Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-13 · Administracinė byla Nr. I-70-394/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-07-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
I-70-394/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01716-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-70-394/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01716-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.13.6; 1.38; 3.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Janinai Morkūnienei,dalyvaujant pareiškėjui R. P.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams A. R. ir J. T.,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1–2 b. l.), prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-398-(19.29), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. balandžio 27 d. buvo priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus privalomasis nurodymas Nr. PN-398-(19.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjas R. P. įpareigotas iki 2015 m. spalio 22 d. nugriauti (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) pastatytą pastatą, nes šis neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir MĮ) 2 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjas nesutinka su Privalomuoju nurodymu, mano, kad jis yra nepagrįstas, priimtas neištyrus bei neįsigilinus į pastato paskirtį bei jo pastatymo aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms (MĮ 1 straipsnis). MĮ tiesiogiai nereglamentuoja, kokius statinius leidžiama statyti miškų ūkio paskirties žemėje. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus. Nuostatų 15.5 punktas nustato, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams, nuostatams ar veiklos juose reglamentams. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas priskirtas IV miškų grupei. Šis žemės sklypas, nors yra netoli Kurtuvėnų regioninio parko, į jį nepatenka, todėl nėra saugomoje teritorijoje. Pareiškėjas nusprendė jam priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype plėtoti rekreacinę teritoriją, todėl įrengė poilsiavietę, kurioje pastatė uždarą pavėsinę, rūkyklą, lauko baldus. Siekdamas išlaikyti poilsiavietę tvarkingą, pareiškėjas nuolat ją prižiūri, tvarko, pjauna žolę, remontuoja bei nuvalo lauko baldus, išveža šiukšles ir pan. Pareiškėjas, įvertinęs, kad poilsiavietės priežiūrai reikalingi įvairūs įrankiai, kai kurie iš jų didesnių gabaritų (pavyzdžiui žoliapjovė), sunkiai transportuojami miške, nusprendė pastatyti uždarą pavėsinę šiems įrankiams laikyti. Poilsiavietė gausiai lankoma visuomenės, todėl reikalinga nuolatinė jos priežiūra. Uždara pavėsinė yra paprastos konstrukcijos I grupės nesudėtingas statinys (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“), pastatyta ant medinių polių, todėl jai nereikėjo gauti statybos leidimo. Kadangi pareiškėjas ir toliau ketino plėtoti rekreacinę teritoriją, pastato neinventorizavo, manė tai padarysiantis vėliau, galutinai užbaigęs poilsiavietės įrengimo planus. Šiuo metu yra parengtas miškotvarkos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimas, suderintas Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritoriniame poskyryje, tačiau jis dar nėra patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pavėsinė skirta pasidėti ir laikyti poilsiavietės priežiūrai reikalingus įrankius, ji atitinka Nuostatų reikalavimus. Pareigūnai, priimdami Privalomąjį nurodymą netyrė ir nesiaiškino ginčo pastato paskirties, jo pastatymo aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, todėl Privalomasis nurodymas laikytinas nepagrįstu bei naikintinas. Pareiškėjas posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo statinio darbus pradėjo 2012 m., baigė 2013 m. rudenį. Taip pat pridūrė, kad privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas tuo pagrindu, kad inspekcija neturėjo teisės surašyti privalomojo nurodymo, o turėjo šią teisę perduoti Valstybinei miškų tarnybai, kadangi ji vykdo kontrolės funkcijas miškuose ir galėjo surašyti privalomąjį nurodymą. Statybos inspekcija viršijo savo įgaliojimus, nes pagal savo nuostatus jie nevykdo kontrolės miškų ūkio paskirties žemėje. Be to, privalomajame nurodyme nėra kitos alternatyvos – tik nugriauti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu (10–87 b. l.) bei jo atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime, jo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (16-4)-D8-2566 „Dėl pranešimo“ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Valstybinė miškų tarnyba ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba gavo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas dėl savavališkai iškirsto miško ir statinių statybos miško žemėje (duomenys neskelbtini), kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nurodyta atlikti patikrinimą ir nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, imtis teisėtų veiksmų, kad pažeidėjas būtų nubaustas ir pažeidimai pašalinti. Buvo nurodyta apie patikrinimo rezultatus iki š. m. balandžio 27 d. informuoti Aplinkos ministeriją. Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Šiaulių skyrius) specialistai, kartu dalyvaujant ir Kurtuvėnų regioninio parko atstovui bei Valstybinės miškų tarnybos atstovams, pagal kompetenciją atliko patikrinimus ir 2015 m. balandžio 10 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. ((duomenys neskelbtini)) bei 2015 m. balandžio 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (toliau – aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad sklypai, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra už Kurtuvėnų regioninio parko teritorijos ribų. Žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško valdos savininkas R. P., turėdamas Valstybinėje miškų tarnyboje 2013 m. kovo 20 d. patvirtintą individualų miškotvarkos projektą su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), pasistatė jame numatytus statinius. Taip pat nustatyta, kad prie iškasto vandens telkinio pastatytas pastatas, ilgis apytiksliai – 6,00 m, plotis – 4,40 m, aukštis – 5,00 m (toliau – pastatas), kurio individualiame miškotvarkos projekte nėra. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, miškotvarkos projektų rengimą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus; Nuostatų 15.5 punktas nustato, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams, nuostatams ar veiklos juose reglamentams. Kaip matyti iš paties pareiškėjo nurodyto teisės akto reikalavimų, miškų ūkio paskirties žemėje galima įrengti ir statyti tik tai, kas nurodyta miškotvarkos projektuose. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių, terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus. 2015 m. balandžio 27 d. Inspekcijos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis Priežiūros įstatymu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. kovo 20 d. patvirtintame individualiame miškotvarkos projekte su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nurodyto rąstinio I grupės statinio (kurį pareiškėjas įvardina uždara pavėsine), surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-398-(19.29) (toliau – ir privalomasis nurodymas) ir nustatė šešių mėnesių terminą, t. y. iki 2015 m. spalio 22 d., pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėjo, kad pareiškėjas iš pat pradžių elgėsi nesąžiningai ir Inspekcijos Šiaulių skyriaus specialistams buvo pateikęs miškotvarkos projekto (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) papildymo pirmą egzempliorių, kuriame buvo nurodytas pastatas, tačiau šis egzempliorius nebuvo patvirtintas ir užregistruotas Valstybinėje miškų tarnyboje. Kaip ir nurodo savo skunde pareiškėjas, pastatytas pastatas iš tiesų yra I grupės nesudėtingas statinys ir statybą leidžiantis dokumentas jo statybai iš tiesų nėra privalomas, tačiau toks pastatas galėtų būti pastatytas tik tuomet, jei jis būtų nurodytas Valstybinėje miškų tarnyboje 2013 m. kovo 20 d. patvirtintame individualiame miškotvarkos projekte su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastato statyba nėra savavališka, bet ji yra neteisėta ir negalima, nes prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatomis pastato statyba miško paskirties sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), negalima. Atsakovo atstovai posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjas, baigiantis privalomojo nurodymo terminui, kreipėsi į Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, Inspekcija terminą pratęsė 6 mėn., t. y. iki 2016-04-22. Vykdydamas privalomąjį nurodymą pareiškėjas turėtų statinį nugriauti arba iki termino pabaigos pateikti patvirtintą miškotvarkos projektą su jame pažymėtu būtent šiuo statiniu, kadangi miško paskirties žemėje galimi tik statiniai, kurie numatyti miškotvarkos projekte. Inspekcija veikė pagal savo kompetenciją, laikydamasi griežtai nustatytų teisės aktų reikalavimų, surašytas privalomasis įrodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (120 b. l.). Teismui pateikė atsiliepimą (102-112 b. l.), prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Šiaulių miškų urėdijos Kurtuvėnų girininkijos (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, (duomenys neskelbtini) kvartalo 3-5, 7-11, (duomenys neskelbtini) kvartalo 4, 10-11, 15 taksacinius sklypus (t. y. žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – miškų ūkio), turėdamas Valstybinėje miškų tarnyboje 2013 m. kovo 20 d. patvirtintą individualų miškotvarkos projektą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pasistatė ne tik miškotvarkos projekte numatytus statinius, bet prie iškasto vandens telkinio ir ginčo statinį (pastatą, kurio ilgis apytiksliai – 6,00 m, plotis – 4,40 m, aukštis – 5,00 m), kurio individualiame miškotvarkos projekte nėra. