Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-279-348/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-11-06
Bylos Nr.
eAN2-279-348/2023
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00091-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. K.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-279-348/2023Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00091-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.9; 21.11.10; (S) 21.11.11
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. rugsėjo 1 d. nutarties J. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos E. S. 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams bei automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d., 21.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai įvertinus paklaidą nustatytas 0,82 promilių neblaivumas. Pažeidimas padarytas pakartotinai, t. y. nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos.

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, J. K. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, konstatuodamas, kad J. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai ir švelninti jam paskirtos baudos bei administracinio poveikio priemonių nėra jokio pagrindo, skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde J. K. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti turto dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė pareiškėjui, kaip jaunam žmogui, šanso pasitaisyti. Nusižengimo pobūdis pats savaime neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apelianto manymu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi abejotina, ar teismas išvis tokiais atvejais realiai gali pritaikyti minėtą teisės normą. Skundo autorius nurodo teismų praktiką, kurioje pasisakyta, jog tai, jog nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, nereiškia, jog negalima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė tik į tai, kad skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitiktų įstatymo reikalavimą, bet neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pareiškėjas nurodo, jog dėl savo elgesio patyrė gėda, finansinę naštą, dėl to prašo dar kartą peržiūrėti jam skirtą nuobaudą.

3.2. Toliau skunde apeliantas nurodo teismų praktiką, kurioje pasisakyta, jog sprendžiant administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne rūšinį, o individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą ir aplinkybes, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo konkretaus nusižengimo padarymo aplinkybių. Apeliantas nurodo, jog prieš vairuodamas automobilį alkoholį gėrė prieš 2,5 val. ir nesijautė, kad būtų bent kažkiek apsvaigęs, judesiai buvo koordinuoti, buvo žvalus, kalbėjo rišliai, todėl pagrįstai manė, jog jo kraujyje nebus likę alkoholio. Tai, kad saikingai pavartojus alkoholio, jam buvo nustatytas atitinkamas girtumo laipsnis, šias aplinkybes apeliantas vertina su tuo, jog laikosi „KETO“ dietos, dėl ko trūkstant angliavandenių, kūnas žymiai sunkiau skaido alkoholį. Be to, prie klaidingos būsenos įvertinimo prisidėjo ir tai, kad kartu turėjo ir peršalimo ligos simptomų. Skundą pateikęs asmuo nurodo, jog padarytas nusižengimas nebuvo sąmoningas ir įžūlus siekis pažeisti Kelių eismo taisykles.

3.3. Toliau skunde apeliantas nurodo teismų praktiką, kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir teigiama, jog nesuprantama, kodėl vienose bylose sprendžiant dėl administracinių poveikio priemonių skyrimo dydžio, teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tokias aplinkybes kaip nekilusios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nusižengimas padarytas, kai meteorologinės eismo sąlygos buvo geros, laiku ir vietoje kur judėjimas minimalus, kad asmuo buvo sustabdytas reido metu, o ne gavus iškvietimą apie neblaivų vairuotoją, kad byloje nėra jokių neblaivumo požymių, o nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nurodė, jog šios aplinkybės nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

3.4. Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino pareiškėjo teigiamai charakterizuojančių duomenų, išimtinai vertindamas tik neigiamus duomenis. Šiuo metu jau yra sumokėjęs dalį paskirtos baudos, o tai teismų praktikoje vertinama pažeidėjo naudai. Priklausomybės ligų neturi, neteistas, yra kraujo donoras, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine ir jos vaiku, kuriuo rūpinasi kaip savo, kas rodo jo teigiamas savybes. Be to, skunde nurodo, jog prižiūri itin rimtų sveikatos problemų turintį tėvą. Apeliantas yra dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismas visiškai nevertino, kad po Institucijos sprendimo priėmimo pasitikrino sveikatą, kurioje nurodoma, kad gali vairuoti be apribojimų, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, sumokėjo dalį baudos. Apeliantas nurodo teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į teismų praktiką, o būtent į Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-626/2020, kur buvo atsižvelgta į tai, kad nėra duomenų, kad būtų pažeistas skirtas draudimas vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo, kad nuo 2023 m. gegužės 29 d. nė karto nevairavo automobilio.

