Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-04 · Administracinė byla Nr. I-2310-644/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
I-2310-644/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00150-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
O. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2310-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00150-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas O. D. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad nuo 2013 m. kovo 24 d. iki šiol yra kalinamas Marijampolės pataisos namuose (toliau - ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kreipimosi į teismą metu yra vis dar laikomas Marijampolės PN 4 lokalinio sektoriaus, 9 būrio, gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, kurios plotas apie 45 kv. m., patalpoje gyvena apie 19 nuteistųjų, įrengta 16 dviaukščių lovų. Nurodė, kad anksčiau buvo laikomas 2 lokalinio sektoriaus, 4 būrio, gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas apie 35-40 kv.m., įrengta 13 dviaukščių lovų, patalpoje gyveno 21-22 nuteistieji. Lokaliniame sektoriuje Nr. 4, kuriame yra laikomas šiuo metu, gyvena apie 250-300 nuteistųjų, kiemelio plotas yra apie 100-150 kv.m. Būryje Nr. 9, kuriame šiuo metu yra laikomas, yra apie 48-52 nuteistųjų, tačiau beveik visi gyvenamosiose patalpose rūko. Pažymėjo, jog būriui skirti 3 tualetai ir 3 prausimosi kranai. Tualetai neatskirti sienelėmis, nėra durų, ventiliacijos. Tualetinio popieriaus suteikiama per mėnesį tik vienas ruloniukas. Šiltu vandeniu duše galima naudotis vieną kartą per savaitę nuo 14 val. iki 17 val. Duše nėra pertvarų, nurodytu laiku juo gali naudotis 250-300 nuteistųjų. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje kaupiasi drėgmė, yra tarakonų, čiužiniuose parazitų. Čiužinio pasikeisti neleidžiama, be to, draudžiama su savimi turėti šiltus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 - 1500 kcal., tačiau to pareiškėjui neužtenka. Artimiesiems neleidžiama perduoti maisto iš laisvės. Įstaiga nuteistiesiems nesuteikia užimtumo, nėra socialinių programų, papildomų užsiėmimų. Pareigūnai turi sadistinį polinkį, nenešioja identifikacinių kortelių. Dėl minėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, t.y. pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia baimę ir apatiją. Patirtą žalą vertina 30 000 Eur, prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 8-15, 70-72). Nurodė, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus atvyko 2013 m. kovo 19 d. Laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 27 d. iki 2014 m. rugsėjo 21 d. buvo paskirtas gyventi į 4 būro 41 brigados 7 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 51,66 kv.m., joje įrengta 16 miegamųjų vietų. Laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki šiol yra paskirtas gyventi į 9 būro 91 brigados 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 57,12 kv. m., patalpoje įrengta 18 miegamųjų vietų. Nurodė, kad 9 būrio sanitarinio mazgo patalpos yra suremontuotos, jose įrengti 3 klozetai su pertvaromis. 9 būrio gyvenamoji patalpa Nr. 2 taip pat suremontuota, pakeisti langai. Prausykloje įrengtas dušas, yra skalbimo mašina, keturi šalto vandens čiaupai. 4 būrio sanitarinis mazgas suremontuotas 2014 metais, jose įrengtas dušas, 6 šalto vandens čiaupai, yra skalbimo mašina, 3 pisuarai, 3 klozetai su pertvaromis. Nuteistiesiems kartą savaitėje sudaromos sąlygos nusiprausti po karštu dušu, kiekvienam būriui skiriant nuo 45 min. iki 2 val. 30 min. laiko. Dušinėje yra įrengta 15 vnt. vandens maišytuvų. 9 būrio pasivaikščiojimo kiemelio plotas 470 kv. m., 4 būrio – apie 350 kv.m. Nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti, lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurių metu, be kita ko, sprendžiamos nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos. Norintys gali įsidarbinti valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“, lankyti socialinės reabilitacijos programą. Pareiškėjas buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti patalpose, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės pataisos namuose lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinta norma, vienam nuteistajam išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Dėl papildomo rulonėlio išdavimo pareiškėjas į administraciją nesikreipė. Maitinimas organizuojamas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atlikti tyrimai parodė, kad Marijampolės PN valgykloje pagaminti patiekalai atitiko nustatytus reikalavimus, Marijampolės PN administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigūnų veiksmų, pareigūnai identifikacines korteles nešioja. Pažymėjo, kad pareiškėjas bausmę atlieka bendrabučio tipo patalpose, po kurias gali laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro. Patalpų atitikimas higienos normoms periodiškai tikrinamas valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Pataisos namų duomenimis, pareiškėjas į institucijas dėl higienos ir sanitarinių sąlygų nesikreipė. Nurodė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas nesikreipė į Marijampolės PN direktorių dėl perkėlimo į kitas patalpas. Dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į Psichologinę tarnybą. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos ryšium su laikymo sąlygų pažeidimais į Sveikatos priežiūros tarnybą ar būrio viršininką nesikreipė. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv.m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas O. D. į Marijampolės PN atvyko 2013 m. kovo 19 d. (b.l. 43). Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 7/07-114 jis buvo paskirtas į 4 nuteistųjų būrio, 41 brigados, 7 gyvenamąją patalpą (b.l. 16, 43), kur gyveno iki 2014 m. rugsėjo 21 d. Nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 7/07-332 O. D. buvo perkeltas į 9 nuteistųjų būrio, 91 brigados, 2 gyvenamąją patalpą (b.l. 16, 43).