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad miško žemė – tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai ir daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami: mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Tai konstatavo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu. Taigi, pagal 2013 m. kovo 20 d. patvirtintą miškotvarkos projektą (su papildymu) 2012–2021 metams (registravimo Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniam sklypui ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjas turėjo teisę statyti tik projekte nurodytus statinius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2015 m. balandžio 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. ((duomenys neskelbtini)) užfiksuoti statiniai negalėjo būti statomi miško žemėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Inspekcijos Šiaulių skyrius) 2015 m. balandžio 27 d. privalomojo nurodymo nugriauti pastatytą pastatą Nr. PN-398-(19.29), kaip individualaus administracinio akto, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai reiškia, kad minėto įstatymo nurodytose nuostatose reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčo sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, akcentuojama, jog individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011, Administracinė jurisprudencija. 2011, 22, p. 333-340). Viešojo administravimo subjektai savo veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d.), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – Miškų įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 16 d.), Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“, (toliau – ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (16-4)-D8-2566 informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Valstybinę miškų tarnybą ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą apie tai, jog Aplinkos ministerijos korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas dėl savavališkai iškirsto miško ir statinių statybos miško žemėje (duomenys neskelbtini) miškų valdose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodė atlikti patikrinimą (13 b. l.). Iš 2015 m. balandžio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai, kartu dalyvaujant ir Kurtuvėnų regioninio parko atstovui bei Valstybinės miškų tarnybos atstovams, nustatė, jog sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyta statinių ir įrengta kitų objektų (14–21 b. l.). Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. ((duomenys neskelbtini)) užfiksuota, kad skundo esmė – galimai savavališka statinių statyba miško paskirties žemėje; pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio; pastatas – I grupės nesudėtingas statinys; nauja statyba; statytojas – R. P.; statinys pastatytas miškų paskirties žemėje, tokių statinių statybai SLD teisės aktuose nenumatytas, išskyrus tinkamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; statybos pradžia – 2012 m., tokio statinio statyba negalima pagal LR miškų įstatymo 11 straipsnį; SLD tokiems statiniams neprivalomas; tokio statinio statyba galima, kai nurodyta miškotvarkos projekte; išvada – kadangi tokio pastato statybai reikalinga kita žemės naudojimo paskirtis ir neprivalomas LR statybos įstatyme nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statytojui bus surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pastatą, nenumatytą miškotvarkos projekte (22–34 b. l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-04-07 išrašo matyti, kad žemės sklypas, esantis J(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra miškų ūkio paskirties, nuosavybės teise priklauso R. P. (35–36 b. l.). 2015 m. balandžio 16–17 d. R. P. surašė paaiškinimus apie nustatytą statinį (duomenys neskelbtini). Iš Miškotvarkos projekto su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško valdos savininkas R. P. turi Valstybinėje miškų tarnyboje 2013 m. kovo 20 d. patvirtintą individualų miškotvarkos projektą su papildymu (41–59 b. l.), tačiau jame nėra numatytas statinys, kurio ilgis apytiksliai – 6,00 m, plotis – 4,40 m, aukštis – 5,00 m. Iš Inspekcijos Šiaulių skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-398-(19.29) matyti, kad R. P. nurodyta per 6 mėn. nugriauti (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą pastatą; nuardyti skiedromis dengtą stogą, nuardyti grebėstus, stogo laikančias konstrukcijas, demontuoti medinę perdangą, išardyti rąstines sienas, medines grindis ir sutvarkyti statybvietę; apie nurodymo įvykdymą informuoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistą; nustatant privalomojo nurodymo terminą iki 2015 m. spalio 22 d. (4–5 b. l.). Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus 2015 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. RE-285-(19.29) matyti, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo R. P. 2015 m. spalio 22 d. prašymą (137 b. l.), 2015 m. balandžio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-398-(19.29) terminas pratęstas iki 2016 m. balandžio 22 d. (135 b. l.). Iš miškotvarkos projekto Nr. (duomenys neskelbtini) korekcijos (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) papildymo matyti, kad šis projekto patikslinimas suderintas 2015-07-10 (138–156 b. l.).

