- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2A-373-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05117-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- E. T., D. T.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. T. ir D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams E. T. ir D. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovų 749,40 Lt skolos už šilumos energiją; 48,13 Lt delspinigių; 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai iš ieškovo gauna šilumos energiją. Pro jų patalpas praeina šildymo vamzdžiai. Kadangi atsakovų bute tiesioginio šildymo nėra, todėl ieškovas jų atžvilgiu apskaičiuodamas mokėjimą taiko 4 ir 5 metodus. Taip skaičiuojant mokėjimą už laikotarpį nuo 2008-04-05 iki 2010-04-30 susidarė 749,40 Lt skola. Atsakovai šio mokėjimo nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovai ieškinio nepripažino. Nurodė, kad ieškovas neteisingai jų atžvilgiu taikė 4, 5 metodus, nepagrįstai reikalauja apmokėti už šildymą. Atsakovams atsiųstuose raginimuose buvo nurodoma, kad mokestis už šilumą skaičiuojamas laiptinės atžvilgiu. Atsakovai laiptine nesinaudoja, neturi bendro praėjimo su kitais namo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojais. Atsakovų butas turi atskirą įėjimą, jie nesinaudoja jokiomis bendromis patalpomis, jų buto padėtis yra faktiškai izoliuota nuo kitos namo dalies. Todėl atsakovai neturi pareigos mokėti už šilumą. Atsakovai pripažino, kad per jų patalpas praeina šilumos vamzdžiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai: ieškovui solidariai iš atsakovų E. T. ir D. T. priteista 749,90 Lt pagrindinio mokėjimo, 48,13 Lt delspinigių, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2010-08-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 37,40 Lt priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nurodė, kad iš atsakovo E. T. teisme duotų paaiškinimų seka, jog pro jų butą eina šilumos vamzdžiai, atsakovų butas yra prisišliejęs prie centralizuotai šildomo namo sienos. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovų butas nėra atskiras, savarankiškas, pagrindinis daiktas (CK 4.12 str.). Būdami namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkai atsakovai nustatyta tvarka nėra nusistatę naudojimosi bendrąją nuosavybe tvarkos (CK 4.75 str.). Todėl CK 4.76 str. pagrindu atsakovai privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendrosios nuosavybės išlaikymui ir išsaugojimui, proporcingas jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Pagal bylos medžiagą bei remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu sumažinti atsakovų bendrosios nuosavybės dalį ir šiuo pagrindu sumažinti atsakovų prievolės apmokėti už bendrosios nuosavybės dalies išlaidas mastą nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 4.82 str. 5 d.: buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir CK 4.83 str. 1 d. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovai bendrosiomis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpomis apskritai nesinaudoja ir net neturi galimybės naudotis, nes jų butas prie šių patalpų neprieina. Esant šioms aplinkybėms atsakovai neturi jokios pareigos mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą. Tiesiogiai taikant CK 4.82 str. 5 d., apribojamos savininko teisės į tą bendrosios nuosavybės dalį, kuria savininkas neturi galimybių pasinaudoti. Todėl yra būtina išspręsti klausimą ar šis CK straipsnis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją bei kitas CK nuostatas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojančią atsikaitymo už šilumos energiją tvarką bei sunaudotos šilumos paskaičiavimo metodiką atsakovai turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už bendrų patalpų šildymą. Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį. CK 4.82 str. 5 d. nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. ir CK 4.83 str. 1 d. normomis, todėl kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Byloje yra kilęs ginčas ar atsakovai turi atsiskaityti su ieškovu, už šilumą, teikiamą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendro naudojimo patalpoms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą rėmėsi CK 4.76 str., Šilumos ūkio 12 str. 2 d., 25 str. ir kt., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ar šios teisės normos buvo pritaikytos tinkamai.
CK 4.76 str. yra nurodyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Šilumos įstatymo 25 str. yra nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Esminis atsakovų argumentas (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme) yra tas, kad jiems nepriklauso mokėti už namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendro naudojimo patalpas dėl to, kad jų butas yra atjungtas nuo bendros šildymo sistemos, atsakovai bendromis patalpomis nesinaudoja, nes turi atskirą įėjimą ir kt. Teismas pažymi, kad šioje byloje ieškiniu buvo keliamas tik vienas klausimas- skolos priteisimas pagal galiojančius teisės aktus. Jokie kiti klausimai keliami nebuvo (pvz. dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės patalpomis tvarkos nustatymo atsakovų atžvilgiu ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismas būtent ir sprendė klausimą ar pagal bylos nagrinėjimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją atsakovams kilo pareiga sumokėti už bendroms namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, patalpoms pateiktą šilumą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovų butas yra atjungtas nuo šildymo sistemos. Tačiau, kaip nurodyta Šilumos įstatymo 25 str., net ir tokiu atveju butų savininkai privalo mokėti už bendroms patalpos pateiktą šilumą. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovų butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nebuvo atskirtas nuo kitų patalpų, atsakovai CK 4.75 str. 1 d. nustatyta tvarka nebuvo nusistatę naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos, todėl laikytina, kad jie buvo bendro naudojimo patalpų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius bendrasavininkiais. Esant, tokiai situacijai (t.y. kol šis atsakovų statusas įstatymų nustatyta tvarka nėra pakeistas), atsakovai, kaip ir kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrasavininkiai, privalo atsiskaityti su ieškovu už bendro naudojimo patalpoms tiekiamą šilumą (CK 4.76 str., Šilumos ūkio 12 str. 2 d., 25 str.). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu buvusią situaciją, teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymą už šilumos tiekimą ir pagrįstai iš atsakovų ieškovui priteisė įsiskolinimą už šilumos energiją.
Atsakovai apeliaciniu skundu taip prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK 4.82 str. 5 d. ir CK 4.83 str. 1 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. Teisėjų kolegija šį atsakovų prašymą atmeta kaip nesusijusį su šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kaip minėta, šioje byloje buvo nagrinėjamas tik klausimas dėl skolos priteisimo, nei viena iš šalių neprašė teismo nuginčyti fakto, kad atsakovai nėra bendro naudojimo patalpų bendrasavininkai. Taigi, CK 4.82 str. šioje byloje tiesiogiai taikomas nebuvo. Dėl išvardintų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Esant šioms aplinkybėms atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.