3.5. Skunde teigiama, jog teismas netinkamai įvertino Institucijos pateiktą išrašą apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, kadangi išraše nurodyti pažeidimai (2022 m. sausio 3 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. bei 2021 m. kovo 22 d.) padaryti kito asmens. Apeliantas nurodo, jog jo veikla yra susijusi su automobilių pirkimu-pardavimu, todėl pirkėjai padarydavo pažeidimus, apeliantas apie tai pranešdavo policijos pareigūnams ir administraciniai protokolai būdavo panaikinami. Taip pat nurodoma, kad apelianto vairavimo stažas yra 10 metų, todėl teismas jei būtų vertinęs visus šiuos metus, būtų pastebėjęs ir galėjęs padaryti išvadą, kad jis negali būti vertinamas kaip itin piktybiškas ir itin nedrausmingas vairuotojas.

3.6. Toliau skunde nurodoma, kad nors ir šis jo pažeidimas yra pakartotinis, tačiau remiantis Konstitucinio teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, jog traukiant asmenį teisinėn atsakomybėn už pakartotinai padarytą teisės pažeidimą pakartotinumas būtų traktuojamas ir kaip formaliai kitą tos pačios rūšies teisės pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė. Todėl skundo autorius mano, jog ši aplinkybė neturėtų būtų vertinama sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

3.7. Skunde prašoma įvertinti būtinumą turėti teisę vairuoti ir realizuoti konstitucinį proporcingumo principą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Apeliantas nurodo, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, dėl ko netekus teisės vairuoti transporto priemones, tokia apimti, jog išlaikytų savo šeimą, nebegali vykdyti darbinės veiklos. Domėjosi ir dėl kito darbo, tačiau daugumai darbų reikalinga galėti vairuoti. Be to, gyvena kaimiškoje vietovėje, kurioje susisiekimas yra prastas. Teisė vairuoti jam yra būtina tam, jog galėtų pasirūpinti sveikatos problemų turinčiu tėvu, kuriam nustatyti specialūs poreikiai ir juo jis nuolatos rūpinasi. Taip pat apeliantas nurodo, jog visos būtinosios paslaugos yra 20 km atstumu nuo jo gyvenamosios vietos, kas sudaro nepatogumų nuvykti tiek į maisto parduotuves, tiek į vaistinę ar polikliniką.

3.8. Skunde nesutinkama ir su automobilio konfiskavimu, teigiant, jog ši paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga ir yra didelė našta tiek jam pačiam, tiek jo šeimai. Jokio kito automobilio šeimoje neturi, o ir įsigyti naujo neturi galimybės dėl finansinės padėties. Konfiskuotu automobiliu naudojosi ir sugyventinė, kuri važiuodavo į darbą, esantį už 30 km nuo gyvenamosios vietos, vežiojo vaiką į ugdymo įstaigą, kuri yra už 20 km nuo gyvenamosios vietos. Be to, sugyventinė su turimu automobiliu nuveždavo apeliantą pas tėvą, juo pasirūpinti. Be automobilio ženkliai apsukintos galimybės tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti sveikata, ypač mažamečio vaiko. Skundo autorius teigia, jog šeimoje yra realus poreikis turėti transporto priemonę, kuris suponuoja, jog šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti pačią transporto priemonę, juolab, kad tai pažeistų nekaltų asmenų (šeimos narių) interesus.

3.9. Toliau skunde pateikiama eilė teismų praktikos, kuriose buvo skiriamos ženkliai švelnesnės nuobaudos, bei pareiškėjo teigimu, šie teismų sprendimai apylinkės teismo buvo ignoruojami. Ir nors bylose nėra identiškos situacijos, tačiau taip ir negali būti, nes kiekvienoje byloje skiriasi aplinkybių turinys, nors faktinės bylos aplinkybės iš esmės panašios. Apeliantas nurodo, jog teismų praktikoje patys teismai priimdami sprendimus vadovaujasi ne precedentais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, bet teisingo sprendimo priėmimą. Teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, būtų pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės ir nebūtų išlaikyta pusiausvyra tarp siekio nubausti ir nevaržyti apelianto labiau nei to siekiama.