Pareiškėjas skundu teigia, kad atsakovas, viršydamas įgaliojimus, surašė jam privalomąjį nurodymą, kuris yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi tokį nurodymą galėjo surašyti tik Valstybinė miškų tarnyba, vykdanti kontrolės funkcijas miškuose bei miško žemėje, nes ginčo statinys yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas leidimas ir projektas, ir tai nėra savavališka statyba.

Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsnio 5 dalis numato, jog teritorijų planavimo valstybinė priežiūra apima „<...> privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikimą“. Šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad „<...> jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių <...> pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus“. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus; privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami mišku apaugęs plotas (medynai); neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos: žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (šio straipsnio 1, 2 punktai). Žemės įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemėje miškų apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas, taigi miško žemės naudojimą bei miškų tvarkymą reglamentuoja specialiosios teisės normos.

Pagal bylai aktualios Miškų įstatymo redakcijos 2 straipsnio 3 dalį, miško žemė – miško plote esantys miško keliai, kvartalai, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirti miškui įveisti. Miškų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai organizuojami pagal miškotvarkos projektą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, vienas iš miškotvarkos projektų tipų – vidinės miškotvarkos projektai. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami ir privačioms miškų valdoms, skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai juose nustatyti. Miškų įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad miškotvarkos projektus rengia bei miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Miško savininkai privalo laikytis Miškų įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai detalizuoja Miškų įstatymo 14 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą. Privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsio aikšteles su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose, jeigu tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentams, nuostatams ar veiklos juose reglamentams (Nuostatų 15.5 punktas). Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms. Miškotvarkos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami laikantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Nuostatų 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesuderinęs ginčo statinio statybos, tvirtinant Valstybinės miškų tarnybos 2013 m. kovo 20 d. individualų miškotvarkos projektą su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatė ginčo statinį privačioje miško paskirties žemėje, dėl to Inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, gavęs informaciją, atliko Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytus veiksmus, t.y.: surašė 2015 m. balandžio 10 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. ((duomenys neskelbtini)), 2015 m. balandžio 15 d. statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. ((duomenys neskelbtini)) bei pareiškėjui 2015 m. balandžio 27 d. pateikė privalomąjį nurodymą Nr. PN-398-(19.29) per 6 mėn. nugriauti (duomenys neskelbtini) (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą pastatą. Bylos medžiaga patvirtina, jog ginčo statinys nebuvo (ir nėra) numatytas Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje 2013 m. kovo 20 d. patvirtintame individualiame miškotvarkos projekte su papildymu (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba ir tik tada, kai darbai organizuojami pagal miškotvarkos projektą.

Be to, byloje nustatyta ir tai, jog pareiškėjas 2015 m. spalio 22 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrių su prašymu 6 mėnesiams pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nurodydamas, kad šiuo metu yra parengtas miškotvarkos projekto korekcijos papildymas, kuriame inventorizuota uždara pavėsinė ir kiti rekreaciniai objektai; projektas suderintas ir pateiktas tvirtinti Valstybinei miškų tarnybai (137 b. l.). Šio prašymo pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyrius 2015 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. RE-285-(19.29) 2015 m. balandžio 27 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-398-(19.29) terminą pratęsė iki 2016 m. balandžio 22 d. (135 b. l.). Kolegijos nuomone, pareiškėjo veiksmai kreipiantis su prašymu dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo patvirtina tai, kad pareiškėjas sutinka su aplinkybe, kad ginčijamas privalomasis nurodymas yra teisėtas, o ginčo statinio statyba yra negalima, kadangi šio statinio statyba nenumatyta pareiškėjo turimame patvirtintame individualiame miškotvarkos projekte.

Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą bei privalomojo nurodymo turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-398-(19.29) iš esmės atitinka tiek Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies, tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimo išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimai šiuo sprendimu netenkinami, pareiškėjas netenka teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjai Jarūnė SedalienėŽanas KubeckasVirginijus Stankevičius