Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam skirta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. R. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 mėnesio 16 dienų, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. R. skirta subendrinta galutinė 2 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo bausmė.

D. R. paskirtos kardomosios priemonės – periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. J., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo D. R. kaltė ir padaryto nusikaltimo kvalifikavimas, nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

7. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-203-511/2022).

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. R. bausmę, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes ir tinkamai motyvavo D. R. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgdamas tiek į padarytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad D. R. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad D. R. teistas šešis kartus, tame tarpe net tris kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje inkriminuotą veiką padarė būdamas teistas du kartus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galiojančios, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei rodo, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad D. R. nedirba, nors duomenų apie jo nedarbingumą ar ribotą darbingumą nėra, kad būdamas jauno amžiaus nesimoko, registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, skirdamas nuteistajam bausmę, Kauno apylinkės teismas įvertino ir tas aplinkybes, kad nuteistasis anksčiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais viso buvo teistas šešis kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo taikytos lengvesnės bausmės rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau jos nuteistajam jokios įtakos neturėjo, kas pagrįstai leidžia kritiškai vertinti skunde nurodomas aplinkybes, jog nuteistasis padarė išvadas ir daugiau nenusikals. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų šios nutarties 2.2.-2.3. punktuose, atmetami kaip nepagrįsti, nes akivaizdu, kad skiriant nuteistajam bausmę, šios aplinkybės Kauno apylinkės teismo buvo tinkamai įvertintos. Be to, tokios aplinkybės kaip pagalba tėvams buityje ir rūpinimasis neįgaliu broliu egzistavo ir anksčiau, tačiau D. R. neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, todėl jų vertinti nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo.

10. Kauno apylinkės teismas, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo D. R. klausimą, įvertinęs visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad inkriminuota veika padaryta nuteistajam esant teistam du kartus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės apribojimo bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekdamas BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, skiriant D. R. arešto bausmę. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir teisėjų kolegija, kartu atmesdama nuteistojo skundo teiginį, jog šioje byloje buvo ir yra visi pagrindai skirti baudos bausmę, ko nuteistasis ir prašo. Pažymėtina, kad nuteistasis nedirba, neturi jokio turto, nusikalstamas veikas D. R. pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, baudos bausmės skyrimas nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis BK 41 straipsnio nuostatoms. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė nuteistajam sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei vidurkis bei įvertinęs tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, jam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Todėl laikyti, kad nuteistajam D. R. paskirta bausmė būtų aiškiai per griežta, nėra jokio pagrindo. Tai, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė neatitinka nuteistojo lūkesčių, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas.

11. Įvertinęs tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. R. padarė iki priimant Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą arešto bausmę bendrino su minėtu Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžiu. Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes subendrino iš dalies sudėdamas, todėl ir galutinę subendrintą bausmę laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Be to, Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, šį sprendimą išsamiai motyvavo, teisėjų kolegija šioje dalyje tai pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

13. Byloje taip pat yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. R., kurią sudaro 120 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, gynėjui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nors apeliacinis procesas šiuo atveju vyko nuteistojo D. R. apeliacinio skundo pagrindu ir šia nutartimi jo apeliacinis skundas atmetamas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis šiuo metu yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad jis turėtų kokio nors turto, byloje nėra, taip pat jis siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. R. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.