Gyvenamosios patalpos sąvoka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai“. Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Kadangi objektyvių duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikrame kambaryje metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkretaus kambario, kuriame laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Marijampolės PN 4 būrio 41 brigados 7 miegamosios patalpos plotas 51,66 kv.m. (schemoje I-54), patalpoje įrengta 16 miegamųjų vietų (b.l. 17, 43). Padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (51,66/16), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,23 kv.m. Pataisos namų 9 būrio 91 brigados 2 miegamosios patalpos plotas 57,12 kv.m. (schemoje I-I), jame įrengta 18 miegamųjų vietų (b.l. 20, 51). Padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (57,12/18), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,17 kv.m.

Pareiškėjas O. D. atsikirtime į atsiliepimą (b.l. 99) tvirtina, kad Marijampolės PN 4 būrio 7 patalpoje įrengtos 22 miegamos vietos, tačiau į bylą nepateikė jokių savo argumentus patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko A. K. 2015 m. vasario 23 d. pažymą, kuri patvirtina, kad minėtoje gyvenamojoje patalpoje įrengta 16 miegamųjų vietų. Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN pažyma, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl didesnio 4 būrio 7 patalpos miegamųjų vietų skaičiaus yra deklaratyvūs ir atmestini.

Taip pat atsakovas į bylą pateikė pažymas apie vidutinį sąrašinį nuteistųjų skaičių 4 ir 9 būriuose (b.l. 41, 42). 2015 m. sausio 23 d. pažymoje Nr. 14/07-1154 nurodyta, kad 4 būryje vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 2013 metų I-IV ketvirčiais buvo atitinkamai 57, 62, 57, 57, 2014 metų I-IV ketvirčiais – 60, 62, 66, 62 (b.l. 41). Kadangi 4 būryje gyvenamųjų patalpų plotas 295,66 kv.m., todėl vienam neteistajam nurodytu laikotarpiu teko ne mažiau kaip 4,47 kv m. gyvenamojo ploto (295,66/66). 2014 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. 14/07-4329 matyti, kad 9 būryje vidutinis sąrašinis nuteistųjų skaičius 2013 metų I-IV ketvirčiais buvo atitinkamai 35, 35, 36, 41, 2014 m. I-IV ketvirčiais – 42, 39, 43, 41 (b.l. 42). Pataisos įstaigos 9 būrio gyvenamųjų patalpų plotas 224,12 kv.m., todėl vienam neteistajam nurodytu laikotarpiu teko ne mažiau kaip 5,21 kv m. gyvenamojo ploto (224,12/43).