Atsiliepimas

4. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime prašoma Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą ir J. K. skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodo, kad nors apeliantas skunde išskiria administracinius nusižengimus registruotus administracinių nusižengimų registre Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), teigiant, kad šis šių pažeidimų nepadarė, tačiau susipažinus su administracinių nusižengimų registre, minėtose administracinių nusižengimų bylose esančiais dokumentais, matyti, jog jose duomenų, jog nusižengimus padarė kitas asmuo nėra, administracinio nusižengimo bylose skundų taip pat nėra.

4.2. Institucijos manymu, apeliantas nusižengimą padarė tyčią, suvokdamas, jog būdamas neblaivus negali vairuoti transporto priemonės. Apylinkės teismas tinkamai įvertino pažeidėjo charakterizuojančius duomenis, t. y., jog praeityje jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį 2015 metais. Be to, nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, galiojimo laikotarpiu, o transporto priemonėje, antialkoholinis variklio užraktas įrengtas nebuvo.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad transporto priemonė buvo naudojama administracinio nusižengimo padarymui. Institucijos manymu, automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė siekiant užkirsti kelią naujiems nusižengimams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens J. K. skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju J. K. neginčija kaltės dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 1000 eurų dydžio baudos, apeliaciniame skunde keliamas paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas – prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą bei nekonfiskuoti automobilio, konfiskuojant jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

6. Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1921 galiojusi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d.) privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

8. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

9. Iš esmės sutiktina su apelianto skundo argumentais, jog administracinio nusižengimo pobūdis ar tai, kad pažeidimas laikytinas pakartotiniu, neužkerta kelio taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip teisingai nurodyta ir pateiktame apeliaciniame skunde, sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje nėra numatytų išskirtinai ypatingų aplinkybių, kurias tik nustačius būtų galimas šio straipsnio taikymas, tačiau visgi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog įvertinus apeliantą charakterizuojančius duomenis, apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, kuriomis remiantis galėtų būti paskirtos švelnesnės administracinio poveikio priemonės nei tai numatyta įstatyme.

10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo ketverių iki septynerių metų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki šešerių metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Kaip matyti, Institucija priimdama Nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu taikė švelnesnį įstatymą, kuris galiojo dar iki pažeidimo padarymo, t. y. kuomet ANK 427 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad yra privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o pažeidimo padarymo metu jau galiojo nauja įstatymo redakcija, kurioje numatyta griežtesnė administracinio poveikio priemonė.

11. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas neįvertino pažeidimo aplinkybių. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl švelnesnės negu straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimo, vertintinas ir pažeidimo pobūdis. Nagrinėjamu atveju J. K. administracinė nuobauda paskirta už vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimą esant neblaiviam. Sutiktina su skundo argumentu, jog vien ši aplinkybė negali būti pagrindu atsisakyti taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko šiuo atveju svarbu įvertinti ir paties pažeidimo padarymo aplinkybes. Nors apeliantas savo skunde nurodydamas teismų praktiką teigia, jog teismai taikydami šio straipsnio nuostatas atsižvelgdavo į tokias aplinkybes kaip, kad nekilusios pasekmės, žalos nepadarymas, eismo sąlygos, pažeidimo padarymo vieta, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog vien dėl šių aplinkybių, J. K. padarytas pažeidimas neturėtų būti sumenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu laimingo atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. J. K. būdamas apsvaigęs ir vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaip nustatyta, pažeidimas padarytas 2023 m. gegužės 29 d., 21.19 val., (duomenys neskelbtini) mieste, kur eismas būna pakankamai intensyvus, o tai aukštesniojo teismo vertinimu rodo didesnį administracinio nusižengimo pavojingumą.

