Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-28 · Byla Nr. ATP-488-508/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-28
Bylos Nr.
ATP-488-508/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00409-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla ATP-488-508/2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00409-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 79.1 (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimu V. D. pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., galutinė administracinė nuobauda V. D. paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams. V. D. nubaustas už tai, kad jis 2013-12-19, apie 19.35 val., Karaliaus Mindaugo pr. – A. Mickevičiaus g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, persirikiuodamas nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai kitai transporto priemonei ir susidūrė su ja, ją apgadindamas. Nesustojęs ir neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, V. D. apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 109, 231.1, 231.2, 232 p.

Šalies argumentai

V. D., nesutikdamas su teismo priimtu nutarimu, pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad pažeidimas, numatytas ATPK 130 str. padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. tuomet, kai iš įvykio vietos pasišalina suprasdamas savo elgesio neteisėtumą ir nori taip elgtis. Pareiškėjas nurodė, kad tiek savo paaiškinimuose, tiek bylą nagrinėjant teisme, teigė, kad, persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, norėjo, kad automobilio „Opel Signum“ vairuotojas jį užleistų, kadangi, išleidus keleivius dešinėje eismo juostoje, ja galėjo važiuoti tik į Žalgirio areną. Parodė ranka ženklą vairuotojui ir išvažiavo į priekį. Prasilenkiant su P. M. vairuojamu automobiliu gal ir galėjo jį šiek tiek paliesti, tačiau jokio garso ar smūgio nepajuto. „Bumbtelėjimo“ garsą susiejo su sunkiai įjungiama pirma pavara. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo išlipęs iš automobilio, įvertinęs padarinius ir siekdamas išvengti atsakomybės, neteisėtai pasišalinęs. Teismas bylą nagrinėjo tik dėl tų faktinių aplinkybių, kurios susijusios su KET pažeidimu, nulėmusiu kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą pagal ATPK 127 str. 2 d. ir nesiaiškino ATPK 130 str. 1 d. sudėties. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad jis būtų slėpęsis po įvykio – automobilį vairavo darbo metu, buvo blaivus, firmai priklausančio automobilio visi dokumentai buvo tvarkingi, todėl pajutęs sukėlęs autoįvykį, nedelsdamas būtų iškvietęs policiją. Pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turėtų būti atskleidžiamas kaltės turinys, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvas bei tikslas. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad sužalojimai ant abiejų automobilių neatitinka, teismas nesutiko paskirti nepriklausomą ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, ar tikrai sužalojimai ant nukentėjusiojo automobilio padaryti jo vairuojamos transporto priemonės, teismas taip pat nesutiko išreikalauti ir tos dienos filmuotą medžiagą, kadangi įvykio vietoje yra kameros ir viskas turėjo būti užfiksuota. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad liudytojas K. V. patvirtino, kad lapkričio 1 d. atbulas stūmė automobilį ir brūkštelėjo jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės sparną, buvo nubraižyta įvykio vietos deklaracija. Šie įrodymai teismo taip pat nebuvo tirti.

Apylinkės teismas, priimdamas šioje byloje nutarimą, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neįrodė administracinio pažeidimo subjektyviosios pusės - tyčios, be to, nėra galutinai nustatyta, kad sužalojimai ant nukentėjusiojo automobilio padaryti V. D. vairuojamos transporto priemonės, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas, paskirta nuobauda turėtų būti panaikinta ir byla nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašė apeliacino skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog V. D. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus. Aukščiau nurodytos įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos tinkamai. Nuobaudos skirtos teisingai.

Teismas pažymi, jog ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog V. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, todėl jo pasišalinimas pagrįstai įvertintas kaip tyčinis veikimas pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes pareiškėjas eismo įvykio vietoje nesustojo, nepasiliko ir iš jos pasišalino. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pareiškėjas neneigia, jog buvo eismo įvykio vietoje ir įvykio metu, manevravo šalia nukentėjusiojo automobilio, tačiau teigia jo neapgadinęs, kad, persirikiuodamas iš vienos juostos į kitą, norėjo, jog automobilio „Opel Signum“ vairuotojas jį užleistų, kadangi išleidus keleivius dešinėje eismo juostoje, ja galėjo važiuoti tik į Žalgirio areną. Parodė ranka ženklą vairuotojui ir išvažiavo į priekį. Prasilenkiant su P. M. vairuojamu automobiliu gal ir galėjo jį šiek tiek paliesti, tačiau jokio garso ar smūgio nepajuto. „Bumbtelėjimo“ garsą susiejo su sunkiai įjungiama pirma pavara. Šie paaiškinimai tarpusavyje prieštaringi tiek paties pareiškėjo teismo posėdyje nurodytoms aplinkybėms ir apeliaciniame dėstomoms aplinkybėms, tiek kitiems byloje ištirtiems įrodymams bei yra nelogiški, todėl vertinami kritiškai, kaip pareiškėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 2), nuotraukų, (b. l. 20-22), transporto priemonės techninės apžiūros akto (b. l. 23), liudytojų L. A., A. P. paaiškinimų bei P. M., iš dalies ir paties V. D. paaiškinimų matyti, jog nukentėjusiojo P. M. transporto priemonės apgadinimas nėra nepastebimas. Be to, pareiškėjo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai atitinka įvykyje dalyvavusio automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo lokalizaciją. Automobilio „Opel Signum“ vairuotojas P. M. po įvykio policijos pareigūnams paaiškino, kad 2013-12-19, apie 19.40 val., važiavo Karaliaus Mindaugo gatve link PPC „Akropolis“, antra eismo juosta. Sustojo prie raudono šviesaforo signalo. Tuo metu ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo greta pirmoje eismo juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jam pradėjus judėti, greta stovėjęs taksi automobilis staigiai metėsi į kairę, nerodydamas posūkio signalo, ir trenkėsi į P. M. vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinį sparną ir buferį, juos apgadindamas. P. M. sustabdė automobilį, įjungė avarinius žibintus. „Volkswagen Passat“ automobilio vairuotojas pastūmė atgal ir, padidinęs greitį, nuvažiavo (b.l. 6), nematė, kad „Volkswagen Passat“ automobilio vairuotojas buvo pakėlęs ranką.

Kaip matyti iš V. D. paaiškinimų, 2013-12-19 dirbdamas taksi vairuotoju automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kelio dešine juosta, kadangi buvo ką tik išleidęs keleivius. Norėdamas persirikiuoti į antrą kelio juostą, kurioje eismas leidžiamas tiesiai, rodė rankomis važiuojančiam automobiliui, kad jį leistų persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau kito automobilio vairuotojas jo nepraleido ir įvyko nežymus susidūrimas į kairį V. D. vairuojamo automobilio sparną, V. D. nesustojęs nuskubėjo į iškvietimą paimti keleivių (b.l. 5). Šiuos paaiškinimus jis patvirtino teismo posėdyje ir jie neabejotinai patvirtina V. D. suvokimą, padarius eismo įvykį. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodomas argumentas dėl tariamo „bumbtelėjimo“, kuris būna įjungiant pirmąją automobilio pavarą, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi automobilio pirmoji pavara naudojama automobilio pajudėjimui iš vietos, todėl jos įjungimo tariamą garsą „bumbtelėjimą“ sieti su buvusiu automobilių susidūrimu, kuomet V. D. vairuojamas automobilis jau judėjo, nėra jokio pagrindo. Pažeidėjas netgi bando pasiteisinti, kodėl nuvažiavo iš įvykio vietos - buvo gavęs iškvietimą taksi keleivių, tačiau tai nėra ir būtinojo reikalingumo aplinkybė. Pareiškėjo siekis pateisinti kito automobilio užkabinimą bet kokiomis aplinkybėmis, kuomet pats teismo posėdyje neneigė buvus atsitrenkimą, tačiau jį vertinęs kaip nereikšmingą ir nevertą sustojimo, darytina pagrįsta išvada, jog V. D. neabejotinai jautė, suprato, kad apgadino kitą automobilį, tačiau, būdamas taksi vairuotojas, elgėsi neatsakingai, nepranešė policijai, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir norėjo taip veikti, todėl jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Nuobaudos V. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. skirtos teisingai ir tinkamai subendrintos, nepažeidžiant šio kodekso 20 str., 30 str. reikalavimų, įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat pagrįstai nenustatė išimtinių aplinkybių dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobauda skyrimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, pareiškėjo asmenybę, o nuobaudas individualizavo bei subendrino tinkamai, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį nei keisti, nei naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutarimą nepakeistą ir V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius