Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei A. V., jos atstovui advokatui Vytautui Sketeriui, atsakovui P. V., jo atstovui advokatui Eugenijui Baršiui, trečiajam asmeniui K. V., Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo, pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui P. V., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – K. V., institucija teikianti išvadą byloje - Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad P. V. ir A. S. (po santuokos sudarymo V.) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l.3). K. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini), K. V., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašuose ir gimimo liudijimuose tėvu įrašytas P. V. (b.l.5-7,13-15). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Ieškovė ir atsakovas pripažino, jog nuo 2000m. lapkričio mėnesio santuokinio gyvenimo negyvena ir nuo to laiko ieškovė pradėjo gyventi su K. V. Tą patvirtino ir K. V. Liudytojai I. P. ir D. G. patvirtino, kad A. V. ir K. V. nuo 2000 metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį ir susilaukė trijų sūnų. Vaikai K. V. vadina tėvu. K. V. labai rūpinasi savo vaikais, išleidžia juos į mokyklą, gamina valgį, kai A. išeina į darbą, jis būna su mažuoju vaiku.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos P. seniūnijos pažymoje (b.l.45) nurodoma, kad A. V. apie 2000-2001 metus apsigyveno (duomenys neskelbtini), pas K. V. jam priklausančiame name. Jiems gyvenant kartu gimė trys vaikai. A. V. ir K. V. visą laiką vedė bendrą ūkį, rūpinosi vaikais.

Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos pažymoje (b.l.46) nurodyta, kad K. V. ir R. V. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje. Mokiniais rūpinasi motina A. V. ir K. V. P. V. nėra šių mokinių tėvas ir jais nesirūpina.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad K. V. pripažino vaikus kaip savo nuo pat jų gimimo, dalyvauja kasdieniame jų gyvenime, teikia vaikams išlaikymą, vaikai pripažįstą jį kaip tėvą. Tuo tarpu P. V. nuo pat gimimo nepripažino K., R. ir K. savo vaikais, jų nelanko, neremia materialiai. Tai įrodo, kad P. V. nėra K. V., R. V. ir K. V. tėvas, todėl duomenys įrašyti vaiko gimimo įraše neatitinka tikrovės (CK 3.149 str.).

Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011m. lapkričio 14d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-02455 A. V. (b.l.9), 2012m. kovo 9d. sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0705– P. V. (b.l.47) atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (LR CPK 96str.4d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270, 399 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. V. ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nėra K. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nėra R. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad P. V., a.k(duomenys neskelbtini) nėra K. V., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrindu, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam K. V., R. V., K. V. gimimą, išregistruoti tėvystę.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per 3 dienas nuo jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.