Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.4; 1.1.9.6; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8

2025 m. rugpjūčio 6 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, kaltinamojo tvirtinimu – vykdantis individualią veiklą – stalius/dailidė, faktiškai gyvenantis ir gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 veikos) ir skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi laisvės apribojimo pakeista į 45 parų arešto bausmę;

3. Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos) ir skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 3 mėnesių 16 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

7. Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 7 mėnesių 27 dienų bausmės. Bausmę atlikęs, 2015 m. gegužės 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2024 m. gruodžio 21 d., laikotarpiu nuo 06.30 val. iki 16.45 val., iš VĮ (duomenys neskelbtini) sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), Kauno r., pagrobė VĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 445 pušies 6 m ilgio rąstus, kurių bendras tūris sudaro 181,01 m³, bendros 16 471,91 Eur vertės, tuo padarydamas VĮ (duomenys neskelbtini) 16 471,91 Eur žalą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 21 d. padarė nusikaltimą, iš (duomenys neskelbtini) pavogė medieną. Neatsimena detalių, sunkus laikotarpis buvo, slėgė rūpesčiai. Iki kaltinime nurodyto laiko važiavo į tuos kraštus pirkti medienos. Kai važinėjo, pamatė sukrautą medieną ir kilo mintis ją pavogti. Šią mintį įgyvendino. Važiavo pas žmogų pirkti medienos, ją nusipirko ir po kelių dienų pavogė kitą medieną. Medieną pirko netoli (duomenys neskelbtini), apie 10 km atstumu nuo vietos, iš kurios pavogė. Jam (kaltinamajam) atsiuntė vietovę, į kurią turėjo atvažiuoti pirkti medienos, tačiau jis (kaltinamasis) pasiklydo ir pamatė medieną. Vieta, iš kurios pavogė medieną, nuo namų nutolusi per daugiau nei 50 km. Kūrėsi savo darbo vietovę, reikėjo medienos, todėl ją pasisavino. Medieną žadėjo panaudoti savo darbo vietovės statyboms. Tai mediena, tinkanti statyboms. Mediena buvo nukirsta iš miško, padėti rastai prie kelio, kad būtų galima susirinkti ir išvežti. Medieną nusipirko ir vėliau pavogė svetimą medieną savaitės laikotarpyje. Susirado įmonę, kuri atlieka transportavimo paslaugas, bet jiems nieko nesakė apie vagystę. Parodė dokumentą pirktos medienos ir vairuotojas nieko nesuprato. Už transportavimo paslaugas sumokėjo 1 200 Eur. Pavogtos medienos nespėjo sunaudoti. Legaliai pirktą medieną parsivežė tik po Naujų metų. Visą medieną atidavė, nes nespėjo nieko panaudoti. 2024 m. gruodžio 21 d. pavogė medieną, o 2025 m. sausio 1 d. arba 2 d. atvyko pareigūnai. Buvo šventinės dienos, nedirbo ir po Naujų metų atvyko policija, prisipažino. Savo kieme nupjaustė medienos žymeklius ir juos sudegino, kadangi dokumentų neturėjo, bandė slėpti. Neigiamai vertina savo poelgį, labai gailisi, sutinka su civilinio ieškinio suma. Bus priverstas atlyginti žalą.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) medienos meistras. Nuo maždaug 2024 m. gruodžio 11 d., tiksliai nurodyti negali, buvo pradėti miško pjovimo darbai (duomenys neskelbtini). Miško pjovimo teritorijoje buvo pjaunami pušies rąstai. Pjovimo darbus atliko (duomenys neskelbtini) pasamdyti rangovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie pagal sutartį turėjo išpjauti reikiamus medžius ir juos ištraukti iš miško. Įmonei ištraukus pušų rąstus iš miško, jie buvo sudėti, t. y. susandėliuoti (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 23 d. apie 13.00 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vienos dalies pušų rąstų nebėra. Kadangi tai ne pirmas kartas, kai kažkas pavagia medžių rąstus, priklausančius (duomenys neskelbtini), iš karto suprato, kad dalį pušų rąstų galėjo pavogti. Apie šią situaciją iš karto pranešė tiesioginiam vadovui D. B., kuris, išgirdęs apie esamą situaciją ir galimai pagrobtą medieną, nurodė, kad jis (liudytojas) paskambintų policijai. Kokį tikslų kiekį pušų rąstų pavogė, šiuo metu nurodyti negali, tačiau galimai tai buvo apie 160 kietmetrių. Paskutinį kartą visus pušų rąstus vietoje matė kolega 2024 m. gruodžio 19 d. apie 17.40 val. Šiandien (2024 m. gruodžio 23 d.) atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) girininkas V. S. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apie 09.47 val. už poros kilometrų nuo pušų rąstų sandėliavimo vietos pastebėjo miškovežį, kuris buvo pilnai pakrautas raudona spalva sužymėtų pušų rąstų. Kaip paaiškino V. S., pagalvojęs, kad niekada rąstų niekas neveža savaitgalio dienomis, užsirašė matyto miškovežio valstybinius numerius, t. y. (duomenys neskelbtini) pagalvojęs, jei kažkas dings, galės nurodyti, ką matė. Ar galėjo rangovo darbuotojai pagrobti (duomenys neskelbtini) priklausančią medieną, nežino, tačiau jų asmeniškai neįtaria, kadangi, kiek žino, visuomet su rangovais sutardavo, konfliktų nebūdavo (1 t., b. l. 134–138).

Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba VĮ (duomenys neskelbtini) girininku. 2024 m. gruodžio 21 d. laisvu nuo darbo laiku medžiojo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ klubo medžioklės plotuose. Medžioklės metu, stovint ties (duomenys neskelbtini), apie 10.00 val. nuo (duomenys neskelbtini) pasirodė nedidelis senos laidos „Mercedes Benz“ tamsios spalvos krovininis automobilis, ant kurio priekinio borto aukštai buvo pritvirtinti du ratai. Už 400 m nuo jo pastebėjo važiuojantį raudonos spalvos, galimai Volvo markės, miškovežį, kuris buvo labai pilnai prikrautas spygliuočių rąstų. Iš karto kilo įtarimas, nes pastebėjo, kad rąstai buvo sužymėti, matėsi skaičiai ir raudoni taškai. Toks žymėjimas įprastas pajamuojant medieną vienetiniu metru. Minėto miškovežio valstybinius numerius ((duomenys neskelbtini) užsirašė į telefono užrašinę ir pasižymėjo laiką, kada tai fiksavo, t. y. 09.47 val. Minėtas miškovežis judėjo link kelio (duomenys neskelbtini) ir galimai užsuko link (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 21 d. transporto priemonė „Mercedes Benz“ bei miškovežis nuo įvykio vietos, iš kurios buvo pavogta mediena, buvo 3-4 km atstumu. Pirmadienį ryte paskambino (duomenys neskelbtini) specialistui R. K. ir pasakė išsiaiškinti, kuris medienos meistras dirba ir paklausti, ar nedingo mediena. Apie 13.30 val. jam (liudytojui) paskambino medienos meistras V. Š. ir pasakė, kad dingo pušies rąstai. Atvykusi policija pagal užsirašytus valstybinius numerius patikrino sistemas ir nustatė, kad matytos transporto priemonės valstybiniai numeriai galėjo būti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 2 d. paskambino miško apsaugos specialistas M. K. ir pasakė, kad pareigūnai galimai rado iš (duomenys neskelbtini) pavogtą medieną, todėl kartu su policijos pareigūnais bei medienos meistrais nuvykę į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, namo kieme rado dvi krūvas pušies rąstų, kurias pagal individualius požymius atpažino kaip iš (duomenys neskelbtini) pavogtą medieną (1 t., b. l. 141–144).

Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, yra įmonės savininkas. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei. 2024 m. gruodžio 21 d. jis (liudytojas), kaip fizinis asmuo, iš įmonės išsinuomojo transporto priemonę Volvo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti medienos pervežimo darbus Kauno rajone, turi nuomos sutartį. Šią paslaugą užsakė A. K., ant medienos gabenimo važtaraščio yra A. K. asmens kodas. Užsakovą iš nuotraukų galėtų atpažinti, jo veido bruožus įsidėmėjo. Su užsakovu iš pradžių bendravo mobiliojo ryšio telefonu. Pokalbio metu užsakovas pasakė, kiek medienos reikės pervežti, jis (liudytojas) nurodė pervežimo kainą. Užsakovas sutiko ir jie sutarė susitikti užsakovo nurodytoje vietoje. Atvykus, užsakovas laukė ir važiuodamas savo automobiliu priekyje rodė kelią iki medienos sandėlio. Užsakovas vyko automobiliu „Mersedes-Benz 308“, tamsios spalvos. Užsakovas parodė medienos sandėlį ir sakė, kad visą medieną reikia pervežti jo nurodytu adresu. Užsakovo paprašius, jis padavė miško kirtimo leidimą. Gavus kirtimo leidimą, pasižiūrėjo tik į dokumente nurodytą adresą. Daugiau nieko nežiūrėjo, jokių įtarimų nekilo. Atsimena, kad medieną iškrovė (duomenys neskelbtini). Neatsimena sandėlio adreso, iš kurio buvo paimta mediena, tačiau sandėlį galėtų atpažinti. Maršruto, kuriuo važiavo, tiksliai nurodyti negali. Pats pildė medienos pervežimo važtaraščius, ant kurių užsakovas A. K. pasirašė. Nekilo įtarimų, kad pervežama mediena gali būti vagiama. Kiek atsimena, užsakovas sumokėjo 1 200 Eur grynaisiais. Pirmais kartais maršrutą, kuriuo važiuoti, rodė pats užsakovas, važiuodamas automobiliu priekyje (1 t., b. l. 150–153).

Iš VĮ (duomenys neskelbtini) pareiškimo matyti, kad VĮ (duomenys neskelbtini) iš žaliavinės medienos miško sandėlių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (koord. (duomenys neskelbtini)) ir miško sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (koord. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. 17.00 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. 13. 00 val., buvo pavogta 445 vnt. pušies 6,0 m. ilgio rąstai, kurių bendras tūris sudaro 181,01 m³. Išnagrinėjus turimą informaciją (tarnybinius pranešimus) ir bendradarbiaujant su policijos pareigūnais, išsiaiškinta, kad galimai vagystėje dalyvavo raudonos spalvos krovininis automobilis Volvo FH16, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žalios spalvos krovininio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas, kurio vairuojama minėta transporto priemonė 2024 m. gruodžio 21 d. buvo užfiksuota su mobilia girininkijos stebėjimo kamera vagystės apylinkėse. Medienos vagystės metu pavogta: 1. Iš miško sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) – 382 vnt. 6 m ilgio pušies pajutintieji rąstai C kokybės klasės, kurių bendras tūris sudaro 149,09 m³; 2. Iš miško sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) – 33 vnt. 6 m ilgio pušies pajutintieji rąstai C kokybės klasės, kurių bendras tūris sudaro 11,42 m³; 3. Iš miško sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) – 30 vnt. 6 m ilgio pušies pajutintieji rąstai C kokybės klasės, kurių bendras tūris sudaro 20,50 m³. Pavogtos medienos vertė ir padaryta žala miško valdytojui – 16 471,91 Eur be PVM (1 t., b. l. 13–31).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad VĮ (duomenys neskelbtini) iš žaliavinės medienos miško sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. 17.00 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. buvo pavogta 445 vnt. pušies, 6,0 m ilgio rąstai, kurių bendras tūris sudaro 181,01 m³. Dėl vagystės VĮ (duomenys neskelbtini) padaryta 16 471,91 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 1–5).

Iš 2024 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini). Dešinėje kelio pusėje matyti didelė sukrautų rąstų krūva. Priešais minėtą medienos krūvą, kitoje kelio pusėje yra plotas šalia kelio, kuriame yra pribyrėjusios medienos žievės, įvairių medienos atplaišų, nulūžusių gabaliukų. Vieta, kurioje pribyrėję įvairių medienos atliekų, yra galima įvykio vieta. Aplink įvykio vietą, jokių pamestų daiktų, ar tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nepastebėta. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Privažiavime prie įvykio vietos jokių vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 72–80).

Iš 2025 m. sausio 2 d. papildomos įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta adresu (duomenys neskelbtini). Kiemo kairėje pusėje už medinio pastato, esančio koordinatėmis (duomenys neskelbtini), matyti pušies medienos rąstų krūva, kurios ilgis 12.4 m, o plotis 6.5 m. Krūvoje yra 105 vnt. pušies rąstų, kurių ilgis 6 m. Ant kai kurių rąstų galų yra raudonos spalvos apvalios formos dažų žymėjimai, apipurkšti juodais dažais. Priešais minėtą krūvą, koordinatėmis (duomenys neskelbtini), matyti pušies medienos krūva, kurioje sukrauta pušies rąstų 340 vnt. Bendras krūvos ilgis 18,8 m, plotis 6,5 m. Minėtos krūvos dešinėje pusėje, krūvoje, viename pušies rąsto galo skersmenyje matyti raudonos spalvos rombo formos žymėjimas „25_05“, kuris apipurkštas juodos spalvos dažais. Krūvos viduryje, ant vieno pušies rąsto skersmens matyti analogiškas rombo formos žymėjimas „25_05“. Minėtoje krūvoje 340 vnt. rąstų Nuo minėtos krūvos einame į kairę tiesiai ir sustojus koordinatėmis (duomenys neskelbtini), matyti žalios spalvos krovininis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorija vaizdo stebėjimo kameros nestebima. Daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 85–105).?

Iš 2025 m. sausio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių matyti, kad tyrimo metu nustatyta, jog VĮ (duomenys neskelbtini) iš žaliavinės medienos miško sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. 17.00 val., iki 2024 m. gruodžio 23 d., buvo pavogta 445 vnt. pušies, 6,0 m ilgio rąstai, kurių bendras tūris sudaro 181,01 m³. Dėl medienos vagystės VĮ (duomenys neskelbtini) padaryta 16 471,91 Eur turtinė žala. Tyrimo metu gauta duomenų, kad minėta mediena galimai buvo išvežta sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 21 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įmonės pateiktus važtaraščius buvo vežami 6 m pušies rąstai. Medienos iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 2 d. kartu su VĮ (duomenys neskelbtini) medienos meistrais, girininku bei miško apsaugos specialistu nuvykus minėtu adresu, namo kieme rastos 2 krūvos pušies rąstų, 6 m ilgio, kurių žymėjimas buvo mechaniškai pažeistas. Apžiūrėję minėtą medieną, medienos meistrai pagal individualų žymėjimą atpažino medieną, kaip pavogtą iš įvykio vietos ((duomenys neskelbtini) sandėlių). Kieme priėjo vyriškis, kuris nurodė, kad gyvena šiuo adresu. Paklausus vyro, iš kur pas jį kieme atsirado mediena, jis atsakė, kad medieną pavogė. Paprašius asmens prisistatyti, šis nurodė, kad yra A. K.. A. K. paaiškino, kad medieną pavogė 2024 m. gruodžio 21 d. iš (duomenys neskelbtini). Apie minėtą medieną sužinojo, kai anksčiau netoliese vagystės vietos pirko medienos iš privataus miško. Jis internete susirado įmonę, kuri teikia pervežimo paslaugas. Įmonės vairuotojui parodė, kur yra mediena, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stengėsi vykti miško keliais, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones. Paklausus A. K., kur yra ant rąstų galų buvę žymėjimai, jis parodė, kad juos nupjaustė ir sudegino. Asmuo paaiškino, kad miškovežio vairuotojui, kuris turėjo pervežti pavogtą medieną, parodė leidimą, pagal kurį miškovežio vairuotojas savo ranka užpildė važtaraščius. A. K. paaiškinus, kad važtaraščiuose neatitinka nurodyta medienos paėmimo vieta, jis parodė, kad minėtą leidimą davė vairuotojui, kad jam nekiltų įtarimų, jog jis daro nusikaltimą. Su pavogta mediena planavo statyti ūkinį pastatą. Mediena pakvitavimu buvo perduota VĮ (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui M. Š. (1 t., b. l. 124–126).

Iš 2025 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „SONY XQ-AU52“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini). Mobilaus ryšio telefonas yra be SIM kortelių. Peržiūrėjus mobiliojo ryšio telefono skambučių žurnalą, nėra matoma rinktų, praleistų ar gautų skambučių. Google paskyros naudotojas – „(duomenys neskelbtini)“, el. p. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui daugiau reikšmingų duomenų neužfiksuota. Apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas yra be SIM kortelių dėklo, skilusiu ekranu (2 t., b. l. 23–30).

