Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1S-769-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01921-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-579/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01921-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam J. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas galutine 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo metu įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. sausio 14 d., 2.10 val., iki 2019 m. sausio 14 d., 14.10 val. (viena para), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 7 d.

Šalies argumentai

2. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius 2019 m. rugpjūčio 7 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl J. R. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, nes nuteistasis piktybiškai vengia atvykti į Kauno regiono skyrių atsiskaityti dėl teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo, nesilaiko įpareigojimo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., nevykdo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, be to, probuojamasis niekur nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą tenkino – J. R. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą dvylikos mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė devyniasdešimties parų arešto bausme. Bausmę paskirta atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs J. R. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo faktinio jo sulaikymo pagal įsiteisėjusią nutartį dienos.

Šalies argumentai

4. Skunde aukštesnės instancijos teismui J. R. prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo netenkinti.

4.1. Skunde probuojamas asmuo nurodo, kad gavęs laišką iš probacijos tarnybos, nuvyko pas specialistę M. M., kuri jam davė telefono numerį ir nurodė paskambinti į Vyrų krizių centrą. Paskambinus į minėtą centrą, jam pasakė, kad užregistruoti vizitui negali, nes neturi registracijos knygos, liepė laukti jų skambučio, tačiau perskambinta nebuvo. Kitas apsilankymas probacijos tarnyboje vyko 2019 m. gegužės 9 d., jo metu buvo papasakota specialistei apie skambutį į Vyrų krizių centrą ir nepavykusią registraciją. 2019 m. birželio 19 d. jis vėl turėjo apsilankyti probacijos skyriuje, tačiau susirgo, todėl atvykti negalėjo, apie tai telefonu informavo probacijos darbuotojus. Kitą kartą paskambinus, jam pasakė, jog M. M. atostogauja ir jos niekas nepavaduoja. Galiausiai jam pavyko prisiskambinti pačiai M. M., paaiškėjo, kad ji atostogų metu pasikeitė pavardę į S.. Šio pokalbio metu apsilankymo data probacijos tarnyboje nebuvo paskirta.

4.2. J. R. skunde nesutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad jam pakartotinai buvo siųstas laiškas su nustatyta atvykimo data. Šio laiško jis teigia negavęs. 2019 m. rugpjūčio 1 d. vakare, prieš eidamas miegoti, jis su drauge išgėrė migdomųjų ir užmigo. 23.45 val. išgirdo skambutį į duris, priėjęs pasižiūrėti, pro durų akutę pamatė du siluetus, kurie liepė atidaryti duris, nes nori pažiūrėti, kaip jis gyvena. Supratęs, kokie tai žmonės, paprašė šių prieiti prie pirmo aukšto balkono, kur jis paduos medicinos dokumentą dėl ligos. Išėjęs į balkoną, nieko nepastebėjo. Probuojamasis pažymi, kad M. S. yra kelis kartus buvusi jo namuose ir sakiusi, jog nebūtina įsileisti į butą, užtenka pasirodyti balkone. J. R. skunde nurodo, jog sąžiningai laikosi jam teismo nustatyto įpareigojimo ir nustatytomis valandomis būna namuose. Be to, jis vartoja įvairius vaistus, nes turi problemų su sveikata. J. R. pasižada lankyti probacijos tarnybą ir Vyrų krizių centrą, taip pat nurodo galintis sumokėti ir nedidelę baudą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į J. R. skundą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkė R. S. prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime R. S. nurodo, kad Vyrų krizių centro atstovė D. B. paneigė J. R. skundo teiginius apie tai, kad Vyrų krizių centro atstovai būtų nurodę probuojamajam laukti jų skambučio, J. R. su jais iš viso nekontaktavo. Nors skundo autorius savo neatvykimą į probacijos tarnybą paaiškino sirgimu, tačiau jokių tai patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė. Atsiliepime pažymima, kad probacijos tarnybos pareigūnai, atvykę pas asmenį patikrinti, kaip jis laikosi įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose, visais atvejais privalo įsitikinti, kad asmuo yra namuose. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad J. R. požiūris į bausmę ir jam skirtus įpareigojimus yra itin neigiamas.

6. 2019 m. spalio 22 d. teisme gautas J. R. prašymas užjausti jį dėl prastos sveikatos ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Prašyme nurodyta, kad 2019 m. spalio 17 d. jis du kartus skambino į Vyrų krizių centrą ir jam pavyko užsiregistruoti vizitui 2019 m. lapkričio 21 d. 10 val. (anksčiau nebuvo vietų). Taip pat pridėtos šeimos gydytojo išduotos medicininės pažymos ir mobiliojo ryšio paslaugų išklotinė, patvirtinanti, kad jis 2019 m. balandžio 12 d., 13.33 val., skambino į Vyrų krizių centrą. Pokalbis truko 0.59 s.

Motyvuojamoji dalis

7. J. R. skundas atmetamas.

8. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi šie draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu vadovaujantis BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 48 straipsnio 10 dalis).

9. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas J. R. 2019 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į griežtesnę, nustatęs baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevykdymą, taip pat piktybišką neatvykimą į probacijos tarnybą, nepaaiškinant tokio savo elgesio motyvų, nustatytu laiku nebuvimą gyvenamojoje vietoje. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad nuteistasis nevykdo teismo skirtų įpareigojimų ir tai daro be pateisinamos priežasties. Su šiuo vertinimu aukštesnės instancijos teismas sutinka. Konstatuojama, kad apylinkės teismas susidariusią situaciją įvertino visapusiškai, įsigilino tiek į Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateiktą informaciją, tiek į nuteistojo J. R. paaiškinimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

11. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės tikslai yra šie: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi, skiriama bausmė turi padėti nuteistajam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis. Nuteistasis tam tikrą laikotarpį turi jausti atitinkamus suvaržymus, ribojimus, nepatogumus, nes tokiu būdu jis verčiamas permąstyti savo netinkamą elgesį ir skatinamas rinktis visuomenėje priimtinus veikimo būdus. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmės atlikimas reikiamo poveikio J. R. elgesiui nepadarė, t. y. bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Pateikti duomenys liudija, kad nuteistojo elgesys nesikeičia. J. R. į probacijos tarnybos registrą įtrauktas 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. balandžio 8 d. jis pasirašytinai buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos įpareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. J. R. taip pat buvo suteikta informacija apie smurtinį elgesį keičiančias programas, jų vykdymą ir pan., kadangi nuteistasis pareiškė norą lankyti Vyrų krizių centrą, todėl jam buvo duotas šios įstaigos telefono numeris ir adresas. Į 2019 m. gegužės 9 d. numatytą susitikimą probacijos tarnyboje nuteistasis atvyko, bet smurtinį elgesį keičiančios programos lankyti nebuvo pradėjęs, žadėjo tai padaryti artimiausiu metu, tačiau pažadas liko netesėtas, o J. R. su probacijos tarnybos pareigūnais geranoriškai bendrauti ir atsiskaityti už paskirtų įpareigojimų vykdymą iš viso atsisakė.

12. Probacijos tarnybos teikime nurodyta, kad 2019 m. birželio 6 d. probuojamasis neatvyko į numatytą susitikimą. 2019 m. birželio 19 d. J. R. telefonu paaiškino, kad serga ir tai patvirtinančius medicininius dokumentus pristatys 2019 m. birželio 26 d. atvykęs į probacijos skyrių, tačiau ir šis pažadas liko neįgyvendintas. 2019 m. birželio 27 d. probuojamasis paskambinęs telefonu nurodė, kad jokių dokumentų neturi ir neturės, bendravo nemandagiai. Nepaisant to, jis buvo įspėtas dėl bausmės sąlygų nevykdymo, jam dar kartą išaiškintos bausmės vykdymo sąlygos. Vis dėlto, šis nuteistojo sudrausminimas teigiamo poveikio jo elgesiui neturėjo, nes į 2019 m. liepos 3 d. paskirtą vizitą jis neatvyko, be to, neatsiliepė telefonu, nors jam buvo skambinta net kelias dienas iš eilės – 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 2 d. ir 2019 m. liepos 3 d. Dar vienas šaukimas 2019 m. rugpjūčio 7 d. atvykti į probacijos skyrių J. R. buvo išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau probuojamasis į jį eilinį kartą nesureagavo. Nors skunde J. R. teigia, kad jokių pakartotinių šaukimų atvykti į probacijos tarnybą nėra gavęs, tačiau aukštesnės instancijos teismas šį aiškinimą laiko gynybine versija, nes visi šaukimai nuteistajam buvo siunčiami tuo pačiu adresu. Todėl spręsti, kad pirmąjį šaukimą J. R. gavo, o vėlesnių šaukimų dėl neaiškių priežasčių negavo, nėra objektyvu. Be to, nuteistasis nepaaiškino, kodėl neatsiliepė (ar neperskambino, jei konkrečiu metu negalėjo atsiliepti) į probacijos tarnybos pareigūnų skambučius. Duomenų, kad J. R. būtų pakeitęs savo telefono numerį, byloje nėra, be to, tai padaręs jis pirmiausia privalėtų informuoti probacijos tarnybą. Taigi, darytina išvada, jog nuteistasis piktybiškai atsisakė bendrauti su jį prižiūrinčiais probacijos tarnybos pareigūnais. Nors J. R. pateikė medicinos dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi sveikatos problemų ir buvo lankęsis pas savo šeimos gydytoją 2019 m. birželio 25 d., 2019 m. spalio 7 d. ir 2019 m. spalio 21 d., tačiau šie dokumentai neįrodo, kad nuteistasis gydėsi stacionariai, negalėjo judėti ir pan., dėl ko negalėjo atvykti į probacijos skyrių. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad turimos lėtinės ligos netrukdė J. R. tinkamai vykdyti jam teismo nustatytus įpareigojimus.

13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis ne tik sąmoningai nevyko į probacijos skyrių, tačiau ir piktybiškai vengė registruotis Vyrų krizių centre bei lankyti smurtinį elgesį keičiančią programą. Atsiliepime į J. R. skundą Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus viršininkė nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. telefonu kalbėjo su Vyrų krizių centro atstove D. B., kuri nurodė, jog nuteistasis turėjo atvykti aptarti smurtinį elgesį keičiančios programos plano, tačiau nei karto neatvyko. Taip pat buvo paneigti J. R. teiginiai, kad Vyrų krizių centro atstovai būtų nurodę jam laukti jų skambučio. Taigi, net jei nuteistojo teiginys apie tai, kad jis 2019 m. balandžio 12 d. vieną kartą skambino į Vyrų krizių centrą, yra teisingas, vis tiek nėra pagrindo teigti, kad jis vykdė jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Akivaizdu, kad aktyvių veiksmų dėl dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje J. R. nesiėmė, nors žinojo, jog šioje programoje jis privalo sudalyvauti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Tai, kad šiuo metu nuteistasis 2019 m. lapkričio 21 d. užsiregistravo vizitui į Vyrų krizių centrą, nekeičia fakto, jog paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė nėra įvykdyta, nes ši poveikio priemonė turėjo būti įgyvendinta iki 2019 m. rugsėjo 7 d.

14. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad teigti, jog nuteistasis visiškai nesilaikė įpareigojimo nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, nėra pagrindo. Probacijos pareigūnai užfiksavo tik vieną šio įpareigojimo pažeidimo faktą 2019 m. rugpjūčio 1 d., kai J. R. neatidarė probacijos pareigūnams buto durų, vis dėlto, ir be šio pažeidimo akivaizdu, jog nuteistasis elgėsi neatsakingai ir lengvabūdiškai, todėl nėra vertas pakartotinio teismo pasitikėjimo. Skundą nagrinėjantis teismas įvertina ir tai, kad probacijos tarnybos pareigūnų teigimu, J. R. su jais bendraudavo nemandagiai ir nepagarbiai – vartodavo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius ir pan. Be to, net ir į apylinkės teismo posėdį geranoriškai jis neatvyko, todėl buvo atvesdintas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas nuteistas asmuo turi suprasti, jog bet koks naujas teisės pažeidimas ar paskirto įpareigojimo nevykdymas, ypatingai padarytas tyčia, sąmoningai suprantant savo elgesio neteisėtumą, gali reikšti valstybės išreikšto pasitikėjimo sulaužymą, kuris atitinkamai gali reikšti pareigą atlikti griežtesnę bausmę. Valstybė negali būti itin atlaidi ir kiekvieną kartą pateisinti nuteistojo daromų pažeidimų jų mažareikšmiškumu ar deklaruojamu nuoširdžiu gailėjimusi, nes tokia teismų pozicija gali formuoti nebaudžiamumo nuostatas, rodyti nepagarbą visuomenei ir valstybei. Nuteistasis privalo būti suinteresuotas jo atžvilgiu paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu. Vien formalus užsiregistravimas į Vyrų krizių centrą, nededant realių pastangų keisti savo netinkamą elgesį, negali leisti daryti išvadą, jog teismo parodytas pasitikėjimas nebus ignoruotas.

15. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad J. R. turėjo galimybę pasitaisyti, aktyviai koreguoti savo elgesį, tačiau ir toliau elgėsi pagal jam vienam priimtinus veikimo būdus. Būdamas laisvėje, jis neįrodė, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti įgyvendinti netaikant griežtesnio laisvės suvaržymo. Švelnus baudžiamumas nuteistajam reikiamo poveikio nedaro, todėl jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį laisvės suvaržymo režimą. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad J. R. piktybiškai nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

J. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys