Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-30 · Administracinė byla Nr. I-4398-968/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
I-4398-968/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03473-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Neringa Grubliauskienė
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4398-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-03473-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Mefodijos Povilaitienės,

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, patikslintą skundą, prašydamas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014-05-30 sprendimą Nr. 1D-4096(11) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 3 371,25 Lt neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį, susidariusią nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam paskirta valstybinė pensija buvo nepagrįstai sumažinta taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. VRM 2014-05-30 sprendimu Nr. 1D-4096(11) susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką išmokėti atsisakė. Su šiuo sprendimu pareiškėjas nesutinka. Jis savo skundą grindžia, be kita ko, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Pareiškėjas teigia, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 jam turi būti kompensuota, nes 2013 m. valstybėje ypatinga situacija, buvusi pagrindu mažinti socialines išmokas, baigėsi.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė remdamasi iš esmės skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas praleido 6 mėnesių terminą skundui dėl valstybinės pensijos paduoti.

Į teismo posėdį atsakovių atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjui paskirta nuo 2009-05-01 (b. l. 37); pareiškėjas VRM ministrui pateikė 2014-04-18 prašymą, kuriuo prašė kompensuoti nuo 2010-01-01 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 43); VRM 2014-05-30 sprendime Nr. 1D-4096(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 44); kartu su sprendimu Nr. 1D-4096(11) VRM pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-05-27 pažymą Nr. 11DP(P)-2876, iš kurios matyti, kad pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 3 371,25 Lt (976,38 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis (b. l. 45). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-08-19 nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą skundui dėl VRM 2014-05-30 sprendimo Nr. 1D-4096(11) panaikinimo paduoti. (b. l. 31, 32).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-03-04 nutartimi ši administracinė byla buvo sustabdyta iki Konstitucinis Teismas išnagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo pateiktus prašymus ištirti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo konstitucingumą. Konstituciniam Teismui 2015-05-14 byloje Nr. 12/2013-21/2013-15/2014-1/2015 priėmus nutarimą Nr. KT15-N9/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-06-22 nutartimi šios administracinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

2. Įvertinus skundo turinį, visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į 3 371,25 Lt (976,38 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat pareiškėjas ginčija VRM 2014-05-30 sprendimo Nr. 1D-4096(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Dėl pareiškėjo teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Nustatyta, kad pareiškėjo reikalavimo priteisti jam nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies galiojimas buvo pratęstas nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). 2011-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, buvo vertinamas Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarime Nr. KT15-N9/2015. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985 ) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjui valstybinė pensija nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jo prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigia, kad neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 jam turi būti kompensuota, nes 2013 m. valstybėje ypatinga situacija, buvusi pagrindu mažinti socialines išmokas, baigėsi. Šis pareiškėjo teiginys vertintinas kritiškai, nes Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarimu pripažinęs, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštaravo Konstitucijai, nenurodė, kad valstybei kyla pareiga kompensuoti šiuo pagrindu sumažintas valstybines pensijas.

5. Dėl VRM 2014-05-30 sprendimo Nr. 1D-4096(11).

VRM 2014-05-30 sprendime Nr. 1D-4096(11) nurodė, kad patenkinti pareiškėjo prašymo neturi teisinio pagrindo.

Šiame sprendime pareiškėjo prašymą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-10-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmetus kaip nepagrįstą, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo prašymas panaikinti VRM 2014-05-30 sprendimą Nr. 1D-4096(11).

6. Dėl kitų skundo argumentų.

Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, kurie, jo nuomone, pagrindžia jo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą. Tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasIveta PelienėMefodija Povilaitienė