Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato įgaliotiems atstovams K. B., K. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. lapkričio 9 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate (toliau – Institucija) buvo užregistruotas A. M. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį atvykusi į jai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), rado be jos žinios išpjauta 21 tują „Smaragd“. Vienos tujos kaina 40,00 Eur, iš viso padaryta 840,00 Eur žala. Tujas išpjovė kaimynas. Institucija 2020 m. gruodžio 21 d. ištyrusi ir įvertinusi įvykio aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (b. l. 6).

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas A. M. skundas, kuriuo prašoma Institucijos 2020 m. gruodžio 21 d. priimtą nutarimą panaikinti, pradėti A. G. atžvilgiu administracinę arba baudžiamąją teiseną, bei įpareigoti A. G. atlyginti jai padarytą 1 275,00 Eur materialinę žąlą (b. l. 2 – 5, 39 – 41).

3. Skunde nurodoma, kad Institucija priimdama nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną apklausė tik vienas asmenį – A. G., kurio sklypas ribojasi su pareiškėjos sklypu. A. G. apklausiamas patvirtino 2020 m. rugpjūčio mėnesį nupjovęs (patrumpinęs) pareiškėjos tujas, augančias jos žemės sklype. Jis nurodė, kad patrumpinti tujas J. G. (A. G. žmonos) prašė pati pareiškėja, o pastaroji tokį prašymą perdavė jam, tačiau pati J. G. apklausta nebuvo, dėl A. G. parodymų teisingumo ir pagrįstumo aiškinamasi nebuvo. A. G. nurodė, kad pareiškėjos prašymą patrumpinti tujas girdėjo G. N., tačiau ši moteris, kaip neutralus ir nesuinteresuotas asmuo, kurio parodymai laikytini svarbiais, nebuvo apklausta, buvo apsiribota tik skambučiu jai. Telefoninio pokalbio metu G. N. patvirtino, jog matė, kaip kaimynė J. G. kažką kalbėjosi su kita kaimyne A. M. apie tujas, tačiau tiksliai ką, ji negirdėjo, o tai visiškai paneigia nupjovusio tujas A. G. parodymus. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad tyrimo metu daugiau asmenų, galinčių turėti reikšmingos tyrimui informacijos, nėra, o tai neatitinka tikrovės, nes nustatyti du su įvykiu susiję asmenys –J. G. ir G. N., tačiau nei viena jų nebuvo oficialiai ir tinkamai apklaustos, neišsiaiškintos įvykio aplinkybės bei esami prieštaravimai. Buvo patikėta A. G. aiškinimais, jog šis tujas patrumpino ne savo iniciatyva, o pareiškėjos „prašymu“, kas absoliučiai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, kadangi dėl nupjautų tujų pareiškėja ne tik 2020 m. lapkričio 6 d. teikė rašytinį pareiškimą, bet ir kvietė policijos pareigūnus, o šiems atvykus, pareiškėjos akivaizdoje A. G. neaiškino, kad pareiškėja prašė patrumpinti tujas. Jeigu pareiškėja pati būtų prašiusi patrumpinti tujas, į pareigūnus būtų nesikreipusi. Tuo tarpu A. G. pats prisipažino patrumpinęs pareiškėjos sklype augančias tujas. Pareiškėjos nuomone, tujas A. G. patrumpino be jos žinios ir prieš valią, tai padarė sąmoningai ir piktybiškai, negalėjo nesuprasti, kad elgiasi neteisėtai. Nupjovus 21 vienetą tujų, pareiškėjai buvo padaryta žymi materialinė žala, todėl nesutiktina su Institucijos išvada, jog A. G. veiksmuose nėra ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtinės dalies – padarytos žalos dydžio viršijimo. Pareiškėja nupjovus jai priklausančias 21 dekoratyvinę tują, padarytą žalą įvertino 840,00 Eur, po 40,00 Eur už kiekvieną tują, kas viršija minėtame straipsnyje nurodytą sumą. Nustačius, kad A. G. veiksmai dėl jo padarytos materialinės žalos dydžio negali būti kvalifikuoti pagal ANK 115 straipsnį (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), Institucija privalėjo spręsti klausimą dėl jo veikos kvalifikavimo pagal nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau kad tai būtų daroma, duomenų neturima. Vien dėl A. G. prisipažinimo patrumpinus pareiškėjai priklausančias dekoratyvines tujas, pakanka jo veiksmus kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnį (turto sunaikinimas ar sugadinimas), kadangi dėl tujų sugadinimo pareiškėjai buvo padaryta 840,00 Eur žala. Tujos buvo nuo 2,50 m iki 3,00 m aukščio, o nupjautos jų viršutinės dalys, paliekant apie 1,00 m aukštį, todėl negrįžtamai (neatitaisomai) sugadinta jų paskirtis užstoti pareiškėjos sodybą nuo vėjų bei pašalinių asmenų žvilgsnių, o taip pat visiškai sugadinta jų išvaizda ir augimas (nupjautos tujos į aukštį neaugs, tik į plotį). Pareiškėjos nuomone, šis jai priklausantis turtas yra sunaikintas, nes bus privalu nupjautas tujas iškasti ir sodinti naujas.

9. Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. prisipažino nupjovęs A. M. priklausančias tujas. Paaiškino, kad tujos buvo ant jo teritorijos ribos, užgožė jam saulę. Tuo tarpu pagal įstatymą jas sodinti A. M. galėjo ne arčiau kaip per vieną metrą iki jų teritorijos ribos. Dėl tujų jokie augalai ar daržovės toje vietoje augti negalėjo. Nurodė, kad pati A. M. prašė tujas nupjauti jo žmonos J. G., o ši prašymą perdavė jam. Neklausė žmonos kodėl kaimynė to prašė. Nurodė, kad ankščiau buvo prašę kaimynės A. M. vyro apsikarpyti tujas, nes jos trukdė, buvo per arti jų teritorijos. Šis sutiko ir prižadėjo tujas apkarpyti, tačiau to padaryti nespėjo, nes neilgai trukus mirė. Tujas jis apkarpė pjūkliuku, ankščiau tujų pjovęs nėra, karpė savo nuožiūra. Pjovė tik tujų viršų, šonų nekarpė, šie buvo karpyti ankščiau. A. M. teiginiai, jog jis tujas apkarpė savavališkai, yra nepagrįsti, kodėl tuomet jis tujų savavališkai nesugalvojo apkarpyti ankščiau. Pagal įstatymus, tujos negali augti aukštesnės nei 2,00 m., todėl jis šias šiek tiek patrumpino, rudenį jos vėl paaugs. Be to, tujos turi augti mažiausiai 1,00 m. atstumu nuo kaimynų teritorijos, priešingu atveju reikalingas kaimynų sutikimas, kurio jis neišreiškė.

10. Teismo posėdžio metu liudytoja G. N. nurodė, jog pokalbio dėl tujų tarp A. M. ir J. G. ji negirdėjo. Girdėjo ir matė tik tai, kad jos 2020 m., galimai rugpjūčio mėnesį, kalbėjo apie vandentiekio pajungimą.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja J. G. nurodė, kad yra A. G. sutuoktinė. A. M. pažįsta, tačiau su ja nebendravo. Tuomet kai A. M. ir jos vyras įsigijo sodą, A. M. vyras atėjo pas juos pasitarti dėl vandentiekio pajungimo. Pokalbio metu, A. M. stovėjo šalimais. Ji (liudytoja) pokalbio eigoje nurodė A. M. ir jos vyrui apsigenėti tujas, kadangi tujų šaknys patenka į jos (liudytojos) daržą, o šakos į teritorijos ribas. A. M. nesutiko. Tuo tą kartą pokalbis ir baigėsi. Po to, 2019 m. gegužės mėnesį A. M. vyras ir vėl atėjo tartis dėl vandentiekio, tuomet jis prižadėjo apgenėti tujas. Po to, nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ji A. M. vyro ir jos pačios nematė. Tuomet kai A. M. galiausiai atvyko į sodą, ji (liudytoja) jos paklausė, ką ketina daryti dėl tujų. A. M. tuomet pradėjo verkti, nurodė, kad mirė jos vyras ir paprašė, kad tujas apgenėtų jos (liudytojos) vyras.

12. Teismo posėdžio metu liudytoja G. Ž. nurodė, kad ji buvo ankstesnė A. M. sodybos šeimininkė. Tujas, dėl kurių apgadinimo byloje vyksta ginčas, sodino ji, prieš 7-8 metus. Išsirinko tokias tujas, kurių nereikėtų prižiūrėti ir kurios augtų kuo siauresnės. Tuomet, kai ji tujų sodinukas pirko, šie buvo maždaug 1,50 m. aukščio. Sodinukus pasodino galimai 0,5 m. atstumu nuo tvoros, šiaurinėje pusėje, todėl jos neturėjo užgožti kaimynams saulės. Pardavimo metu, tujos buvo aukštesnės už ją (jos ūgis 1,67 m.), galėjo būti 1,70 m. aukščio. Šio tipo tujos (koloninės) galimai auga iki 3,00 m., jos nėra formuojamos. Jai gyvenant sodyboje tujų stiebai nei karto nebuvo trumpinti, tik viršūnės – ūgliai. Buvę kaimynai A. G. ir J. G. jai gyvenant sodyboje dėl tujų jokių priekaištų ar pastabų nėra reiškę.

13. Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, su svaine L. M. buvo atvykęs į jos sodybą. Tuomet girdėjo, kaip L. M. kalbėjosi su J. G.. Visko ką jos kalbėjo negirdėjo, nes stovėjo nuošaliau, girdėjo tik tai, kad moterys bendravo apie vandentiekio pajungimą. Nurodė, kad matė tujas po nupjovimo. Paskutinį kartą kai matė tujas iki nupjovimo, jos galėjo būti 2-3 m. aukščio. Pats ankščiau niekada nėra jų trumpinęs. Jo nuomone, jeigu L. M. tikrai būtų norėjusi tujas nupjauti, būtų prašiusi jo ir jo sūnaus, kadangi jie reguliariai padėdavo jai atlikti darbus sodyboje. Be to, jie turi reikiamus tam įrankius. Ankščiau nei iš L. M., nei iš jos vyro, kuomet jis dar buvo gyvas, kalbų apie tai, kad reikia tujas trumpinti negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

14. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

15. ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

16. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, esminės sąlygos atsakomybei pagal šį straipsnį kilti yra tyčia ir padarytos žalos dydis.

17. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 6 d. atvykusi į sodą rado iki pusės nupjautas patvoryje augusias dekoratyvines tujas. Tujų aukštis buvo apie 2,50 m, jos siauros, nekarpytinos. Tujos buvo negrįžtamai sunaikintos, todėl ją ištiko šokas. Tujos labai puošė sklypą, pridengė ūkinius pastatus. Tujas savavališkai, be jos leidimo nupjovė kaimynas A. G.. Su kaimynais A. G. ir J. G. jos santykiai buvo neutralūs, tik pasisveikindavo, tačiau kartais kildavo nesutarimų dėl teritorijos. Prieš pusę metų iki įvykio J. G. buvo prasitarusi, kad jai trukdo tujų šakelės, kadangi patenka į jos teritorijos valdas, tačiau apie tujas ar tujų pjovimą su kaimyne kalbėjusi nėra, jų patrumpinti kaimynų niekada neprašė. Dėl tujų nupjovimo jai patirtą žalą vertina 1 275,00 Eur, kadangi jos teigimu tujos buvo apie 2,50 m. aukščio, o po apgenėjimo siekė tik 1,50 m. Žalą pareiškėjos teigimu ji įvertino atsižvelgdama į asmenų/įstaigų teiktus pasiūlymus apie „Smaragd“ rūšies tujų kainas, kurios svyruoja nuo 40,00 Eur iki 100,00 Eur, taigi, pareiškėjos vertinimu, jos prašoma 40,00 Eur suma už kiekvieną tują, kurių yra 21 vienetas, yra minimali. Tai, kad rinkoje tujų „Smaragd“ kainos svyruoja nuo 40,00 Eur iki 100,00 Eur, pareiškėja pagrindžia prie bylos pridėdama tujų pardavėjų atsakymus į jos užklausas, kuriose ji domisi, kokia kaina norint įsigyti nuo 2,50 m aukščio minėtos rūšies tują (b. l. 46 – 49). Pareiškėja nurodė, kad Institucija nepagrįstai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, remdamasi tuo, kad padaryta žala viršija ANK 115 straipsnyje nurodytą dydį, kuomet dar gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pareiškėjos vertinimu, Institucija nutraukusi administracinio nusižengimo teiseną turėjo svarstyti klausimą dėl baudžiamosios teisenos pradėjimo A. G. atžvilgiu.

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. G. nesutinka su pareiškėjos skundu. Jis neneigia, jog apgenėjo kaimynės A. M. tujas, tačiau tai padarė, kadangi manė, jog kaimynė A. M. jam tą leido. Tai, kad A. M. prašė patrumpinti tujas jam nurodė jo žmona J. G.. Paaiškino, kad jau ankščiau ne kartą buvo prašęs kaimynės A. M. ir jos vyro apsikarpyti tujas, nes jos buvo per arti jų teritorijos, dėl tujų toje vietoje negalėjo augti jokie augalai ar daržovės. A. M. vyras sutiko ir prižadėjo tujas apkarpyti, tačiau to neįvykdė, nes neilgai trukus mirė. A. G. nurodė, kad karpė tik tujų viršų, rudenį jos vėl paaugs. Be to, A. M. tujos augo ant jo teritorijos ribos, užgožė jam saulę. Tuo tarpu pagal įstatymą tujas galima sodinti ne arčiau kaip per vieną metrą iki kaimynų teritorijos ribos ir jos negali būti aukštesnės nei 2,00 m, priešingu atveju reikia gauti kaimynų leidimą, kurio jis šiuo atveju niekada nebuvo davęs.