Iš 2025 m. vasario 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. B. pagal veido bruožus, plaukus atpažino A. K. nuotrauką kaip asmens, kuris 2024 m. gruodžio 21 d. paprašė pervežti pušies rąstus į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154–158).

Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad tyrimo metu pavogta mediena rasta adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. K.. Asmuo pripažino, kad medieną pavogė 2024 m. gruodžio 21 d., pasinaudojęs gabenimo paslaugas teikiančia įmone (1 t., b. l. 159–160).

III. Įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad pagrobė svetimą, VĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, kurio bendra vertė – 16 471,91 Eur. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Nors BK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nedetalizuojama, ar tai yra slaptas, ar atviras svetimo turto pagrobimas, sisteminė ir loginė BK 178 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik slaptas svetimo turto pagrobimas. Slaptumas reiškia tai, kad kaltininkas svetimą turtą pagrobia nesant turto savininko ar kitų pašalinių asmenų, arba nors jiems ir esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų. Veikos, kaip slaptos vagystės, kvalifikavimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas ketina veikti slaptai ir yra įsitikinęs, kad veikia nežinant turto savininkui (teisėtam valdytojui). Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas, t. y. turtas, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar nėra teisėtai jo valdomas kitu teisiniu pagrindu. Svetimo turto pagrobimas yra tyčinė nusikalstama veika – kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti. Taip pat supranta, kad neatlygintinai užvaldžius svetimą turtą, šio turto savininkui bus padaryta turtinė žala.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. K. dėl svetimo turto pagrobimo pasitvirtino. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl vagystės pripažino ir paaiškino, kad važiavo pirkti medienos, pamatė sukrautą svetimą medieną ir kilo mintis ją pavogti. 2024 m. gruodžio 21 d. pavogė rastą medieną, susirado įmonę, kuri atlieka transportavimo paslaugas, mediena buvo parvežta į jo gyvenamąją vietą, ją būtų panaudojęs statybai. Be kaltinamojo parodymų, vagystės faktą bei kaltinamojo kaltę įrodo ir liudytojų parodymai dėl medienos buvimo (sandėliavimo) vietos, pastebėtų automobilių, medienos suradimo aplinkybių.

Iš V. Š. parodymų matyti, kad miško pjovimo darbai buvo pradėti 2024 m. gruodžio 11 d., pušų rąstai buvo sudėti, t. y. susandėliuoti (duomenys neskelbtini). Tačiau 2024 m. gruodžio 23 d. apie 13.00 val. atvykus į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vienos dalies pušų rąstų nebėra. Apie tai iš karto pranešė tiesioginiam vadovui bei policijos pareigūnams. Liudytojas V. S. paaiškino, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apie 10.00 val. pamatė „Mercedes Benz“ tamsios spalvos krovininį automobilį, o už 400 m nuo jo – raudonos spalvos, galimai Volvo markės, miškovežį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo prikrautas spygliuočių rąstų, kilus įtarimui, užsirašė transporto priemonės duomenis, o pirmadienį ryte buvo informuotas, kad dingo pušies rąstai. Liudytojas V. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 21 d. kaip fizinis asmuo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomojo transporto priemonę Volvo, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti medienos pervežimo darbus Kauno rajone. Šią paslaugą užsakė A. K., medieną iškrovė (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo ir liudytojų parodymai dėl vagystės aplinkybių tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka ir kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą.

VĮ (duomenys neskelbtini) pranešė, kad iš žaliavinės medienos miško sandėlių (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 18 d. 17.00 val. iki 2024 m. gruodžio 23 d. 13. 00 val. buvo pavogta 445 vnt. pušies 6,0 m. ilgio rąstai, kurių bendras tūris sudaro 181,01 m³. Iš pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. 2024 m. gruodžio 23 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokole nurodyti duomenys patvirtina, kad galimoje įvykio vietoje yra pribyrėjusių medienos žievių, įvairių medienos atplaišų, nulūžusių gabaliukų. Iš 2025 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuotų duomenų matyti, jog mediena buvo išvežta 2024 m. gruodžio 21 d. įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. B.. Nuvykus į medienos iškrovimo vietą (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo rastos dvi pušies rąstų krūvos, o priėjęs asmuo, prisistatęs A. K., nurodė, kad šiuo adresu gyvena ir pripažino, kad įvykdė medienos vagystę. Surasta mediena buvo aprašyta 2025 m. sausio 2 d. papildomos įvykio apžiūros protokole, kuriame užfiksuota informacija apie surastos medienos kiekį, rąstų ilgį, medienos rūšį (vienoje krūvoje sukrauta 105 vnt. pušies rąstų, kurių ilgis – 6 m, kitoje krūvoje buvo sukrauta 340 vnt. pušies rąstų).

