo (9.2 p.), priima sprendimus dėl šių išmokų skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo, perskaičiavimo, permokų nustatymo, jų grąžinimo ar išskaičiavimo (9.6 punktas).

Įstatymo 24 straipsnio 1 punktas nustato, kad savivaldybių administracijos turi teisę apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios jų teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas. Tai įtvirtinta ir Nuostatų 27.8 punkte. Taigi, Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatyme ir Nuostatuose suteikta teise, tikrino atsakovės ir bendrai gyvenančio jos sutuoktinio pajamų dydį, taip pat pateiktų dokumentų pagrįstumą. Pareiškėjas, atlikęs atsakovės Prašymuose nurodytų duomenų apie šeimos pajamas už 2017 metus patikrinimą, nustatė atsakovės pateiktų duomenų apie šeimos pajamas neatitiktį, o būtent – 2017 metais vieno šeimos nario per mėnesį pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį viršijo Įstatymo nustatytą 1,5 valstybės remiamų pajamų (183 Eur) dydį. Pareiškėjai paprašius pateikti papildomą informaciją, įrodančią teisę gauti išmoką, ir atsakovei tokios informacijos nepateikus, Socialinių išmokų skyrius 2019 m. liepos 8 d. sprendimu Nr.19-102/184 „Dėl B. Ž. išmokos vaikui permokos nustatymo ir jos grąžinimo“ nustatė ir apskaičiavo 364,80 Eur permoką.

Atsakovė neginčijo minėto sprendimo dėl permokos nustatymo ir jos grąžinimo. Be to, atsakovė nesusiekė su Socialinių išmokų skyriumi, nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių negrąžino išmokos per pareiškėjos nustatytą laikotarpį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė buvo informuota, jog turėjo per mėnesį pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, kaip tai numatyta Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, tačiau atsakovė netinkamai vykdė Įstatyme nustatytas pareigas ir nepateikė pareiškėjui informacijos, kuri ir lėmė išmokos vaikui permokos atsiradimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė šią permokos sumą būtų sumokėjusi.

Teismas nenustatė pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir laikydamasis teisės aktų reikalavimų prašė atsakovės grąžinti permokėtą išmokos dalį, tačiau atsakovei jos negrąžinus, įgijo teisę teismine tvarka reikalauti grąžinti 364,80 Eur išmokos vaikui permoką.

Teismo vertinimu, dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų susidarė vaiko išmokos permoka, kurią pareiškėjas pagrįstai reikalauja išieškoti teismine tvarka iš atsakovės.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Kadangi Socialinių išmokų skyrius yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, todėl atsakovo įsiskolinimas priteistinas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės B. Ž. 364,80 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt centų) išmokos vaikui permoką Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.