Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 234 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimu;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1996 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimu, pritaikius amnestijos aktą, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 4 mėnesiais;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 6 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį, 118 straipsnio 3 dalį, 82 straipsnio 1 dalį 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu su ½ turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 4 MGL dydžio (150,60 Eur) bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 30 valandų per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2017 m. gegužės 17 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,32 promilių girtumo laipsnis), paėmęs į ranką peilį, žodžiu grasino papjauti savo tėvą V. K., tuo sudarydamas pakankamą pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais I. K. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis I. K. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad buvo išgėręs, apsvaigęs ir kilo tie žodžiai. To niekada nebūtų daręs, tai buvo tik žodžiai. Viskas vyko jų namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena jis, jo tėvas ir dar gyveno močiutė. Dienos, kada tai buvo, nepamena. Daug ko nepamena dėl neblaivumo. Pamena, kad pradėjo ginčytis, nes tėvas nemėgsta, kai jis išgeria. Ginčą pradėjo su tėvu, buvo žodinis ginčas. Toliau pamena, kad atsidūrė 1 PK, tada suvokė, kas vyksta. Negali net pasakyti, dėl ko viskas prasidėjo. Tą dieną gėrė alų ir degtinę, gėrė ir namie, ir kieme, paskui grįžo namo. Neklausė, kas įvyko, pasidarė gėda. Iš ryto jam tyrėjas papasakojo, kad bandė su peiliu kažką daryti. Negalėtų taip iš tikrųjų padaryti. Galėjo būti, kad girtas žodžiais grasino nužudyti, turėdamas peilį. Nepamena tiksliai. Konfliktinių situacijų būna dėl to, kad jis (kaltinamasis) išgeria. Tėvas pats negeria ir nemėgsta, kad jis (kaltinamasis) išgeria. Deda pastangas pakeisti savo elgesį, bandė gydytis įvairiais būdais. Dabar dėl depresijos gulėjo ligoninėje. Į ligoninę nuvažiavo pats po močiutės mirties, jam buvo depresija, negalėjo valgyti. Močiutė mirė rugsėjo 4 d. Dabar nevartoja alkoholio, nevartojo jo ir per laidotuves. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to. Nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo, nėra problemų. Jį randa ir namuose, ir darbus atliko, išklausė programą dėl smurto. Nesutiko su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi tėvui pablogėjo sveikata, jis išgyvena dėl močiutės mirties. Jis yra reikalingas tėvui, kuriam reikia ir pas gydytojus važiuoti. Norėtų atidirbti kokias valandas, taip geriau. Sutiktų atlikti viešuosius darbus. Tėvui reikalinga pagalba, su juo apie tai kalbėjo. Dėl tėvo sveikatos būklės prašo neapriboti jo laisvės. Gailisi dėl to, ką padarė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sūnus prieš jį smurtauja ir jam grasina jau ne pirmą kartą. Išgėręs I. K. visuomet būna labai agresyvus ir elgiasi neadekvačiai. Jis buvo išėjęs į vaistinę, o sugrįžęs pamatė, kad I. K. stovi priešais veidrodį ir kalbasi su savimi. Sūnus puolė jį žodžiu, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tuomet nuo spintelės stvėrė peilį ir kelis kartus trenkė peiliu į stalą, rėkdamas, kad jei dar kalbės, tai jį papjaus. Bijo, kad sūnus gali įvykdyti savo grasinimus ir jį nužudyti. Pastarasis yra ne kartą teistas, ne kartą gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Mano, kad sūnus turi psichologinių problemų. Prašo jį apginti ir apsaugoti nuo sūnaus, uždrausti šiam atvykti į jo namus, nebent jis sutiktų gydytis (b. l. 2–7).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė V. K. pažįstantis pusę savo gyvenimo. Šiuo metu jie gyvena tam pačiam rajone, t. y. Šeškinėje. Žino, kad V. sūnus yra probleminis. Kai jis negeria, viskas būna gerai, bet kuomet prisigeria, pradeda namie siautėti. Prisimena, kad paskutinis įvykis buvo pavasarį, atrodo, gegužės mėn. Jis susiskambino su V., kadangi jie nuolat bendrauja, ir pokalbio metu sužinojo, kad jo sūnus I. eilinį kartą prisigėręs namie konfliktuoja su šeimos nariais. Kadangi gyvena netoliese, iš karto nuėjo pas juos. Atėjus pas V. į namus, pamatė ten visiškai girtą ir agresyviai nusiteikusį jo sūnų I. Bute dar buvo I. sesuo, V. dukra I. ir neįgali V. senyvo amžiaus motina, kuri ne pirmus metus guli patale. Jei gerai pamena, tai I. vaikščiojo po butą, keikėsi ir žadėjo visus išdaužyti. Jis V. pasiūlė kviesti medikus, nes I. elgesys nieko gero nežadėjo – pastarasis buvo agresyvus, rankoje laikė virtuvinį peilį. Po gero pusvalandžio atvažiavo greitoji pagalba. Pamatę agresyviai nusiteikusį I., medikai net nežadėjo jo vežti į ligoninę. Jie dar sykį jam parodė I. turimą peilį. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos patruliai. Kiek kartų I. bėgo iš namų ir kaip jį tiksliai sulaikė, negali atsakyti. Jeigu gerai pamena, policijos pareigūnai išvežė I. į komisariatą (b. l. 24).

Liudytojas T. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės mėn. patruliavo kartu su kursante G. S. ir Vilniaus apskrities VPK PR 4 kuopos vyr. patruliu M. S.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Šeškinėje, Ukmergės g., neblaivus sūnus grasina, konfliktuoja. Atvykus į vietą, virtuvėje pamatė girtą ir gana agresyviai nusiteikusį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. K.. Jeigu gerai pamena, tai virtuvėje ant stalo gulėjo peilis. Vyriškis nuolat šūkavo, keikėsi ir kažką garsiai rėkė rusų kalba. Kadangi rusų kalbos nemoka, tai nesuprato, ką pastarasis šaukė. Su tuo vyriškiu apsistumdė ir tada vyr. patrulis M. S. uždėjo jam atrankius. Bute dar buvo moteris, to agresyvaus vyriškio tėvas ir dar kažkoks vienas vyras (kas jis toks, liudytojas nesuprato). Be to, bute dar buvo ir medikų brigada. Sulaikytasis visą laiką muistėsi ir keikėsi. Sulaikytojo tėvas jiems paaiškino, kad jo sūnus eilinį kartą prisigėrė ir dabar kelia konfliktus namuose, keikiasi, sako, kad viską ir visus išdaužys, laksto po butą su peiliu ir žada papjauti. Jis (tėvas) norėjo, kad sūnus būtų paguldytas į ligoninę gydymui nuo alkoholizmo. Bute vyriškis parašė pareiškimą, iš virtuvės buvo paimtas peilis. Girtas ir agresyvus sulaikytasis buvo pristatytas į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 26).

Iš V. K. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d., apie 16.00 val., jo sūnus I. K. pradėjo grasinti, kad sumuš, padegs butą ir, pasiėmęs peilį, grasino, kad papjaus (b. l. 9).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d., apie 17.50 val., gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu bute buvo rastas agresyviai nusiteikęs I. K., kuris mosikavo rankomis, stumdėsi, dėl ko jam buvo uždėti antrankiai (b. l. 17–18).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis. Rasto peilio ilgis – 27,1 cm. Peilis panašus į virtuvinį. Peilis yra ištisinis, geležtė yra vientisa. Geležtės spalva: metalo pilka, ilgis – 14,4 cm, ašmenys yra lygūs, paviršius šiek tiek dantytas. Geležtė pagal šoninį profilį yra tiesios penties linijos tipo. Ant vienos geležtės pusės yra pavaizduoti ženklai – užrašas – „tescoma sonic“. Rankenos ilgis – 12,7 cm, rankena yra juodos spalvos. Atskiriamieji ženklai: peilio pradžia, t. y. smaigalys yra sulenktas į dešinę pusę. Iš išvaizdos matyti, kad peilis nėra naujas, geležtė yra purvina, matyti pirštų antspaudai, įvairios dėmelės (b. l. 19–20).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. 17.31 val. užregistruotas įvykis, kad pranešėjo neblaivus sūnus grasina, konfliktuoja (b. l. 27).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. gegužės 17 d. 18.23 val. I. K. nustatytas 2,32 promilių girtumo laipsnis (b. l. 37).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. liepos 19 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-347/2017 matyti, kad specialistei Aurelijai Survilaitei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad I. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje); jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 68).

Iš kaltinamojo pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2017 m. rugsėjo 29 d. pažymos dėl asmens gydymo matyti, kad I. K. gydytas šioje ligoninėje nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 114).

VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė ir VšĮ Antakalnio poliklinika 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. spalio 12 d. pateikė teismui I. K. gydymo stacionare istoriją Nr. 20070690 ir asmens sveikatos istoriją.

Specialistė A. Survilaitė, kuri yra teismo psichiatrė ekspertė, apklausiama teisiamajame posėdyje paaiškino, kad susipažino su papildomai gauta medžiaga, kuri nekeičia byloje pateiktos išvados, kadangi nėra duomenų, kad I. K. būtų susirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, kas trukdytų jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal pateiktus duomenis nenustatyta psichinės veiklos ypatumų, kas trukdytų atlikti laisvės atėmimo bausmę. Patvirtina savo išvadą.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo V. K., liudytojų V. B. ir T. Š. parodymai, V. K. pareiškimas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, daiktų apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys ir alkotesterio pažyma.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. K., paėmęs į ranką peilį, žodžiu grasino papjauti savo tėvą V. K., tuo sudarydamas pakankamą pagrindą tikėti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę I. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 73–80), baustas administracine tvarka (b. l. 87–88). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja I. K. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos ir pakankamai švelnios bausmės (bauda), ir griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas). Akivaizdu, kad švelnesnės bausmės ir taikytos auklėjamojo poveikio priemonės buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio. Kaltinamasis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2007 m. sausio 28 d. gydytas 3 kartus (b. l. 54), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 58), Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas/negydytas (b. l. 59). Iš specialisto išvados matyti, kad I. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 68).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. K. skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – areštas, nustatant jo dydį, mažesnį nei šios bausmės rūšies sankcijos vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 17 d. 18.10 val. (b. l. 40) iki 2017 m. gegužės 18 d. 11.40 val. (b. l. 41), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Atsižvelgdamas į BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatas, į tai, kad kaltinamojo I. K. tėvas serga onkologine liga ir jam reikalinga pagalba namuose, nuvykstant į gydymo įstaigą, teismas nustato I. K. arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu I. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48–49) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 50–51), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra peilis, 2017 m. liepos 26 d. nutarimu patalpinti saugojimui (b. l. 21) ir 2017 m. liepos 31 d. kvitu B serija BBB Nr. 6PK001290 (b. l. 22) atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Gydymo stacionare istorija Nr. 20070690, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, o asmens sveikatos istorija – VšĮ Antakalnio poliklinikai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. K. skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį, ir I. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, nustatant jį atlikti areštinėje poilsio dienomis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. K. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 17 d. 18.10 val. iki 2017 m. gegužės 18 d. 11.40 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 1 (vienai) arešto parai.

I. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra peilis, atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Gydymo stacionare istoriją Nr. 20070690, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei, o asmens sveikatos istoriją – VšĮ Antakalnio poliklinikai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.