Aplinkybę, kad kaltinamasis pavogė VĮ (duomenys neskelbtini) priklausančia medieną, taip pat patvirtina 2025 m. vasario 19 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad liudytojas V. B. pagal veido bruožus bei plaukus atpažino kaltinamąjį, kuris 2024 m. gruodžio 21 d. paprašė pervežti pušies rąstus. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, tyrimo metu pavogta mediena buvo rasta (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. K.. Kaltinamasis, kaip minėta, pripažino, kad medieną pavogė 2024 m. gruodžio 21 d. ir ją pervežė pasinaudojęs vežimo paslaugas teikiančia įmone.

Pavogtos medienos vertę patvirtina VĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareiškime dėl žaliavinės medienos vagystės iš miško sandėlių bei šio pareiškimo prieduose esantys duomenys, iš kurių matyti, kad 181,01 m³ pušies rąstų, 445 vnt., kaina (vertė) vagystės metu buvo 16 471,91 Eur. Vertė nustatyta remiantis 2024 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 53-RP-1162 „Dėl žaliavinės medienos ir miško kirtimo liekanų mažmeninių kainų“ (toliau – ir Potvarkis), kurio 1 punkto 1.1 papunktyje nustatyta, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. pušies pjautinieji rąstai, 1 m³, B/C kokybės klasė, 3-6 m ilgio, kaina yra 91 Eur be PVM. Teisimajame posėdyje dėl civilinio ieškinio apklaustas civilinio ieškovo įgaliotas atstovas patvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu medienos vertė buvo tokia, kokia nurodyta pareiškime bei ieškinyje dėl žalos atlyginimo (16 471,91 Eur). Taip pat paaiškino, kad visa mediena buvo realizuota žemesne, nei nusikalstamos veikos padarymo metu, kaina dėl medienos nuvertėjimo, todėl civilinio ieškinio sumą sudaro tik skirtumas tarp pradinės medienos vertės ir faktiškai gautos sumos bei turėtos išlaidos medienos pakrovimo, pervežimo darbams bei darbuotojų viršvalandinio darbo užmokesčiui – iš viso 4 471,88 Eur. Pavogto turto vertės teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis neginčijo, ji nustatyta ne tik civilinio ieškovo įgalioto atstovo teisme duotais paaiškinimais, tačiau ir rašytiniais duomenimis, todėl abejoti iš skirtingų įrodymų šaltinių gautų duomenų dėl pavogto turto vertės patikimumu teismas neturi pagrindo.

BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu pagal savo valią. Aptariamu atveju tokią galimybę A. K. įgijo tuo metu, kai pušies rąstus, pasinaudojęs transportavimo įmonės paslaugomis, nugabeno iki savo gyvenamosios vietos ir ten laikė. Kaltinamasis įmonės, kuri atliko medienos transportavimo paslaugas, atsakingam darbuotojui parodė anksčiau pirktos medienos dokumentą, vairuotojui apie vykdomą nusikalstamą veiką neužsiminė, nugabenus medieną į gyvenamąją vietą, ėmėsi priemonių pašalinti medienos žymėjimą ir tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad mediena jam nepriklauso ir ją pavogus, turto savininkui bus padaryta turtinė žala. Tyčios savo veikoje iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis. Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. K., padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri, atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Šia veika buvo pasikėsinta į svetimą turtą. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir dėl jos atlyginimo byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuris vėliau buvo patikslintas – VĮ (duomenys neskelbtini) padaryta 4 471,88 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 56–57; 2 t., b. l. 82). Nors pavogta mediena VĮ (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta ir realizuota už 15 349,57 Eur, tačiau negauta duomenų apie tai, kad likusi turtinė žala būtų atlyginta ar kaltinamasis su civiline ieškove būtų taręsis (susitaręs) dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad A. K. teistumas išnykęs, tačiau pažymėtina, kad anksčiau jis buvo pripažintas kaltu 7 kartus, didžiąja dalimi atvejų dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (1 t., b. l. 164–174). Iš Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus esančios informacijos matyti, kad A. K. administracine tvarka baustas vieną kartą už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą bei 2 kartus padarytos mažai pavojingos veikos (pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas), pareikštos žodinės pastabos, paskirta bauda sumokėta (1 t., b. l. 181–186). Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, trumpais laikotarpiais dirbo įsigijęs verslo liudijimą (1 t., b. l. 187–188), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 189). Byloje nenustatyta, kad A. K. būtų registruotas psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų įskaitose (1 t., b. l. 193), todėl abejoti jo pakaltinamumu nėra pagrindo.

Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 3 metų bausmes.

Kaltinamasis padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaip minėta, kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančios aplinkybės nenustatytos, kaltinamasis BK 97 straipsnio prasme laikomas neteistu, tačiau praeityje jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, be kita ko, ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, paskiriant ir griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, yra nedirbantis. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į pavogto turto vertę (16 471,91 Eur), siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, t. y. terminui kuris didesnis, nei minimalus, tačiau nesiekia vidurkio.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu. Nors kaltinamasis, kaip minėta, praeityje buvo teistas, vis tik atsižvelgus į tai, kad teistumas yra išnykęs (paskutinis nuosprendis priimtas 2012 m. kovo 21 d., bausmę atliko 2015 m. gegužės 14 d.) ir BK 97 straipsnio prasme jis laikomas neteistu, dėl nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai, savo elgesio neteisino, atsakomybės nevengė, paaiškino, kad labai gailisi, pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą neneigė ir šios aplinkybė leidžia spręsti, kad kaltinamasis iš tikrųjų savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl sukeltų padarinių, yra pagrindas išvadai, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamasis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas, atsižvelgus į aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias, su jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu susijusias aplinkybes, atidėtinas 2 metams, t. y. vidurkį atitinkančiam terminui pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, netaikant intensyvios priežiūros. Terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu kaltinamajam skirtinos pareigos, įtvirtintos BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, kurių vykdymas, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas atidėdamas bausmės vykdymą paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš tokių baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kurios skyrimą riboja tik BK 67 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą negali būti skiriama kartu su baudos bausme. Pagal BK 71 straipsnio nuostatas, teismas pilnamečiam asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), todėl sprendžiant, ar reikalinga paskirti asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant konkrečią jos rūšį, turi būti atsižvelgta į konkrečioje byloje nustatytas, su padaryta nusikalstama veika susijusias ir kaltininką charakterizuojančias aplinkybes, kurios vertinamos ir skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę.

Kaip minėta, A. K. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, nors teistumas išnykęs, tačiau ankstesni teistumai taip pat susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, kaltinamasis nedirbantis, nusikalstama veika buvo padaryta iš savanaudiškų paskatų, turint tikslą pavogtą medieną panaudoti asmeninėms reikmėms. atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam šios įmokos dydį – 40 MGL (2 000 Eur) ir nustatant 2 metų terminą šios įmokos sumokėjimui.

Atsižvelgus į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų VĮ (duomenys neskelbtini) buvo padaryta turtinė žala, kurios kaltinamasis neatlygino, siekiant A. K. motyvuoti dėti pastangas pašalinti savo neteisėtais veiksmais sukeltus turtinius padarinius bei užtikrinti civilinio ieškovo teisę gauti savalaikį žalos atlyginimą, kaltinamajam taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, ją atlyginant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas VĮ (duomenys neskelbtini) šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį su priedais, kuriuo prašė priteisti 19 821,45 Eur turtinę žalą.

Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas M. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pirminis civilinis ieškinys pateiktas 2025 m. kovo 19 d. dėl 19 821,45 Eur. Šią sumą sudarė darbuotojų, kurie dalyvavo atsiimant medieną iš (duomenys neskelbtini), viršvalandinio darbo apmokėjimas bei transporto išlaidos, patvirtintos pagal jų įkainius. Likusi dalis, tarp jų – 16 471,91 Eur, buvo įvertinta medienos vertė nusikalstamos veikos padarymo dienos sąlygomis ir patvirtintomis kainomis (2024 m. sausio mėn.). Mediena yra gendantis produktas, kuris stovint praranda kokybę, todėl gali kristi jo kaina. Buvo nuspręsta kreiptis į prokurorą ir prašyti leisti realizuoti medieną, siekiant išsaugoti jos vertę. Buvo vykdomi du medienos aukcionai, kurių metu 445 vnt. medienos, 181,01 m3 buvo parduota. Pardavę medieną gavo 15 349,57 Eur. Iš pradinės medienos vertės sumos atėmus šią sumą, liko nuostolis, kurį patyrė dėl pavogtos medienos. Išlieka darbuotojų uždarbis ir transportavimo išlaidos, kurios nesikeičia. Paaiškino, kad ši suma yra likusi turtinės žalos dalis, į kurią įeina darbuotojų apmokėjimas. Medieną atgavo 2025 m. sausio 2 d. arba 3 d. Kadangi turėjo tik du miškovežius, tai sutarė dėl 4 miškovežių iš (duomenys neskelbtini), kad jie pasaugotų, ir vėliau patys parsivežė. Nuo 2025 m. kovo mėn. pradėjo realizuoti medieną ir per tą laikotarpį mediena nuvertėjo apie 1 000 Eur. Tuo metu, kai mediena buvo pavogta, buvo C medienos kokybės klasė. Parduodant medieną, kaina buvo pateikta kaip už C kokybės klasę, bet atvykę pirkėjai vertino visą turimą medieną ir per laikotarpį, kurio metu vyko aukcionas, mediena pakeitė spalvą dėl oro sąlygų. Pirmą kartą buvo bandoma parduoti už tą pačią kokybės klasę, o antrą kartą jau sumažinta klasė, nes niekas nepirko, kadangi mediena jau buvo pagedusi dėl oro sąlygų. Dokumentiškai neišskyrė nuvertėjimo, bet reikėtų iš 16 471,91 Eur atimti 15 349,57 Eur ir gautųsi medienos nuvertėjimas.

Taigi civilinio ieškovo įgaliotas atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino civilinio ieškinio sumą, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 4 471,88 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio dalyką ir pagrindą, iš kurių matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu medienos vertė buvo 16 471, 91 Eur, transporto išlaidas sudarė 2 624,65 Eur, darbuotojams sumokėtas viršvalandinio darbo užmokestis sudarė 724,89 Eur, mediena realizuota už 15 349,57 Eur (1 t., b. l. 56–57, 61; 2 t., b. l. 82–95). Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, sutiko su pareikštu ieškiniu, turtinės žalos dydžio neginčijo.

Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, į tai, kad civilinio ieškovo pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir įrodytas, į teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovo pateiktus paaiškinimus dėl palaikomo civilinio ieškinio dydžio ir papildomus rašytinius duomenis, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo A. K. priteisiant likusią turtinės žalos dalį – 4 471,88 Eur.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 33–36). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. K. mobiliojo ryšio telefonas „SONY XQ-AU52“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintas A. K. (2 t., b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomas voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atliekant ikiteisminį tyrimą, papildomos apžiūros metu paimti 445 vnt. pušų rąstai, kurie pakvitavimu buvo grąžinti VĮ (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui M. K. (1 t., b. l. 85–109). Teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškovo įgaliotas atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad pušų rąstai buvo realizuoti (parduoti). Atsižvelgus į tai, spręsti klausimą dėl apžiūros metu paimtų rąstų nebėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5, 7 ir 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti:

- pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo netekimo atveju);

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu arba darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 69 straipsnio 1, 3 dalimis, 71 straipsnio 1, 3 dalimis, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- 40 MGL, t. y. 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- įpareigojimą atlyginti VĮ (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą – 4 471,88 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 88 ct), šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės VĮ (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti civilinei ieškovei iš A. K. 4 471,88 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt viena eurą 88 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusiose dalyje ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. K. mobiliojo ryšio telefoną „SONY XQ-AU52“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), pakvitavimu grąžintą A. K. (2 t., b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. K.;

- kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 129), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.