12. Nesutiktina ir su skundo argumentais, jog pažeidėjo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas įvertinus tai, kad J. K. alkoholį vartojo prieš 2,5 val., jo judesiai buvo koordinuoti, kalba buvo rišli bei jis jautėsi blaivus. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, iš 2023 m. gegužės 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog vykdant blaivumo kontrolę, buvo sustabdytas J. K. vairuojamas automobilis, kurio metu patikrintas jo blaivumas bekontakčiu alkotesteriu. Bekontakčiam alkotesteriui parodžius, jog vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio, J. K. paklausus ar šis yra vartojęs alkoholio, šis priešingai nei nurodė skunde, paaiškino, jog alkoholį vartojo prieš 20 minučių. Be to, nors apeliantas nurodo, jog jautėsi visiškai blaivus, svarbu atkreipti dėmesį, jog pirmuoju tikrinimu, J. K. buvo nustatytas net 1,06 promilių neblaivumas, todėl pagrįstai abejotina, kad J. K. jau būdamas baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, žinodamas apie jam gresiančią atsakomybę, šį pažeidimą padarė neturėdamas tyčios. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog J. K. turėjo visas galimybes suprasti, jog negali vairuoti automobilio, juolab, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, nepraėjus ilgam laiko tarpui prieš jį sustabdant policijos pareigūnams.

13. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y., kad rūpinasi savo tėvu, sugyventinės vaiku, yra sumokėjęs baudos dalį, jam yra išduota sveikatos pažyma, jog gali vairuoti transporto priemones, pabaigė vairuotojams skirtą programą, praeityje nėra teistas. Tačiau, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog visos šios aplinkybės nesudaro pagrindo asmeniui taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei tai numatyta įstatyme. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog J. K. nėra drausmingas vairuotojas. Nors apeliantas skunde nurodo, jog išrašas yra klaidingas, kadangi jis verčiasi automobilių pirkimu-pardavimu, todėl kai kurie administraciniai pažeidimai buvo padaryti kitų asmenų ir apie tai buvo pranešta administracinių nusižengimų protokolus surašiusiai Institucijai, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog J. K. 2020 m. balandžio 9 d., 2020 m, gegužės 1 d., 2020 m. kovo 22 d., 2021 m. gruodžio 13 d., 2022 m. sausio 3 d. padarė įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš išrašo matyti, jog visos paskirtos baudos buvo sumokėtos, duomenų, jog administracinių nusižengimų protokolai būtų buvę skundžiami nėra, todėl nesivadovauti šiais duomenimis, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo. Visi šie apelianto padaryti pažeidimai patvirtina, jog jis nėra pavyzdingas vairuotojas bei nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad apeliantas jau buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus ir nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas yra pakartotinis. Ir nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas jo asmenybę vertino neatsižvelgiant į tai, kad jis jau turi 10 metų vairavimo patirtį, tačiau iš Institucijos kartu su atsiliepimu pateikto administracinių nusižengimų išrašo matyti, jog dar 2015 m. J. K. buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 1,46 promilių girtumas. Nors ir šis administracinis nusižengimas negalioja, tačiau šie duomenys patvirtina, jog J. K. nebuvo linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių visą savo turimą vairavimo patirtį, kas kelia pagrįstų abejonių, jog ir ateityje apeliantas nebedarys pažeidimų.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika administracinio nusižengimo byloje AN2-301-626/2020, kurioje taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas buvo atsižvelgiama į tai, kad specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones sustabdyta jau 6 mėnesius, tačiau, jog būtų nesilaikoma šio draudimo, duomenų nėra. Aukštesnysis teismas susipažinęs su šios nurodytos nutarties turiniu visų pirma atkreipia dėmesį, jog lyginamoje administracinio nusižengimo byloje asmuo buvo nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalies padarymą, kai nagrinėjamu atveju, J. K. pažeidimą padarė pakartotinai. Juolab svarbu įvertinti, tai, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kurios ROIK (duomenys neskelbtini), J. K. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesius ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Iš pateikto išrašo matyti, jog teisė vairuoti buvo atimta iki 2023 m. vasario 9 d., iš ko seka, jog nuo šios dienos, jam buvo draudžiama vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, jog šis draudimas galiojo iki 2024 m. vasario 9 d., dėl ko nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog Institucija suvesdama duomenis į registrą ir dėl šio pažeidimo padarė klaidą. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas 2023 m. birželio 19 d., kuomet J. K. vis dar galiojo draudimas vairuoti transporto priemones kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Akivaizdu, kad J. K. pažeidė šią skirtą administracinio poveikio priemonę ir vairavo automobilį, kuriame nebuvo įrengtas antialkoholinis variklio užraktas, priešingu atveju, įvertinus jam nustatytą girtumo laipsnį, jis nebūtų galėjęs šio automobilio net užvesti ir jo valdyti.

15. Sutiktina su apelianto nurodytais motyvais, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukels jam nepatogumų rūpinantis savo šeimos nariais, vykstant į darbą, pasiekiant būtiniausių paslaugų vietas, tačiau byloje nėra duomenų, jog viso to neįmanoma padaryti apeliantui neturint teisės vairuoti. Iš bylos duomenų matyti, jog J. K. už anksčiau padarytą administracinį pažeidimą jau yra praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, todėl turėjo suprasti, jog turi elgtis itin atsakingai ir nevartoti alkoholio prieš vairuodamas automobilį. Visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, tačiau jo tai nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Be to, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog jis yra vienintelis asmuo, kuris gali pasirūpinti savo sergančiu tėvu. Nors ir apelianto teigimu jis gyvena kaimo vietovėje, tačiau visas būtinasis paslaugas gali pasiekti viešuoju transporto ar paprašydamas kitų asmenų pagalbos. Iš skundo turinio galima daryti išvada, jog jis gyvena kartu su drauge, kuri turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, todėl jų šeimoje yra asmuo, kuris esant būtinajam atvejui gali vairuoti automobilį. Nors apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones jam reikalinga darbiniais reikalais, kadangi jis užsiima automobilių pirkimu-pardavimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog jis neturėdamas teisės vairuoti negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų, juolab, kad iki šiol, kuomet jam yra atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, tai netrukdė. Tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinės nuobaudos pasekmė. J. K. žinodamas savo įsipareigojimus artimiesiems, darbui, turėjo būti atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti, tai yra paties J. K. veiksmų rezultatas ir tai nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjo atsakomybę remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi. Priešingos nuomonės nesudaro ir apeliaciniame skunde pateikti paaiškinimai susiję su apelianto sveikatos būkle ar nurodytos mitybos laikymasis, kadangi kaip jau minėta, J. K. pirminiu tikrinimu nustatytas net 1,06 promilės girtumas, kas žymiai viršija leistiną ribą. Apeliantas automobilį vairuoti galėjo tik tokį, kuriame yra įrengtas antiblokas, todėl jam buvo suprantama, jog išgerdamas alkoholio ir tą pačią dieną vairuodamas, jo organizme vis dar gali būti likusio alkoholio. J. K. turėdamas kaip jis teigia 10 metų vairavimo stažą, jau būdamas baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, privalėjo įvertinti aplinkybę kaip ilgai alkoholis laikosi organizme.

16. Aptartos aplinkybės, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo skyrimas, būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų galimybės padaryti analogišką pažeidimą ateityje. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad J. K. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį bei Institucijos priimtą Nutarimą, nėra jokio pagrindo.

17. Skunde apeliantas taip pat nesutinka ir su jam paskirta administracinio poveikio priemone - automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skundu prašoma nekonfiskuoti automobilio, o tik jo vertę atitinkančią pinigų sumą – 400 Eur. Apeliantas nurodė, jog automobilis yra būtinas šeimos poreikiams tenkinti, kadangi konfiskuotu automobiliu naudodavosi sugyventinė. Automobilis reikalingas buityje, pasirūpinti vaiku bei jo sergančiu tėvu.

18. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą, numatytą 1 dalyje, privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 5 dalis numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

19. Institucijos priimtu Nutarimu nuspręsta konfiskuoti J. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Institucija priimdama Nutarimą nustatė, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, J. K. padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad šio automobilio savininkas yra J. K., ji registruota jo vardu, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Aukščiau šioje nutartyje aptartas teisinis reguliavimas numato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet išieškoma konfiskuotino turto vertė. Taigi, nustatyta, kad automobilis priklauso pažeidėjui, jis nėra paslėptas, ar jo nėra galimybės konfiskuoti dėl kitų priežasčių. Lieka aptarti numatytą sąlygą, ar nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra tikslingas.

20. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo klausimą svarbu įvertinti aplinkybes susijusias su šeimos interesų nukentėjimu konfiskavus automobilį. Apeliantas skunde nurodo, jog konfiskuotinas automobilis yra reikalingas jo sugyventinei, jog ši galėtų pasirūpinti vaiku bei apelianto sergančiu tėvu. Aukštesnysis teismas neabejoja, jog automobilio konfiskavimas sukels tam tikrų neigiamų pasekmių, tačiau įvertinus byloje esančius duomenis, apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad transporto priemonės turėjimas ir jos panaudojimas yra tik viena iš priemonių pasiekti kelionės tikslą, tačiau ne vienintelė. Esant poreikiui nuvykti aplankyti ar pasirūpinti asmeniu, kuriam reikalinga pagalba, ar nuvykti į būtinųjų paslaugų suteikimo vietas, tiek apeliantas, tiek jo sugyventinė gali sėkmingai suplanuoti kelionę, t. y. vykti viešuoju transportu ar paprašyti pagalbos artimųjų giminaičių ar pažįstamų, pasinaudoti taksi ir pavežėjų paslaugomis. Nors skunde teigiama, jog sugyventinė naudodavosi šiuo automobiliu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog šis automobilis buvo vienintelis jų šeimoje, kaip ir nėra duomenų apie tiek apelianto, tiek jos sugyventinės finansinę padėtį, kuri leistų daryti išvadą, jog jo sugyventinė neturi galimybių įsigyti automobilį.

21. Viena iš šio administracinio poveikio priemonių paskirčių yra tai, jog siekiama, jog ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų darant ir toliau administracinius nusižengimus. Jau aptartais duomenimis, teismui kyla pagrįstų abejonių, jog apeliantui paliekant ir toliau valdyti konfiskuotiną automobilį, jis laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nepažeidinės Kelių eismo taisyklių, juolab atsižvelgiant į tai, jog tai nebuvo vienintelis atvejis kuomet J. K. vairuoja automobilį neblaivus. Nors skunde teigiama, jog šiuo atveju automobilį vairavo visai kitą nei ankstesnio pažeidimo metu, kurio metu taip pat vairavo automobilį būdamas apsvaigęs, tačiau tai nepaneigia automobilio konfiskavimo būtinybės nagrinėjamu atveju. Juolab, kad ir pats apeliantas teigia, jog verčiasi automobilių pirkimu-pardavimu, todėl natūralu, jog vairavo visai kitą automobilį nei pirmojo pažeidimo metu.

22. Visgi, šiuo atveju nustatyta, jog iš apelianto turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, o ne jos vertę atitinkanti pinigų suma. Be to, net ir sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės, svarbu įvertinti byloje esančius duomenis. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio VW Golf TDI, pasirinkti gamybos metai 1998 m vidutinė rinkos vertė su PVM yra 1500 Eur, o ne 400 Eur kaip to reikalaujama skunde.

23. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik J. K. paskyrus administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 3 metams bei turto – automobilio konfiskavimą, todėl švelninti administracinio poveikio priemones, teisinio pagrindo nėra. O tai, kad skunde nurodoma, jog apylinkės teismas ignoravo apelianto nurodytą teismų praktiką, kuomet buvo taikomos švelnesnės administracinio poveikio priemonės, tai neįpareigoja teismo priimti pareiškėjui palankų sprendimą, kadangi kiekvienu atveju paskiriant administracinę nuobaudą ji yra individualizuojama, atsižvelgiant tiek į pažeidėjo asmenybę, tiek į nusižengimo padarymo aplinkybes bei kitus byloje surinktus duomenis. Dėl ko, apelianto skundas atmetamas kaip nepagrįstas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

J. K. skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė