Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-397-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-17
Bylos Nr.
1A-302-397-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
A. Š.
Nukentėjusysis
Š. P.
Advokatai
Vaclovas Kaminskis
Kategorijos

Pranešėjas G. Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-397/2011

Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso numeris:1-23-1-00430-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kirdienei, nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009-10-27 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir galutinė bausmė paskirta A. Š. yra 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. už tai, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą, tai yra jis 2010-06-02 apgaule įgijo 450 Lt, kuriuos 2010-06-02 į jo nurodytą asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią “Swedbanke”, pervedė nukentėjusysis Š. P., tačiau nepristatė sutartos prekės - dviejų motociklo duslintuvų, išvengdamas turtinės prievolės.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. Š. apeliaciniame skunde apygardos teismui prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-10 nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės - jam paskirtąją bausmę sušvelninti. Nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažino, padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinti veikos aplinkybes, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. Ir nors jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau prašo taikyti jam BK 75 str. 1 d. nuostatas. Nurodo, kad nuteistojo mama turi invalidumą, jai yra reikalinga jo pagalba. A. Š. prašo sušvelninti jo teisinę padėtį, paskiriant vieną iš specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų bausmių, tačiau jos vykdymą atidedant. Be to, dirbdamas jis galės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. A. Š. pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, dirbti ir dorai gyventi.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 75 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis A. Š. neginčija kaltės dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Jis nesutinka su teismo paskirtąja bausme.

Kolegijos nuomone, teismas nuteistajam A. Š. bausmę paskyrė teisingai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė.

Skirdamas bausmę teismas įvertino tai, kad A. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, ką pagrįstai įvertino kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertino tai, kad A. Š. anksčiau teistas, ir dėl to, kad jis vėl pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui už tyčinių veikų padarymą bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teisingai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei įstatyme numatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įstatyme nėra numatyta pagrindų sušvelninti A. Š. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kolegija nemato pagrindo taikyti A. Š. BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, kaip to yra prašoma apeliaciniame skunde, tokiu būdu sušvelninant nuteistojo teisinę padėtį. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be įstatyme paminėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007, 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje pabrėžė, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Kaip jau minėta, A. Š. teisiamas antrą kartą, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, kas rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, dėl ko pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad švelnesnių bausmės rūšių nei laisvės atėmimas jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Paskirtoji bausmė, įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir taip yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis, todėl dar labiau nemažintina. Paskirtoji bausmė yra teisinga, teisingumo principui neprieštarauja, ji nėra per griežta. Visa tai įvertinus, nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti kaip teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėValdas Vitunskas