- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1168-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Suinteresuotas asmuo
- O. R., Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro
- Advokatai
- Albina Cirulienė
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant pareiškėjo V. L. atstovėms A. B. ir advokatei Albinai Cirulienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens O. R. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-88-722/2009 pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. R., Jonavos rajono 3-iojo notarų biuro notarui Z. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens O. R. pareiškimą pareiškėjui V. L. dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. L. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sūnus G. L., miręs (duomenys neskelbtini), po motinos M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti. Nurodė, kad po pareiškėjo buvusios žmonos M. L. mirties liko turtas – 2-jų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sūnus G. L. iki jo motinos M. L. mirties, ir po jos mirties, gyveno nuosavybės teise M. L. priklausančiame minėtame bute, naudojosi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais, baldais, kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už butą. Po motinos M. L. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjo sūnus G. L., vienintelis M. L. vaikas ir jos turto paveldėtojas pagal įstatymą, sirgo, ir dėl šios priežasties nesikreipė į notarinę kontorą dėl turto paveldėjimo dokumentų sutvarkymo. G. L. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, todėl pareiškėjas yra vienintelis jo turto paveldėtojas pagal įstatymą.
Suinteresuotas asmuo O. R. byloje pateikė pareiškimą su savarankišku reikalavimu, ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo dukterėčios M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji priėmė M. L. turtą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Ji, priešingai nei G. L., aktyviais veiksmais siekė įgyti paveldimą turtą, prisiimdama ne tik teises, bet ir su tuo susijusias pareigas. Po M. L. mirties ji kreipėsi į Jonavos 3-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo, remiantis CK 5.11 str. 5 d., ir jai kaip įpėdinei buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę gauti visą informaciją M. L. turėtą turtą. Kadangi O. R. gyvena Vilniuje, ji pasirūpino, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėtų G. L. kaimynė D. V., kuri ir rūpinosi butu, O. R. bei jos brolių pavedimu iš G. L. pensijos mokėjo mokesčius už butą, kad nesusidarytų skola už komunalines paslaugas ir G. L. nebūtų iškeldintas iš buto. Vien tai, kad G. L. gyveno bute (duomenys neskelbtini), naudojosi ten esančiais daiktais, nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe. Pareiškėjo pateikti duomenys apie tai, kad jo sūnus siekė įgyti palikimą, nėra pagrįsti, kadangi jie nepalaikė jokių ryšių, pareiškėjas negalėjo žinoti sūnaus valios. V. L. ir M. L. išsituokė dar 1978 metais, nuo to laiko jie nebendravo ir pareiškėjas sūnaus nematė, nepadėjo jo išlaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. L. pareiškimą tenkino visiškai, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais O. R. pareiškimą atmetė. Teismas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. L. (G. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, likusį po M. L. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, priteisė iš suinteresuoto asmens O. R. 30 Lt advokato pagalbai apmokėti pareiškėjui V. L. ir 13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo atstovių paaiškinimais teismas nustatė, kad G. L. po motinos M. L. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno iki 2008-09-18. Per šį laikotarpį G. L. gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), šiame bute buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius už butą (b.l. 88,90,91, 92), t. y. jo lėšomis mokesčius mokėjo jo draugas arba kaimynė D. V.. Po mamos mirties G. L. priėmė ir jos kitą turtą – baldus, namų apyvokos reikmenis, mamos asmeninius daiktus, kuriais naudojosi iki pat savo mirties. G. L. gyvenimo būdas ir sveikata sutrukdė jam kreiptis į notarą ir teisiškai sutvarkyti dokumentus dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau jis palikimo neatsisakė per įstatymo nustatytą terminą (CK 5.60 str.1, 2 d.), todėl teismas laikė, kad jis palikimą priėmė faktiškai valdydamas (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Taip pat nurodė, kad O. R. po M. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties 2008-10-14 kreipėsi į Jonavos rajono 3-čiajį notarų biurą su pareiškimu paveldėti mirusios turtą. Tačiau teismas sprendė, jog tai, kad po G. mirties kaimynė D. V. leido M. L. bute gyventi pažįstamam asmeniui, kuris mokėjo už buto komunalines paslaugas (buto nuomos sutartis nesudaryta), neįrodo, kad O. R. faktiškai priėmė palikimą po M. L. mirties. Pagal byloje nustatytas aplinkybes O. R. po G. L. mirties su kaimyne D. V. rūpinosi likusiu be šeimininkų giminaičių butu: įleido nuomininką, kontroliavo, ar jis moka mokesčius už komunalines paslaugas, raktas nuo buto yra pas kaimynę D. V., kad būtinu atveju (avarijos) galima būtų patekti į butą. Byloje nepateikta įrodymų, kad po M. L. mirties 2007- 08- 22 O. R. faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po M. L. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti sūnus G. L. ir tą palikimą valdė daugiau kaip vienerius metus (nuo 2007-08-22 iki 2008-09-18).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo O. R. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant O. R. