Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 3 d. 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 309 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 162 str. 1 d. 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. bausmės paskirtos už nusikaltimus, numatytus BK 309 str. 2 d. ir 162 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 3 d. ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 22 str. 1 d., 149 str. 3 d., E. V. išteisintas neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. V. palikta galioti kardomoji priemonė - suėmimas. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. liepos 8 d. iki 2009 m. liepos 18 d., nuo 2011 m. vasario 12 d. iki 2011m. gruodžio 15d. imtinai.

Nuosprendžiu nuteistas ir T. M., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, jog jis su T. M., veikdami bendrininkų grupe, seksualiai prievartavo nepilnametę, tai yra 2009 m. liepos 8 d., apie 4 val., Šilutės rajone, Grabupių kaimo miške, T. M. automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. V., grasindamas nepilnametei S. B., vienkartinėmis šakutėmis, o nukentėjusiajai šakutes sugriebus ir išmetus per automobilio langą, E. V., paėmęs nukentėjusiajai už gerklės, ją suspaudė bei papurtė ir tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą palaužė nukentėjusiosios valią, atimdamas galimybę priešintis, įkišo savo lytinį organą varpą į nukentėjusiosios S. B. burną ir taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to, T. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios S. B. palaužta valia ir jos dėl amžiaus patirto išgąsčio bei beviltiškumo jausmo bejėgiška būkle, grasinamu tonu pareikalavo S. B. tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu bei rankomis sugriebęs S. B. galvą už pakaušio spaudė ją prie savo lytinio organo varpos, įkišo savo lytinį organą varpą į nukentėjusiosios burną prieš jos valią ir taip tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.

E. V. taip pat nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 8 d., apie 4 val., Šilutės rajone Grabupių kaimo miške, T. M. automobilyje „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam, o vėliau ir T. M. tenkinant lytinę aistrą oraliniu būdu su nepilnamete S. B., mobiliojo ryšio telefonu „Nokia N73“ tai filmavo ir tokiu būdu pagamino du pornografinio turinio vaizdo įrašus pavadinimais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose vaizduojamas vaikas, o taip tuo pačiu metu tokiu būdu veikdamas išnaudojo šį vaiką pornografinei produkcijai gaminti.

E. V. taip pat buvo kaltinamas, tuo jog jis ir T. M. veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. liepos 8 d., apie 4 val., automobiliu „Opel Calibra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusivežė nepilnametę S. B., į mišką, esantį Šilutės raj., Grabupių k., kur automobilyje, E. V. būdamas kartu su T. M., grasinamu tonu pareikalavo nukentėjusiosios S. B. lytiškai santykiauti gera valia, o pastarajai nesutikus, E. V. perlipo ant automobilio galinės sėdynės, o T. M. iš automobilio išlipus ir uždarius duris, tokiu būdu sudarant palankias sąlygas tolimesniems E. V. nusikalstamiems veiksmams, E. V., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, kuri dėl savo nepilnametystės ir išgąsčio bei beviltiškumo jausmo negalėjo aktyviau pasipriešinti bendrininkų daromiems veiksmams, paėmė nukentėjusiajai S. B. už kojų, ją patempė į priekį, taip paguldęs nukentėjusiąją ant automobilio galinės sėdynės nuvilko kelnes ir kelnaites, praskėtė rankomis kojas bei nukentėjusiajai priešinantis prieš jos valią bandė įkišti savo lytinį organą - varpą jai į makštį, tai yra pasikėsino išžaginti, tačiau savo ketinimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes S. B. priešindamasi nustūmė jį – E. V. nuo savęs. Tačiau dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos E. V. buvo išteisintas, neįrodžius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nuteistasis E. V. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, jog jo teistumai yra išnykę, neįvertino, kad jis yra dirbantis, vedęs, turi 3 metų dukrą, šeimai reikalinga jo pagalba. Apelianto manymu, teismas skirdamas bausmę turėjo išankstinį nusistatymą prieš jį, nes tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam T. M., teismas paskyrė žymiai švelnesnę bausmę t. y. atidėjo bausmės vykdymą 2 metams. Pažymi, jog kaltės neneigia, dėl įvykdytų nusikaltimų prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Žada ateityje nenusikalsti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir dalinai sušvelninti paskirtą bausmę.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jų veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Nuteistojo E. V. apeliacinio skundo argumentai nesudaro jokio pagrindo keisti apylinkės teismo priimto sprendimo dėl bausmės skyrimo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, trukmę, motyvus, pasekmes, kaltininko asmenybę, į jo elgesį po nusikaltimo. Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. V. bausmę įvertino tai, jog jis praeityje ne kartą teistas, nors teistumai ir yra išnykę, taip pat ne kartą baustas administracine tvarka. Teismas atsižvelgė į tai, jog E. V. padarė tris tyčinius nusikaltimus, vienas iš jų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, į tai, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 162 str. 1 d. ir BK 309 str. 2 d. buvo padarytos prieš nukentėjusiąją darant kitą tyčinį sunkų nusikaltimą, kas apylinkės teismo nuomone, dar labiau padidino nukentėjusiosios pažeminimą ir orumą. Padaryti nusikaltimai prieš nukentėjusiąją padarė ypatingą žalą jos sveikatai, psichologinei savijautai, tolimesniam vystymuisi. Teismas pagrįstai konstatavo, jog E. V. vaidmuo buvo pirmaeilis, t. y., jis buvo aktyvesnis nusikaltimo iniciatorius ir atliko aktyvius veiksmus palaužiant nukentėjusiosios pasipriešinimą, valią. Teismas įvertino ir kaltininko asmenybę - tai, kad darbovietėje, kurioje dirbo E. V. yra charakterizuojamas teigiamai.

Įvertinęs bausmių skyrimui reikšmingus tiek su padarytais nusikaltimais, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis anksčiau aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas E. V. už baigtą BK 150 str. 3 d. numatytą nusikaltimą skyrė žymiai mažesnę negu šio straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 150 str. 3 d. sudaro 6 metus), taip pat už BK 309 str. 2 d. bei BK 162 str. 1 d. įvykdytus nusikaltimus teismas paskyrė pakankamai švelnias, mažesnes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Kolegija pažymi, jog E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas numato, kad esant asmens atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). E. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiu yra ženkliai mažesnės negu sankcijose numatytos tos rūšies bausmių vidurkiai.

Subendrindamas skirtąsias bausmes pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė. Bausmės pagal BK 309 str. 2 d. bei BK 162 str. 1 d. teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. Be to, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam E. V. parinko palankiausią bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdą pagal BK 63 str. 1 d., 4 d. įtvirtintas nuostatas ir paskyrė galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kai vien BK 150 str. 3 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų. Pažymėtina, jog BK 150 str. 3 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už seksualinį prievartavimą parinko būtent šią bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, tuo apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų, nuteistajam parinko tinkamą bausmės rūšį ir dydį, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. E. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra dirbantis, vedęs, turi 3 metų dukrą, šeimai reikalinga jo pagalba, jog gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nesudaro jokio teisinio pagrindo dar labiau švelninti paskirtą bausmę.

Dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybės apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirminė sąlyga, sudaranti prielaidas spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir nustatanti BK 75 str. taikymo ribas, yra asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą. Iš BK 75 str. 1 d. turinio analizės išplaukia, jog bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimas gali būti pradėtas svarstyti tik tada, kai kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. nepriskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. E. V. padarytas BK 150 str. 3 d. nusikaltimas yra sunkus (BK 11 str. 5 d.), o tai savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliantas E. V. prašydamas sušvelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę skundą motyvuoja tuo, jog tuo pačiu nuosprendžiu nuteistam T. M., pirmosios instancijos teismas paskyrė žymiai švelnesnę bausmę t. y. taikė bausmės vykdymo atidėjimą. Kolegija pažymi, jog T. M. atžvilgiu nuosprendis nėra apskųstas, o nesant atitinkamo prokuroro ar nukentėjusiosios skundo, apeliacinės instancijos teismas T. M. paskirtos bausmės klausimo nesvarsto. Kaip jau minėta anksčiau, BPK 320 str. 3 d. numato, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus neviršydama apeliacinio skundo ribų. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas T. M. pritaikė BK 54 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismui nesuteikia pagrindo ją taikyti ir E. V.

Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.