19. Įvertinus byloje esančius duomenis matyti, kad ginčo dėl to, jog J. G. nurodymu A. G. nupjovė A. M. priklausančias tujas nėra. Tiek iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu A. G. niekada neneigė, jog nupjovė kaimynei A. M. priklausančias tujas, tačiau nuosekliai aiškino, jog jo supratimu jis turėjo kaimynės A. M. sutikimą apgenėti tujas, kadangi siekė netrukdomo savo sodo sklypo naudojimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos A. M. ir A. G. žemės sklypai ribojasi. Aptariami tujų krūmai auga ties jų žemės sklypus skiriančia riba iš A. M. pusės, tuo tarpu iš kitos pusės yra A. G. ir J. G. žemės sklypas, į kurį, A. G. ir J. G. teigimu, pateko A. M. tujų šakos ir šaknys. Be to, aukšti tujų krūmai sudarydavo pavėsį, todėl jie žeme negalėjo pilnavertiškai naudotis, užsiimti sodininkyste. Tiek A. M., tiek A. G. ir J. G. patvirtino, jog jų santykiai konfliktiški, tame tarpe ir dėl tujų. J. G. nurodė, kad ne kartą kreipėsi į kaimynę A. M. ir jos vyrą, kuomet jis dar buvo gyvas, dėl tujų apgenėjimo. Iš dalies tą patvirtino ir pati pareiškėja A. M., kuri nurodė, kad kaimynai iki įvykio jai buvo minėję, kad jiems trukdo tujų šakelės, kadangi patenka į jų teritorijos valdas, prašė jas apsigenėti. Taigi, A. G., siekė įgyvendinti savo, kaip šalia esančio sklypo savininko, teises. Kadangi žmona J. G. jam pasakė, kad A. M. prašė jo apgenėti tujas, iš to A. G. suprato, jog jis gavo sutikimą dėl tujų genėjimo. Taigi, tyčia buvo nukreipta ne į tujų sugadinimą arba sunaikinimą, bet į savo, kaip gretimo savinimo daiktinių teisių gynimą. A. G. tyčios nebuvimą parodo ir tai, jog A. M. iškvietus policijos pareigūnus, jis iš karto pripažino, jog tujas apgenėjo jis, bei ėmė jiems aiškinti, kad minėtų tujų šakos pateko į jo teritoriją. Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog A. G. veiksmais nebuvo siekiama apgadinti A. M. priklausančių tujų krūmų tam, kad ji patirtų žalą. A. G. veiksmai buvo nukreipti į netrukdomą jo turto naudojimą. Taigi, nesant patikimų įrodymų apie tai, kad A. G. tyčia sugadino tujų krūmus, tai yra, jo veiksmuose nesant ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (subjektyviosios pusės požymio – tyčios), darytina išvada, jog A. G. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje požymių.

20. A. M. skunde nurodė, kad tuo atveju jeigu nebūtų nustatyta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje požymių, turėtų būti svarstomas klausimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo A. G. atžvilgiu. Atsakomybė už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 187 straipsnyje. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšis ir padariniai, o subjektyvioji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta aukščiau, A. G. veiksmais nebuvo siekiama sugadinti A. M. priklausančių tujų krūmų tam, kad ji patirtų žalą, jo veiksmai buvo nukreipti į netrukdomą jo turto naudojimą, todėl A. G. veika nesudaro visumos požymių, būtinų baudžiamajai atsakomybei kilti. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016 ir kita). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (ANK 115 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius A. G. veiksmuose tyčios, kuri yra būtina sąlyga tiek administracinei atsakomybei pagal ANK 115 straipsnį, tiek baudžiamajai atsakomybei pagal 187 straipsnį, kilti, sugadinto turto vertės nustatymo klausimas nebeaktualus, todėl teismas šio klausimo nenagrinėja.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokia teisė nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. G. ir J. G. prieš įvykį yra reiškę pretenzijas dėl A. M. sklype augančių tujų, kurių šakos ir šaknys patenka į jų žemės sklypą, taip pat skundėsi ir tujų aukščiu bei tai, kad jos auga per arti tvoros skiriančios jų ir A. M. žemės sklypus. Taigi visuma išdėstytų aplinkybių leidžia teigti, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl šiuo atveju A. M. turi galimybę savo teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, pareikšdama civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos A. M. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti administracinę bylą Nr. 20125460335 Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.