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, turėjo įvertinti, ar įpėdinis aktyviais veiksmais ketino įgyti palikimą. Vien tik faktas, kad G. L. liko gyventi bute, kuris buvo paveldėjimo objektu, neįrodo jo valios priimti palikimą. Priešingai, byloje liudijusi G. L. kaimynė D. V. paaiškino, kad G. L. buvo daug kartų raginamas tvarkytis paveldėjimo klausimus, atsižvelgus į jo sveikatos būklę, buvo siūlomą jį nuvežti ir palydėti pas notarą, tačiau G. L. atsisakė vykti pas notarą. Tai rodo, kad, nors ir nebuvo rašytinio atsisakymo priimti palikimą, buvo visiškas abejingumas tokio elgesio teisinėms pasekmėms. Be to, pareiškėją atstovavusi A. B., kuriai įgaliojimas išduotas 2008 m. spalio 15 d., t. y. po G. L. mirties, teismui nurodė, kad ji globojo ir V. L. seserį, atstovavo ją dėl jos turtinių interesų. Todėl šiuo atveju, tikrasis interesas yra tik A. B., kadangi tai yra jos verslo veikla ir pajamų šaltinis. Pats V. L. byloje negalėjo duoti paaiškinimų - jo fizinė būklė labai prasta, jis visiškai nekalba ir kyla abejonė dėl jo veiksnumo. Taip pat apeliantė nurodo, kad ji elgėsi sąžiningai, po M. L. mirties ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jos palikimas būtų išsaugotas. Ji įpareigojo D. V. prižiūrėti G. L. ir pasirūpinti, kad mokesčiai už butą būtų sumokėti laiku ir nebūtų jokio įsiskolinimo. G. L. gyveno asocialų gyvenimo būdą, jis buvo absoliučiai abejingas savo motinai, net nedalyvavo jos laidotuvėse. M. L. laidojo jos giminės - O. R., jos broliai, kaimynė D. V.. V. L. taip pat nedalyvavo buvusios sutuoktinės laidotuvėse. Apeliantė nurodo, kad ji tik po G. L. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo, kadangi buvo įsitikinusi ir iš G. L. visiško neveikimo suprato, kad jam absoliučiai nerūpi motinos palikimas. Nors apeliantė turėjo teisę kreiptis ir anksčiau į notarų biurą, tačiau žinojo, kad sūnus yra pirmos eilės įpėdinis, todėl jam gyvam esant į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas V. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad G. L. po motinos M. L. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2008-09-18 gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), čia buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, savo lėšomis, per kaimynę D. V. mokėjo komunalinius mokesčius už butą. G. L. po motinos mirties priėmė ir kitą turtą pradėdamas jį faktiškai valdyti: baldus, namų apyvokos daiktus, asmeninius daiktus, kuriais naudojosi iki savo mirties. Šią aplinkybę teisme pripažino ir O. R.. G. L. gyvenimo būdas ir sveikata sutrukdė jam įstatyme nustatytu laiku kreiptis į notarą ir teisiškai sutvarkyti palikimo priėmimą, tačiau jis yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. O. R. yra 5 eilės įpėdinė po M. L. mirties, ji tik 2008-10-14 kreipėsi į notarą su pareiškimu paveldėti mirusiosios turtą. Ji pripažino, kad savo lėšomis mokesčių už jos butą nemokėjo, tik fiktyviai rašė savo pavardę į pateikiamas sąskaitas ir kvitus. Tai, kad po G. L. mirties kaimynė D. V. leido M. L. bute gyventi pažįstamam asmeniu, kuris moka už komunalines paslaugas (buto nuomos sutartis nesudaryta), neįrodo, kad O. R. palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Kitų įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos suinteresuotas asmuo O. R., reikšdama savarankišką reikalavimą dėl palikimo priėmimo po savo sesers M. L. mirties 2007-08-22 fakto nustatymo, faktiškai nesutiko su akivaizdžiomis teismo nustatytomis ir pareiškėjo V. L. bei liudytojų I. T., G. B., D. V., J. B. (b. l. 111, 115, 118, 125) teisme patvirtintomis aplinkybėmis, kad po savo motinos mirties likusį palikimą priėmė, jį faktiškai valdė bei juo disponavo mirusiosios ir pareiškėjo V. L. sūnus G. L., kuris iki pat savo mirties gyveno M. L. priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Kolegija pažymi, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyti trys būdai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti; 2 ) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad po M. L. mirties 2007-08-22 likusį palikimą priėmė jos ir pareiškėjo V. L. sūnus G. L., gyvenęs kartu su motina bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl apeliantės teiginius dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, remiantis jos aktyviais veiksmais siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą iš Jonavos rajono 3 – ojo notrų biuro, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai. Teismas pagrįstai nurodė, kad nors pareiškėjo V. L. sūnus G. L., gyvenęs kartu su motina M. L. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , iki pat mirties 2008-09-18 ir nebuvo išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo į likusį po motinos mirties palikimą, tačiau jį priėmė.
Tuo pačiu pažymėtina, jog savo išvadas teismas pagrįstai grindė faktais, patvirtinančiais, kad G. L. po motinos M. L. mirties ir toliau gyveno paveldėtame bute, deklaravo šiame bute savo nuolatinę gyvenamąją vietą, mokėjo mokesčius už butą bei naudojosi namų apyvokos reikmenimis, baldais ir kitu paveldėtu turtu. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo O. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą po savo sesers M. L. mirties (duomenys neskelbtini), nes ji palikimo atsiradimo dieną, kaip ir šiuo metu, gyveno Vilniuje, dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikimo atsiradimo vietos notarinę kontorą kreipėsi tik po G. L. mirties, t. y. 2008-10-14, nepateikdama jokių įrodymų paneigiančių pastarojo asmens palikimo priėmimo faktą po savo motinos mirties arba šio palikimo atsisakymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino O. R. pareiškimo (CPK 185 straipsnis).Šiuo atveju nepagrįstu laikytinas apeliantės skundo teiginys, kad G. L. veiksmai po palikimo atsiradimo neįrodo jo valios priimti palikimą, nes savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.51 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame bute, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei juo naudotis.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes bei įvertinus tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo V. L. neveiksnumą jo kreipimosi į teismą bei bylos nagrinėjimo metu, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o suinteresuoto asmens O. R. apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.