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista jo subjektinė teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad beveik visi asmenys gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose rūko, rūkantiems asmenims patalpų su tinkama ventiliacija nėra.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.

Teismas pažymi, kad administracinėje byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Marijampolės PN visų būrių kiemeliuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis. Į bylą atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad Marijampolės PN gyvenamuosiuose būriuose ir kitose patalpose rūkančiųjų nepastebėta, patalpose iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai, kiemeliuose įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (b.l. 27-28). Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 57 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu (b.l. 22-23), kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte. Iš pateikto Pataisos įstaigos dušinės darbo grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56, matyti, kad 9 būrio nuteistiesiems sudarytos sąlygos naudotis dušu šeštadieniais nuo 14.00 val. iki 17.00 val., 4 būrio nuteistiesiems – nuo 9.30 val. iki 12.00 val. (b.l. 22-23). Į bylą atsakovo pateikti Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-65, 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342) patvirtina, kad nuteistiesiems yra sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę (b.l. 77-78, 79-81). Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje, todėl pareiškėjo skundo argumentai šioje dalyje taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja ir su netinkamomis sąlygomis Marijampolės PN sanitarinėse patalpose. Skunde nurodo, kad patalpose nėra ventiliacijos, tualete įrengtos trys skylės grindyse be pertvarų ir durų, keturi kranai ir vienas dušas, teikiantis šaltą vandenį. Pažymėjo, kad tualetinio popieriaus gauna tik 1 ruloniuką per mėnesį, kurio kokybė labai prasta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 9 būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 3 tualetai, 1 pisuaras, tarp tualetų yra pertvaros, prausykloje 1 dušas, 4 vandens čiaupai. Bylos duomenimis 4 būrio sanitarinėje patalpoje yra įrengti 3 klozetai, 3 pisuarai, tarp klozetų yra pertvaros, prausykloje 6 vandens čiaupai ir dušas. Teismui pateikti duomenys, t.y. patalpų schemos, (b.l. 17, 20) patvirtina, kad tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Į bylą atsakovo pateiktos sanitarinių patalpų nuotraukos (b.l. 75, 76) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad tualetai neatskirti pertvaromis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, savo argumentus grindė Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktu Nr. PT-342, kuriame nustatyta, kad Pataisos namų kamerų tipo, karantino patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengti sanitariniai mazgai su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema (b.l. 79-81). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl vėdinimo sistemos įrengimo sanitarinėse patalpose, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius, atsižvelgiant į esamą nuteistųjų skaičių būryje, nevisiškai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, pagal kurią numatyta, kad 1 praustuvė turi būti skiriama dešimčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, 1 pisuaras – 12 asmenų. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Teismo vertinimu, vien tik abstraktūs teiginiai apie sanitarinių patalpų būklę negali būti laikoma pakankamu pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas pažymėjo, kad iš nuteistųjų nebuvo gauta skundų, jog kyla problemų dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, kad reikia laukti eilėje ir pan. Be to, lokaliniame sektoriuje yra dar 3 sanitariniai higienos mazgai, todėl sanitariniai reikalavimai užtikrinami. Teismas akcentuoja, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja šių patalpų plotų bei konstrukcinių ypatumų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui). Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Atsakovas atsiliepime patvirtino, jog nustatytų priemonių išdavimo tvarkos laikomasi nuolat, pareiškėjas paneigiančių šią aplinkybę įrodymų nepateikė. Be to, esant didesniam poreikiui ar siekiant naudoti aukštesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl nepakankamo aprūpinimo higienos priemonėmis (tualetiniu popieriumi) atmestinos ir negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat dėl netinkamos ventiliacijos ir susikaupusios drėgmės gyvenamosiose patalpose. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius apie ventiliacijos nebuvimą ir oro drėgnumą, nepateikė. Atsakovo į bylą pateiktas Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-65 ir 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo aktas Nr. PT-342 (b.l. 77-81) patvirtina, kad Marijampolės PN laikomiems asmenims yra sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (atitinka HN 76:2010 6 p.), gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (atitinka HN 76:2010 24 p.). Minėti įrodymai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos ventiliacijos gyvenamosiose patalpose, taigi pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl tarakonų, graužikų, kitų parazitų buvimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su UAB „Dezinfa“ yra sudaręs dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią Marijampolės PN patalpose atliekamos dezinsekcijos ir deratizacijos procedūros (b.l. 46-50, 94-98). Byloje nėra pateikta duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, be to, Higienos normos HN 76:2010 58 p. įpareigoja nuteistuosius (tame tarpe ir pareiškėją) nuolat rūpintis gyvenamosios aplinkos švara. Pareiškėjo teiginius apie tarakonų buvimą paneigia Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 30 d. patikrinimo aktas Nr. Pa-297, kuriame nurodyta, kad patikrinimo metu tarakonų nepastebėta, problema sprendžiama naudojant specialias tarakonų gaudykles. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose vertinami kaip deklaratyvūs, todėl atmestini.

