Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo 2019 m. gegužės 24 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl R. B. paskirtos bausmės laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą išimtine mirties bausme sušaudant, pagal 234 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams. Šios bausmės subendrintos su pagal 1994 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme ir R. B. paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė sušaudant.

Bausmė pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjime (toliau - (duomenys neskelbtini) TI-K).

2015 m. liepos 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas R. B. iš (duomenys neskelbtini) TI-K perkėlė į pataisos namus tolesnės bausmės atlikimui (duomenys neskelbtini).

2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nuteistąjį R. B. dėl smarkiai pablogėjusios sveikatos būklės iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų - atvirosios kolonijos grąžino į (duomenys neskelbtini) TI-K tolimesniam bausmės atlikimui.

Vykdant (duomenys neskelbtini) TI-K laikomų asmenų iškėlimo į kitas laisvės atėmimo įstaigas planą, nuteistasis R. B. 2019-02-13 perkeltas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus – atvirąją koloniją, o 2019-03-19 iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos antro sektoriaus – į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau - Šiaulių TI).

2019 m. gegužės 24 d. Šiaulių TI kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su teikimu dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teikime nurodyta, kad bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis R. B. tris kartus buvo pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus ir vieną kartą jam buvo skirta nuobauda už tai, jog sugadino įstaigos turtą, tačiau nuo 1996-05-16 drausmine tvarka baustas nebebuvo. Per visą atliktos bausmės laiką už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje bei stropų darbą nuteistasis R. B. 21 kartą buvo paskatintas. Galima teigti, kad nuteistasis adekvačiai reaguoja į taikomas elgesio korekcijos priemones, daro atitinkamas išvadas, yra linkęs laikytis nustatytų pareigų ir draudimų, geba kontroliuoti savo elgesį ir griežtai laikytis nustatytų draudimų.

Nuteistasis R. B. kaltę pripažįsta, savikritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis noriai ir objektyviai analizuoja padaryto nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes ir pasekmes, suvokia jam paskirtą bausmę kaip galimybę pasitaisyti ir išmokti gerbti socialiai priimtino gyvenimo vertybes ir normas. 2012 m. gegužės 8 d., 2015 m. liepos 2 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentui buvo pateikti Nuteistojo R. B. malonės prašymai, tačiau prašymai buvo netenkinami.

R. B. atvykęs į Šiaulių TI, adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių.

Nuteistajam 2019-05-13 buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika (41 balas) ir šie kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja (statinis veiksnys)) bei pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas (dinaminis veiksnys). Apsauginiai veiksniai: aukšta darbinė motyvacija, stiprūs palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais, geri savianalizės įgūdžiai ir aukšta motyvacija asmeniniam tobulėjimui, asmeninės atsakomybės dėl problemų atsiradimo suvokimas ir poreikis jas spręsti, aiškūs, konkretūs ateities planai, teigiamas požiūris į įstatymus, tvarką bei discipliną.

Taip pat gautas nuteistojo prašymas, kuriuo R. B. prašo Šiaulių TI teikimą tenkinti ir įkalinimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į trumpiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes jam jau 67 metai ir jo sveikata labai prasta, jau 25 metus atlieka įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, 23 metus – vienutėje. Pažymi, kad per 23 įkalinimo metus nei karto nebuvo baustas drausmine tvarka.

2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiųjų A. Š. ir A. Ž. atsiliepimas, kuriuo prašoma R. B. palikti paskirtą bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.

Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas, Šiaulių TI atstovas prašė teikimą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusieji prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas atmetamas.

BPK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. Šiaulių apygardos teismo 1995 m. kovo 7 d. nuosprendžiu buvo nuteistas mirties bausme sušaudant už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti turtą iš anksto pasiruošta virve su branktu smaugdamas automobilyje nužudė L. Š.. Be to, nuteistas už tai, kad įsigijo didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų, jas neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas parduoti (105 straipsnio 8 punktas, BK 234 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad R. B. nusikaltimus įvykdė neatlikęs bausmės pagal 1994 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį. Be to, iki to laiko buvo teistas net keturis kartus: 1978 m. lapkričio 27 d. teistas pagal BK 111 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu, 1981 m. spalio 22 d. laisvės atėmimu, 1993 m. gruodžio 8 d. teistas pagal BK 90 straipsnio 1 dalį pataisos darbais, 1994 m. rugsėjo 13 d. teistas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu. Taigi, matyti, kad R. B. iš teistumų bei pasikartojančių laisvės atėmimo bausmių nedarė išvadų, nepaisė moralės normų ir neatlikęs bausmės įvykdė dar du sunkius nusikaltimus.

Surinkti duomenys pagrindžia, kad nuteistajam trūksta empatijos jausmo nukentėjusiųjų atžvilgiu. R. B. dar iki nužudant nukentėjusiąją anksčiau jau buvo teistas už tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Be to neigiamą R. B. asmenybę patvirtina ir byloje nustatyta informacija, kad nuteistasis netinkamai elgėsi ir su šeima, nedirbo, girtavo, buvo baustas administracine tvarka. Svarbu įvertini, tai, kad R. B. padarė neatstatomas pasekmes nužudytosios šeimai, nužudė moterį, turinčią du mažamečius vaikus, apie tai iš anksto žinodamas ir šaltakraujiškai suplanavęs. Be to, teisiamojo posėdžio metu R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik iš dalies.

Vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, atkreipiamas dėmesys, į tai, kad 2019 m. gegužės 13 d. buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, kurio metu R. B. nustatyta vidutinė rizika (41 balas). Pažymima, kad pasikeitus R. B. bausmės atlikimo vietai, pasikeitė ir jo nusikalstamo elgesio rizika – ji padidėjo. Taigi darytina išvada, kad keičiantis gyvenimo sąlygoms ir gyvenimo vietai R. B. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra. Nusikalstamo elgesio rizikos nemažėjimas, o pakilimas iš žemos rizikos grupės į vidutinę rizikos grupę, šiuo atveju, leidžia manyti, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Be to, byloje 2018 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime pranešta, kad nuteistasis R. B. nevykdo nurodymų. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad R. B. nekeičia savo elgesio.

Atkreipiamas dėmesys, ir į tai kad BK 51 spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas taip pat atsižvelgia ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Pažymėtina, kad iš R. B. ir V. T. buvo priteista solidariai 1650 Lt. civilinio ieškinio A. Š.. Ieškinio dydžio klausimas dėl laidojimo išlaidų ir paminklo paliktas nenagrinėtas, o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka. Šiaulių TI teikime nurodoma, kad ieškinys yra pilnai padengtas, tačiau teismas pažymi, kad duomenų byloje, apie nukentėjusiesiems atlygintą žalą, nėra. Be to, nukentėjusieji atsiliepime nurodė, kad žala jiems nėra atlyginta ir R. B. jų neatsiprašė.

Teismo nuomone, išdėstytų aplinkybių visuma, rodo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad ta dalis bausmės, kurią atliko R. B., jam padarė pakankamą poveikį, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsniu, 360¹ straipsniu,

nutaria:

Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinti.

Nutartis skundžiama per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.