Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarties R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje padavimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

R. A. prašymas netenkinamas ir terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 128 straipsnis nustato, kad apygardų administracinių teismų nutartys, priimtos nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiamos per dešimt dienų nuo nutarties paskelbimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamą nutartį priėmė ir paskelbė 2006 m. balandžio 10 d., taigi paskutinė apeliacinio skundo dėl šios nutarties padavimo teismui diena, vadovaujantis ABTĮ 128 str., buvo 2006 m. balandžio 20 d.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. A. pirmą kartą savo skundą dėl ginčijamos teismo nutarties Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė tik 2006 m. gegužės 2 d., t.y. praleidęs įstatymo numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, jog skundas buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą ir nebuvo pateiktas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 2006 m. birželio 22 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai R. A. apeliacinio skundo nepriėmė ir grąžino jį pažeidėjui. Tinkamai savo apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti R. A. teismui pateikė tik 2006 m. liepos 21 d., todėl ši data ir laikoma skundo padavimo teismui diena ir konstatuotina, jog skundas teismui buvo pateiktas praleidus įstatymo nustatyt terminą skundui paduoti.

Vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio nuostatomis, praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias termino praleidimo priežastis. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios objektyviai kliudė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį.

R. A. savo prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nurodo, kad nors teismo 2006 m. balandžio 10 d. priimtos nutarties nuorašas jam buvo išsiųstas dar 2006 m. balandžio 12 d., tačiau jis nutarties nuorašą gavo tik 2006 m. balandžio 20 d., kadangi buvo su šeima išvykęs iš namų. Teigia, kad 2006 m. balandžio 20 d. gavęs ginčijamos nutarties nuorašą, nuo šios dienos skaičiavo dešimties dienų nutarties apskundimo terminą ir manė, kad jis baigiasi tik 2006 m. gegužės 2 d., todėl jį ir praleido.

ABTĮ 93 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimo nuorašai per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos turi būti išsiųsti tik nedalyvavusioms teismo posėdyje proceso šalims, o posėdyje dalyvavusioms proceso šalims sprendimo nuorašai išsiunčiami tik esant rašytiniam jų prašymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2006 m. balandžio 10 d. priimant ir paskelbiant ginčijamą nutartį R. A. bylos nagrinėjime nedalyvavo, todėl, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, nutarties nuorašas jam buvo išsiųstas dar 2006 m. balandžio 12 d. (lydraštis, b.l. 39), t.y. nepraleidus nutarties nuorašo išsiuntimo termino. Nors R. A. savo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodo, jog teismo 2006 m. balandžio 12 d. išsiųstos nutarties nuorašą jis gavo tik 2006 m. balandžio 20 d., kadangi su šeimyna buvo išvykęs iš namų, tačiau šios aplinkybės jis nepagrindžia teismui pateiktais įrodymais, o be to, ši aplinkybė vertintina kaip subjektyvi, todėl ji negali būti pripažinta pagrįsta termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.

Nors pareiškėjas savo prašyme teigia, kad jis nesuprato nuo kada skaičiuojamas nutarties apskundimo terminas, todėl manė, kad jis baigiasi tik 2006 m. gegužės 2 d. ir todėl praleido terminą skundui paduoti, tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi, kadangi ginčijamo nutarties rezoliucinėje dalyje yra išaiškinta jos apskundimo tvarka ir terminai.

Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pirmą kartą išnagrinėjus R. A. pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir 2006 m. birželio 22 d. nutartimi skundo nepriėmus, nutarties nuorašas, kurioje buvo nurodyta, kad jis turi teisę pateikti teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei nurodyti pagrįstas termino skundui paduoti praleidimo priežastis, pareiškėjui buvo išsiųstas dar 2006 m. birželio 27 d. (lydraštis), tačiau antrą kartą savo skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą jis teismui pateikė tik 2006 m. liepos 21 d., t.y. praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl jis taip ilgai delsė pateikti teismui skundą su prašymu atnaujinti terminą, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad jis savo skundą teismui pateikdamas tik 2006 m. liepos 21 d. pagrindė svarbiomis priežastimis visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, R. A. prašymas yra netenkintinas, terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas, o skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 5 dalimi, 34 straipsnio 1 ir 4 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

R. A. prašymo netenkinti, atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti atsisakyti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.