Atmestini pareiškėjo argumentai dėl draudimo su savimi turėti pledus, kadangi pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173.16 punktą nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigyta ar perduota patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Teisės aktuose nenumatyta, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems turi būti išduotas naujas. Atsakovas patvirtino, kad čiužiniai ir kitas minkštasis inventorius, skirtas nuteistųjų miegui, nurašomas pasibaigus jo naudojimo terminui. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su šio pobūdžio pažeidimais ir atsakovo veiksmų neteisėtumu.

Pareiškėjas taip pat skunde nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje jis buvo netinkamai maitinamas, t.y. jam buvo skiriamos nekaloringas maistas, netinkamas maisto pateikimas, be to, artimieji negali perduoti jam maisto.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144, Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - Maitinimo organizavimo taisyklės), Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais valgiaraščiais. Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte numatyta, kad kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras tikrina Marijampolės PN tiekiamo maisto kokybę, patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta (b.l. 29). Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d. patikrinimo akte Nr. 41VMĮP-151 nurodyta, kad atlikus patikrinimą pagal skundą dėl maisto kaloringumo ir jo paruošimo, neatitikčių nebuvo nustatyta (b.l. 30-32). 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo akte Nr. PT-4 (b.l. 60-63, 87-90) taip pat konstatuota, kad kontrolės metu dienos davinio energetinė vertė atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems nėra draudžiama gauti maisto produktų iš laisvėje esančių asmenų. Kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamos maisto kokybės, o pagal pareiškėjo nurodytus abstrakčius teiginius nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams, todėl darytina išvada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidęs pareiškėjo teises ar teisėtus interesus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems nesuteikiamas joks užimtumas, nėra socialinių programų ar kitų užsiėmimų. Pareiškėjo argumentus šioje dalyje paneigia atsakovo į bylą pateiktas platus socialinės reabilitacijos programų grafikas (b.l. 26), pagal kurį nuteistieji gali lankyti eilę įvairių užsiėmimų. Taip pat atsakovas į bylą pateikė sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne, grafiką (b.l. 24-25), pagal kurį 4 ir 9 būriai sportuoja šeštadieniais ir sekmadieniais. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad pareiškėjui neleidžiama naudotis nurodytais užsiėmimais, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Atsakovas atsiliepime patvirtino, kad visi pareigūnai dėvi identifikacines korteles, ši pareiga nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 52 punkte.

Atsižvelgdamas į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sąlygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 str. nuostatas. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus išgyvenimus ir, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius, deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Teismui pateiktų pažymų (b.l. 44, 45) duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie jo išvardintus išgyvenimus, sukrėtimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, kurių tiesiogine priežastimi būtų bausmės atlikimo sąlygos. Bylos duomenimis pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Aukščiau išdėstytos teisiškai reikšmingos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Marijampolės pataisos namai veikė teisėtai, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali atsirasti ir atsakomybė. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str. 88 str. 1 p.).

Likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis